Kaip vystosi vaiko kalba pirmaisiais gyvenimo metais

Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų tebešneka „paukščių“ kalba. Pasidomėkime, kaip vystosi vaiko kalba. Konsultuoja logopedė Renata Žaliaduonienė. 


Naujagimis


Naujagimio verksmą galima vadinti pirmu bandymu „kalbėti“. Pirmais mėnesiais mažylis gali dažnai verkti: kai išalksta, nori miego ar tiesiog prašosi ant rankų. Naujagimio verksmas turi būti stiprus, jei rėkia garsiai, su „pratęsimais“, tai geras ženklas. Negerai, jei balso negirdėti, o tai, kad vaikas verkia, galima pamatyti tik iš veido išraiškos. Pirmą mėnesį vaiko balsas yra be intonacijų. Jų atsiranda nuo antro mėnesio. Tada jau galime iš verksmo atspalvių atpažinti, kada mažylis verkia iš alkio, o kada jam skauda.  


Kada sunerimti?


Jei vaikas neieško krūties, nemoka čiulpti, valgydamas springsta, o pienas dažnai išteka pro nosytę, reikėtų kreiptis į specialistus ir išsakyti nuogąstavimus. 


1-3 mėnesiai


Tokio amžiaus mažylis pašnekintas aiškiai pagyvėja – mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas. Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę. Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. – „ei-ei“, „ei-gi“, „ė-vė“. 


Kada sunerimti?


Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“. Jei nėra „socialinės“ šypsenos – švelniai kalbinant ir žiūrint į akis vaikas nereaguoja, nenusišypso, nepagyvėja.


4 -6 mėnesiai


Mažylis išmoksta tarti ilgus garsus – „aaa“, „eee“. Be to, šiuo laiku stipriau „dirba“ lūpos, todėl atsiranda garsų, panašių į „f“, „p“. Pakalbintas vaikas pradeda aktyviai guguoti, jau galime išgirsti priebalsių ir balsių derinių, pavyzdžiui, „gu“, „kch“, kartais taria „ei“, „eu“, „au“. Nuo 3 iki 6 mėnesių vaikas čiauška dainingai – „kalba“ ne tik tada, kai mato mamos veidą prieš save, bet ir pakalbintas iš tolėliau. Be to, akivaizdu, kad mėgaujasi savo paties tariamais garsais. 


Kada sunerimti?


Jei balso intonacija skurdi arba jos išvis nėra, jei garsai tariami pernelyg tyliai. Pasitarti su specialistu verta ir tada, jei mažylio tariami garsai turi „nosinį atspalvį“, t. y. daug oro srovės išeina per nosį, o ne burną (girdėti lyg knarkimas ar niurnėjimas). Toks „nosinis“ garsų tarimas yra būdingas, tarkim, Dauno sindromą turintiems vaikučiams dėl jų plačios nosiaryklės. Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusios mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja. Tad kuo anksčiau pastebimi klausos sutrikimai, tuo geriau galima padėti mažyliui. 


Vaiko kalbos raida neatskiriama nuo jo pažintinių gebėjimų raidos.
Vaiko kalbos raida neatskiriama nuo jo pažintinių gebėjimų raidos.
Shutterstock nuotr.


6-10 mėnesių


Paprastai tokiu metu dygsta pirmieji dantys. Kūdikis jaučia kažką keisto savo dantenose, pučia seiles, „eksperimentuoja“ lūpomis, atranda sau naujų garsų. Štai papūtė lūpomis ir pasigirdo kažkas panašaus į „pa-pa“. Mama sukluso ir nusišypsojo? Puiku! Vaikui kyla noras toliau eksperimentuoti. 6-10 mėnesiai – pats aktyviausias čiauškėjimo metas, kai vaikas taria suporintus skiemenis „ba-ba“„va-va“, „te-te“, „ma-ma“. Deja, šis dar nėra sąmoningas kreipimasis „mama“, kad ir kaip to norėtųsi. Įdomu, kad mažyliui visai nereikia pašnekovo, jis ima čiauškėti, nors niekas neklauso, tada paklauso pats savęs ir toliau „kalba“. Būna, mamos pastebi, kad jų vaikas mėgsta „kalbėti“ su lempa ar kokiu kitu jam patikusiu daiktu. 


Nuo 9 mėnesio prasideda smagusis mėgdžiojimo laikotarpis. Nepraleiskite progos „pabeždžioniauti“ kartu su mažyliu: jeigu sako „ma-ma“, žiūrėdami jam į akis kartokite: „Ma-ma“. Aišku, tai nereiškia, kad visą dieną reikia kalbėti jo kalba, bet skatinti mažiuką pakartoti išmoktus čiauškėjimo skiemenis labai gerai.  


Kada sunerimti?


Svarbu atminti, kad vaiko kalba neatsiejama nuo pažintinių įgūdžių. Ar yra akių kontaktas, ar šypsosi, juokiasi, ar siekia žaislo, perima jį iš rankos į ranką, ar deda į burną – visa tai rūpi kūdikio kalbą vertinančiam logopedui. Jei mažylis nenori bendrauti, jau galima įtarti ką nors negera. Jeigu 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą. 


10-12 mėnesių


Tylos laikotarpis. Tėvai išsigąsta, kai čiauškutis staiga nei iš šio, nei iš to nutyla arba jei kalba labai mažai. Tai neturėtų stebinti. Vaikas ruošiasi prasmingų garsažodžių ar žodžių periodui, tad tylėdamas labiau klausosi aplinkos garsų. Be to, panašiu metu atsiranda svetimų žmonių baimė. Kai mama išeina iš kambario, vaikui kyla noras ją prisišaukti. Kaip? Vienas verkia, kitas kosčioja, trečias sako „ma-ma“. Jei mama atsiliepia, vaikas supranta, kad taip galima ją prisikviesti, ir pradeda garsus vartoti prasmingai. Svarbu tai pastebėti ir pasidžiaugti kartu su vaiku. 


Kada sunerimti? 


Jei vaikas nečiauška, netaria pirmųjų skiemenų. Taip pat, jei nekanda ir nekramto kieto bei minkšto maisto, dažnai žiaukčioja ar vemia valgydamas rupesnę košę ir maistą su gabaliukais. Vis dėlto tėvai šiandien tampa vis sąmoningesni ir pas logopedą ateina su metukų neturinčiais kūdikiais. Skundžiasi, kad vaikas nežiūri į akis, neguguoja, nekrykštauja, nečiauška, nemėgdžioja. 


1 metai


Vienų metukų pipiras taria 3-5 prasmingus žodžius („mama“, „tėtė“) ar garsažodžius („au“, „miau“). Taip pat jis žino apie 50 artimos aplinkos daiktų (mama, tėtė, stalas, lempa, batai, mašina, lėlė, brolis, sesė ir pan.) Nebūtinai juos įvardija, bet žino. Paprašytas: „Parodyk, kur stalas“, beda pirštu, eina stalo link arba bent žvilgsniu į jį pažiūri. 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis