Igno mama – mano kaimynė. Jau beveik pusantrų metų stebiu, kaip ji kankinasi su savo 3,5 m. sūnumi Ignu. Bėda vadinasi „darželis“. Ignas darželį lankyti pradėjo dvejų. Pamenu, mama tuomet džiaugėsi, kad nesunkiai pasilieka be mamos. Berniukas beveik neverkė, mielai bėgdavo žaisti su vaikais (beje, iki šiol tai daro), o prieš pietų miegą jo pasiimti ateidavo močiutė, kuri gyveno visai šalia. Pirmą mėnesį niekas nesistebėjo, kad Ignas nenori pasilikti darželyje ir nevalgo jame pietų. Pusryčius mažylis pavalgydavo namie, o į tai, kad atsisakydavo pietauti darželyje, irgi niekas nekreipė dėmesio. Močiutė jam namie paruošdavo maisto.
Praėjo mėnuo du trys, o berniukas kaip nenorėjo pasilikti pietų miego, taip nenorėjo. Jeigu kurią dieną likdavo iki vakaro, auklėtojos sakydavo, kad nieko nevalgė, nebuvo tualete ir nemiegojo. Mama eidavo aiškintis į darželį, kodėl vaikui čia nepatinka, o atėjusi pas mane į svečius sūnui girdint ne kartą pasakojo, kokios blogos auklėtojos, kokios prastos sąlygos, kaip neskanu ir t. t. Tai tik vieno mažo berniuko pavyzdys, tačiau tokių ne visiškai pritapusių darželyje vaikų tikrai yra daugiau.
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.
Valgymą mažylis sieja su mama, nes ji yra pirmoji valgydintoja – ta, kuri davė mamos pieno. Kūdikis, kuris žinda mamos krūtį, ne tik valgo, bet ir glaudžiasi, jaučia artimiausio pasaulyje žmogaus šilumą, na, ir, aišku, begalinį malonumą. Vėliau maistas tampa atskira gyvenimo dalimi, bet ir toliau labai susijęs su mama, kuri paduoda valgyti, yra rūpestinga, šilta, suprantanti, visą laiką šalia, visada dėmesinga.
Valgymo sutrikimų dažnai atsiranda tada, kai mažylis netinkamai atsiskiria nuo mamos. Pavyzdžiui, per anksti nuėjęs į darželį ir likęs su nepažįstama aukle vaikas atsisako valgyti ir geria tik pienuko. Nepriimdamas jokio kito maisto nori išsaugoti mamą. Antra vertus, tai rodo, kad jis jaučiasi nesaugus. Saugiausias jis buvo tuomet, kai mama maitino savo pienu. Mažylis gana dažnai savo ryšį su mama bando išsaugoti per maistą. Todėl jis gali atsisakyti valgyti darželyje, o namie kerta viską iš eilės. Tokiu elgesiu vaikas parodo, kad jam labai reikia mamos.
Igno mama mėgsta viską kontroliuoti, kelia konfliktus darželyje, vaikui girdint blogai apie jį kalba. Todėl suprantama, kad berniukas negali priprasti prie darželio ir jo pamėgti bei „atrasti“ jame mamą. Mažas vaikas prie darželio auklėtojos prisiriša kaip prie mamos. Tai nauja mama, kuri dažniausiai būna gera. Tiesa, gal pastebėjote, kad mažyliui viena auklėtoja dažnai būna gera, kita bloga? Tai natūralu, nes mažas vaikas nemoka mylėti daug žmonių. Darželio auklėtoja tampa mamos antrininke, o jeigu mama nuolatos apie ją blogai kalba, tai vaikas negali prie jos prisirišti. Jeigu mama sako, kad darželis blogas, tai kaip mažylis gali blogame darželyje valgyti, mylėti auklėtoją? Juk tada jis išduotų mamą. Tokio ligos požymio „Vaikas nevalgo darželyje“ nėra. Jeigu nevalgo – vadinasi, jaučiasi, nesaugus: arba kas nors nutiko darželyje (reikėtų tai išsiaiškinti su auklėtoja), arba negali būti be mamos.
Ką daryti?
Kiekvieno mažylio protestą reikėtų vertinti atskirai, nes bėdų gali būti daug ir įvairių. Tačiau gali būti taip, kad jam dar tiesiog buvo per anksti lankyti darželį. Teoriškai trejų metukų mažylis gali lankyti darželį, tačiau dar ne visada nori jame pasilikti visai dienai. Mes į darželį leidžiame ir dvimetinukus, ir dar jaunesnius vaikus, antraip sunkiai išgyventume. O tokio amžiaus mažylis dar labai nori būti su mama, kuri taip pat intuityviai jaučia, kad jį atplėšia nuo savęs, ir nerimą perduoda jam. Taip ir kankinasi abu. Jeigu nėra kitos išeities ir vaikas darželį lanko nenorėdamas, ilgainiui pripranta ir vis rečiau būna „nevalgau“, „nesysioju“, „nemiegu“. Tačiau iki trejų metų (ir vyresnis) dar nėra tiek subrendęs, kad galėtų atsiskirti nuo šeimos, pasitikėti kitu žmogumi, dėl to per anksti atskirtas nuo mamos mažylis protestuoja. Ką daryti? Jei negalima vaiko neleisti į darželį, reikia stengtis pačiai būti ramiai, nebijoti, kad bus kas nors negerai, nes pateksime į užburtą ratą. Ūgtelėję vaikai jau mielai eina į darželį, nori konkuruoti, bendrauti su kitais darželinukais, kuriuos pradeda vadinti draugais. Tada „darželinių“ bėdų kyla mažiau.
