Vaikas bijosi svetimų žmonių: kada tai normalu, o kada verta sunerimti

Taikus ir mielas kūdikis artėjant pirmajam gimtadieniui kartais pasikeičia: pro duris įžengus močiutei nepatikliai pažiūri ir dar stipriau priglunda prie mamos. Kas gi nutiko, jei anksčiau jis mielai būdavo visiems ant rankų? 

Genetiškai užprogramuota baimė


Taip būna kone kiekvienos šeimos gyvenime. Vieną dieną mažylis ima bijoti naujų vietų, veidų, daiktų. Geriausiai šį nepažįstamųjų nerimą galima atpažinti iš paprasto pavyzdžio. Kai aštuonių devynių mėnesių ant rankų paima svetimas žmogus, mažylis pravirksta ir tiesia rankas į artimąjį – tą, kurį pažįsta. Tokio amžiaus vaikai turi susikūrę pažįstamų veidų schemas, o pamatę veidą, kurio negali sulyginti su jokia schema, sunerimsta. Yra mokslininkų, manančių, kad tokia vaiko baimė yra genetiškai užprogramuota. Tai tarsi kova dėl išlikimo: vaikai nuo aštuonių mėnesių ima baimintis nepažįstamųjų – juk jie gali būti pavojingi. Manoma, kad nepažįstamųjų baimė gali atsirasti net pusės metukų kūdikiams, o nuo aštuonių iki dvylikos mėnesių ji suaktyvėja. Įdomu, kad tarp 24 iki 30 mėnesio ši baimė išnyksta.


Perdėtas meilumas gąsdina


Mokslininkai stebėjo mažylius nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Kas mėnesį fiksavo, kaip vaikai reaguoja į nepažįstamus žmones. Šie prieidavo prie kūdikių lovų, pasisveikindavo, imdavo ir kurį laiką palaikydavo ant rankų. Kaip tik apie aštuntą mėnesį vaikai imdavo nerimauti ir verkti, kai nepažįstami žmonės imdavo ant rankų, net jei šalia būdavo mamos. Taip pat pastebėta, kad mažylių nerimas priklauso nuo to, kaip elgiasi nepažįstamieji: puola „draugauti“ ar išlaiko atstumą. Tarkim, jei atėjo draugė, kurios mažylis nėra matęs, bet įėjusi šypsosi, kalba tyliai ir nepuola prie vaiko, šis gali būti visiškai ramus. Tačiau jei nematytas žmogus ima greitai artintis ar net paima ant rankų, vaikas pajaučia didžiulę grėsmę. Pabėgti jis negali, nežino, kaip gintis, tad ima daryti tai, ką geriausiai moka – verkti. 


Shutterstock nuotr.


Baimė ateina ir išeina 


Nepažįstamųjų baimė atsiranda apie 8 -12 mėnesį, kai kūdikiai ima bijoti nepažįstamųjų: gydytojos ligoninėje, kasininkės parduotuvėje arba retai matomos močiutės. Baimė pasireiškia įvairiai: vieni mažyliai tiesiog nepatikliai žiūri į svetimus, neina artyn, o kiti verkia ar kitaip protestuoja. Tai yra įprastas vaiko raidos tarpsnis, kuris natūraliai praeina. Perspėkite svečius, kad nepultų myluoti ir glėbesčiuoti vaiko, užtenka trumpai bei maloniai pasisveikinti. 


Kadangi ši svetimų žmonių baimė yra natūrali, jokių vaistų nereikia. Tėvams svarbu žinoti:

  

- jei norite supažindinti saviškį su iki tol nematytais vaikais ar suaugusiaisiais, nedarykite to, jei ėmė nerimauti. Tarkim, išsiruošėte į pobūvį. O čia visas būrys giminaičių, norinčių palaikyti vaiką. Matydami, kad jis itin susijaudino, neišgąsdinkite dar labiau pristatydami vis naujus žmones;

 

- vaikas labiau nerimauja, jei svetimų žmonių apsuptyje jaučiasi fiziškai toli nuo tėvų. Todėl būkite arti. Savo elgesiu parodykite, kad nauji žmonės yra patikimi, nusišypsokite jiems, draugiškai pasisveikinkite, tuomet ir mažylis jausis saugesnis;


- patarkite kitiems prie vaiko artėti pamažu, nebūtina iš karto liesti ar imti ant rankų; 





Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis