Čiulpti „išmokė" gamta
Ultragarsu atliktose nuotraukose matome, kad dar negimęs kūdikis moka čiulpti pirštą ar kumštį. Taip gamtos sutvarkyta, mat čiulpdamas mažylis nusiramina. Be to, tai išmokęs, sugeba žįsti krūtį ir pavalgyti. Brukti ranką į burną yra natūralus judesys, jo nereikia nei skatinti, nei slopinti. Geros raidos kūdikis aktyviai čiulpia maždaug iki metų, vėliau šis sugebėjimas pamažu slopsta. Taip turėtų būti, bet kai kurie mažyliai ir toliau neišsiverčia be piršto burnoje. Kartais taip įnirtingai jį čiulpia, kad atsiranda žaizdų.
Nusiraminimo būdas
Kartais labai sunku suprasti, ko nori mažas žmogutis, ypač jei dar nemoka pasakyti. Galbūt jo kelnės šlapios, o mama, manydama, kad alkanas, ima jį maitinti. O gal jam nuobodu vienam žaisti ir laukti, kol mama sutvarkys namus. Jei mažylis nepasitiki savo jėgomis, mano, kad vis tiek nebus suprastas, bando pats save nuraminti, pavyzdžiui, čiulpdamas nykštį. Tai yra vienas savęs čiūčiavimo būdų.
Pirštas keliauja į burną ir tuomet, jei mažiukas laiku nesugebėjo išsiskirti su čiulptuku. Galbūt jis dar jaučia poreikį stimuliuoti burną. Tarkim, čiulptuką mama išmetė, o pirštas visada yra čia pat, kai prireikia. Įprasta, kad mažyliai iki trejų metų vaikšto burną „užsikišę" piršteliu. Tačiau tai nėra labai gerai, nes dėl šio įpročio vaikas nepastebi aplinkos ir negali bendrauti su tėvais ar bendraamžiais. Jis užsiėmęs tik savo pirštu ir čiulpimo suteikiamais pojūčiais. Taigi tai ne tik medicininė bėda, kai vaikas gali iki kraujo nusičiulpti pirštą, bet ir psichologinė.
Ką daryti?
Pabandykite sudominti vaiką kuo nors, kas nukreiptų dėmesį. Prigalvokite įvairių žaidimų, kad rankos būtų užimtos, vaikas neliūdėtų ir nebūtų poreikio čiulpti pirštą. Jei šio įpročio mažylis neatsikratys, gali čiulpti pirštą ir lankydamas mokyklą. Svarbu kartu su savo atžala ieškoti kitokių būdų, kurie padėtų įveikti įtampą ar nuobodulį. Mamai reikėtų jį išmokyti pasakyti „bijau", stipriai prisiglausti ir nusiraminti.
Vaikas gali įprasti manipuliuoti tėvais ir imti čiulpti pirštą tada, kai norės išpešti kokios nors naudos. Paprastai daugiausia dėmesio skiriame tada, kai mažylis netinkamai elgiasi. O kai ramiai varto knygas ar stato pilį, jo tarsi nepastebime. Todėl labai svarbu savo vaikui skirti dėmesio tada, kai gerai nusiteikęs ir nečiulpia piršto. Būtina surasti laiko vaikui pagirti, pasisodinti ant kelių, pamyluoti. Tuomet jis bandys ilginti šiuos geruosius bendravimo periodus.
Mažiems vaikams, kurie dar nelanko mokyklos (o ir tiems, kurie lanko) labai svarbu režimas. Pirštą vaikas čiulpti gali ir iš nuovargio ar pernelyg daug emocijų, pavyzdžiui, jei per ilgai užsibūname svečiuose ir nespėjame laiku paguldyti. Kasdienis režimas teikia saugumo.
