Vaikas verkia atsisveikindamas: ką jam sakyti, o ko – ne

Pradėjus lankyti darželį, suradus auklę ar paliekant vaiką pas senelius sunkiausia yra atsisveikinti – vaikas verkia, trypia kojomis, laikosi įsitvėręs mamos sijono... Deja, suaugusieji ramindami mažąjį dažnai tik dar labiau apsunkina padėtį. Kodėl? Tiesiog pasirenka ne tuos žodžius. Keletas patarimų, ką sakyti ir ko ne. 

Kaip tinkamai parinkti žodžius atsisveikinant su vaiku?


Nesakykite:

„Pasiilgsiu tavęs.“


Vietoj to sakykite:

„Greitai pasimatysime.“


Nesakykite:

„Man nepatinka, kai laikaisi manęs šitaip įsikibęs.“


Vietoj to sakykite:

„Žinau, kad tau neramu be manęs. Ir aš panašiai jaučiausi pirmą dieną darbe.“


Nesakykite:

„Neverk, kai išeisiu.“


Vietoj to sakykite:

„Kai grįšiu tavęs pasiimti, eisime ant sūpynių.“


Nesakykite:

„Liaukis ir eik žaisti kaip kiti vaikai.“


Vietoj to sakykite:

„Laukiu nesulaukiu, kada grįšiu tavęs pasiimti ir galėsiu stipriai apkabinti.“


Nesakykite:

„Nepyk, bet turiu tave čia palikti.“


Vietoj to sakykite:

„Vakar buvai šaunuolis, kad nubėgai žaisti su vaikais, kai atsisveikinome. Neabejoju, kad ir šiandien taip pat pasielgsi.“


Nesakykite:

„Nėra ko bijoti.“


Vietoj to sakykite:

“Suprantu, norėtum, kad aš pasilikčiau, bet žinau, kad tau viskas bus gerai.“


Nesakykite:

„Liaukis verkti – dideli vaikai neverkia.“


Vietoj to sakykite:

„Kai buvau maža, pirmomis dienomis darželyje taip pat verkiau. Tačiau greitai susidraugavau su vaikais ir daug geriau jaučiausi.“ 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis