Vaikas ir sūpynės: kada supimasis duoda naudą, o kada – kenkia

Vaikui patinka suptis. Šis pojūtis jam pažįstamas dar iš įsčių ir kūdikystės, kai tėvai sūpuodavo lovelę ar vežimėlį, kad greičiau nurimtų ir užmigtų.

Sūpynių nauda


Tačiau supimasis – ne tik vaikystės malonumas ir smagus laisvalaikio praleidimo būdas. Supimasis yra naudingas vaikui, nes turi šiuos privalumus:


- lavina pusiausvyros aparatą;


- aktyvina galvos smegenų veiklą;


- gerina judesių koordinaciją;


- gerina medžiagų apykaitą;

 

- ramina.


 Ne visi vaikai gali suptis


Tačiau kai kuriuos vaikus nuo sūpuoklių pykina. Pykinimas supantis (važiuojant, skrendant, plaukiant) – ne liga, o liguista organizmo būklė - kinetozė (gr. kinetos - judantis). Ji atsiranda, kai organizme sutrinka pusiausvyrą lemiantys ryšiai. Šie ryšiai priklauso nuo pusiausvyros (vestibiulinio) aparato šalia klausos organo, puslankinių kanalų, maišelių su receptoriais (juntančiomis plaukuotosiomis ląstelėmis) kauliniame ausies labirinte, regos bei kūno jutimų sistemos smegenyse. Jei vaiko galva nejuda arba juda vienodu greičiu, tada ląstelių plaukeliai nelenkiami ir nervo jaudra nesikeičia. O galvai, kūnui ar vaiko aplinkai judant, akys informuoja apie pokyčius pusiausvyros aparatui. Šis perduoda signalą smegenims ir raumenims, kad siekiant išvengti svaigimo reikia „tiesinti" kūną bei galvą.

 

Supantis, jeigu pusiausvyros aparatas yra jautrus, sutrinka refleksai tarp regos bei receptorių plaukelių puslankiniuose kanaluose, todėl gali pykinti, svaigti galva, kristi kraujospūdis. Vaikas bąla, prakaituoja, vemia. Kai kurie mažyliai gali suptis tik į šonus arba tik pirmyn ir atgal. Tai priklauso nuo organizmo reakcijos į pagreitį.


Nemalonių pojūčių gali atsirasti net ir nejudant, jei signalai, siunčiami iš pusiausvyros aparato, nesiderina su regos ir pojūčių signalais smegenyse, pvz., dėvint per stiprius ar per silpnus akinius, žiūrint iš didelio aukščio žemyn, stebint vijimosi sceną kine ar žiūrint į kitus besisupančius vaikus.


Pusiausvyros aparato jaudra gali būti įgimta arba atsiradusi po neurologinių, virusinių ligų, pvz., gripo, galvos traumos. Dažniau pykina vaikus iki 12 metų. Vėliau pusiausvyra išsitreniruoja.


Supantis nepamirškite ir kitų atsargumo priemonių: venkite nesaugių, aplūžusių sūpynių ir neleiskite suptis kažką valgančiam vaikui.
Supantis nepamirškite ir kitų atsargumo priemonių: venkite nesaugių, aplūžusių sūpynių ir neleiskite suptis kažką valgančiam vaikui.
Shutterstock nuotr.

 

Kaip padėti vaikui?


Gydytis nuo pykinimo supantis nereikia. Tiesiog reikia stengtis jaudresnį pusiausvyros aparatą mažiau dirginti. Jei vaiką vis dėlto supykino, jis vemia, duokite atsigerti mineralinio vandens be angliarūgštės. Nesiūlykite sunkiai virškinamo maisto. Geriau, jei sunegalavęs vaikas bent porą valandų pabus nevalgęs ir užkąs savijautai pagerėjus.


Jei supantis vaikui būna negera, nereikia jo drąsinti ir bandyti pratinti prie sūpuoklių, t. y. treniruoti pusiausvyros aparato. Mažyliui, kuriam supantis pasireiškia aukščiau išvardinti simptomai (oda supantis prakaituoja, vaikas pabąla), suptis ir nereikėtų. O jautrų vaikučio pusiausvyros aparatą galima lavinti pratimais, šokių žingsneliais.

 



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis