Kaip reaguoti, jei vaikas masturbuojasi arba domisi intymiais klausimais

Individualiosios psichologijos konsultantės Daina Kremensienė ir Rasa Kardaitė-Vėlyvienė straipsnyje atsako į daugelį tėvams rūpimų klausimų apie vaikų lytiškumą.

Kaip elgtis, kai vaikas aplinkiniams demonstruoja nuogą užpakalį, klausia, kaip gimsta vaikai arba kaip „sysiu“ daro sesė? „Nėra vieno atsakymo, – sako individualiosios psichologijos konsultantės. – Būna, mama ateina su vaiku ir sako: „Mes turime problemą.“ Mamos iškart klausiu, kaip ji pati jaučiasi dėl to, ką daro jos vaikas. Dažnai problema yra iš vaikystės atėjusi pačių tėvų gėda, o tai, ką daro vaikas, yra visiškai normalu ir atitinka seksualinę raidą“.


Dažniausi tėvų nerimai, kuriuos komentuoja specialistės:


Kodėl laiko, tampo už „pimpaliuko“?


Jei vaikas čiulpia pirštą, t. y. patiria oralinį malonumą, mes kartais tai draudžiame, kartais leidžiame. Tačiau jei „tampo“ intymias vietas, reaguojame neadekvačiai. Bet tai toks pats malonumas, tik jau kitos seksualinės raidos stadijos – genitalinis. Vaikui „pimpaliukas“ yra tokia pati kūno dalis kaip burna, nosis. Ką vaikas iš audringos tėvų reakcijos supranta? Turiu tai slėpti arba: „Tai štai taip aš galiu atkreipti į save dėmesį!“ Masturbavimasis gali būti ir labai griežto, perdėm „teisingo“ auklėjimo padarinys. „Jokių soskių“, – sako mama. Tačiau vaikui iki metų būtina patenkinti čiulpimo (oralinio malonumo) poreikį, kišti kažką prie nosytės, burnytės. Jei mama neleidžia, atima, vaiko poreikis lieka nepatenkintas. Tuomet jis ieško kitų būdų ramintis. Mes labai mėgstame kontroliuoti, reikalauti paslaugumo. Tačiau turime suprasti, kad tam, jog vaikas augtų asmenybė, jam reikia leisti tam tikrais jo raidos etapais laimėti.


Kaip elgtis, kai vaikas masturbuojasi?


Negalima veiklos nutraukti drastiškai, bet nereikėtų leisti taip ramintis toliau. Prieikite, priglauskite, atitraukite vaiko rankytę. Mama geriausiai jaučia, kaip sustabdyti vaiką nesukeliant jam nemalonių jausmų. Svarbiausia vaikui – mamos meilė. Masturbuodamiesi vaikai neieško, kur pasislėpti, jie tai daro ne specialiai, tarsi nesąmoningai, genami labai stipraus jausmo – baimės, įtampos. Todėl svarbu suprasti, kas verčia vaiką taip elgtis, ir padėti tvarkytis kitaip. Vaiko negalima versti daryti kelių dalykų: valgyti, kai jis nenori, kada reikia „siusioti“ ir reguliuoti seksualumo. Jei drausite masturbuotis, vaikas vis tiek tai darys. Prasidės kova: aš pats galiu nuspręsti, ką daryti su savo lytimi!


Kada vertėtų sunerimti?


Kai vaikas masturbuojasi viešai arba masturbacija užsitęsia. Užsitęsusi masturbacja reiškia socialumo, ryšio su kitu sutrikimą. Kai atrandamas malonumas žaisti, kalbėtis, vaikas turėtų liautis tyrinėti save vienas ir pradėti tyrinėti aplinką kartu su kitais vaikais. Įprastai besivystantis vaikas pats liaujasi masturbuotis apie šeštus–septintus metus.


Kai berniukas užsižaidžia su „pimpaliuku“ maudydamasis ar pan., dažnai sakome: „Nedaryk taip, nukris...“ Ar neužauginsime vaikui baimės?


Taip sakyti – vadinasi, meluoti vaikui! Negalima sakyti to, kas tikrai nenutiks. Ką sakyti? Nieko nesakius ištraukti iš vonios, suvynioti į rankšluostį, sakyti: „Sutvarkykime vonią.“ Svarbu keisti veiklą.


Ar normalu, jei 6–7 m. vaikas tebevaikšto nuogas?


Tai ekshibicionistinis elgesys, galbūt siekis žavėti, o gal vaikas tiesiog tenkina savo narcistinius poreikius. Pakanka pasakyti, kad jis yra gražus berniukas ar mergaitė, bet lyties organai priklauso jam vienam, nebūtina visiems rodyti. Taisyklė tokia: ko neleidžiame patys sau, to neleidžiame ir savo vaikams.


Mama su dukterimi prausiasi, ji pirštu rodo į mamos intymią vietą ir klausia: „O kas čia?“ Kaip reaguoti?


Tinkamą mamos reakciją iliustruoja gyvenimiškas pavyzdys. Išgirdusi tokį klausimą mama nesutrinka: „O čia, žinok, tavo paslaptis. Tu jos niekam nerodyk, saugok.“ Praėjus kiek laiko mergaitė prieina prie mamos ir sako: „Mamyte, bet tėvelis kokią paslaptį turi!“ „Kokią paslapį?“ – klausia mama jau pamiršusi pokalbį vonioje. –„Labai didelę! Aš mačiau, kaip jis vonioje prausėsi.“


Tai paslaptis. Taip sakydama mama nemeluoja, nepasako per daug, be to, skatina vaiko kūrybiškumą, kuris pagal psichologinę raidą ima reikštis panašiu metu kaip ir seksualiniai impulsai.


Dažnai tėvai su vaikais gyvena viename kambaryje: valgo, dirba, miega, „intymauja“. Ar toks bendras būvis gali pastūmėti vaiką labiau domėtis intymumais?


Darželio auklėtoja kreipėsi patarimo nežinodama, kaip elgtis, nes į grupę atėjęs vaikas kalbėjo tai, kas tarsi nedera pagal amžių, pavyzdžiui, kad reikia bučiuotis, eiti „pagulėti“ ir pan. Vaikai mato, kaip elgiasi tėvai (guli vienoje lovoje), girdi, kaip kalbasi, galbūt pasakoja vieni kitiems nešvankius juokelius ir paskui skaniai juokiasi. Vaikai daro tą patį. Jie ateina į grupę ir atsineša namų „kultūrą“: matytą sceną ar girdėtą istoriją. Juk turi būti smagu! Bet kodėl auklėtoja taip reaguoja?! Pabandykite suprasti, ko vaikas siekia tokiu elgesiu. Gal būti dėmesio centras (juk visi juoksis!)? Gali būti, kad taip siekia patenkinti poreikį priklausyti. Tėtis papasakojo anekdotą, visi juokėsi, vadinasi, jei aš papasakosiu, visi juoksis, ir aš būsiu viso to dalis. Tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai negirdėtų ir nematytų to, kas netinkama pagal jų amžių.


Tačiau taip nutinka. Tėvai mylisi, kai yra įsitikinę, kad vaikai miega. Ką daryti, jei supratome, kad vaikas išgirdo, pamatė?


Tikrai nereikėtų užsikloti antklode ir eiti miegoti, lyg nieko nebūtų nutikę. Vaikas gali reaguoti įvairiai – pabėgti, juoktis, verkti, užsisklęsti. Galima jo paklausti: „Tu kažką pamatei ir nesupratai, kas tai?“ Tau turbūt dabar nejauku, nedrąsu, išsigandai? Padėkite jam įvardyti savo jausmus. Labai svarbu nepalikti nežinioje pasakius: „Eik miegoti.“


Dažna praktika darželiuose, bet taip elgiasi ir namuose augantys trimečiai: nusimauti kelnes ir kraipyti užpakalį. Kaip vertinti šitai?


Jei vaikas negauna pakankamai dėmesio elgdamasis tinkamai, siekia jo kitaip. Ar vaikas supranta, kad elgiasi netinkamai? Nujaučia. Juk mato, kad taip nesielgia nei mama, nei tėtis, žmonės nuogi nevaikšto nei gatvėje, nei parduotuvėje. Tačiau turi tikslą (dėmesys) ir negali jam atsispirti.


Pamato nuogą užpakalį – juokinga. Bučiniai – fui. Kodėl vaikai taip reaguoja?


Vaikas nėra tiek brandūs, kad priimtų tai natūraliai. Juokas gali būti ir reakcija į patirtą šoką, į tai, kas verčia jaustis nejaukiai, bet nelabai aišku, kodėl. Kai nežinau, kaip jaustis – juokiuosi. Tai lengviausias būdas „paleisti“ emocijas. Kaip reaguoti? Geriau klausti: „Tau atrodo, kad tai juokinga? Hm... Man irgi gal buvo juokinga, kai buvau tavo amžiaus. O dabar kaip smagu duoti tėčiui bučkį, nes myliu jį!“


Shutterstock nuotr.


Iki šešerių sūnus su drauge žaisdavo tėvams matant, visad būdavo kažkur šalia. O vieną dieną užsidarė savo kambaryje: netrukdykite. Kaip reaguoti?


Galima pasakyti: „Pabūkite užsidarę dviese, bet mes norėsime po dešimties minučių būti vėl visi kartu“, „Po dešimties minučių eisime valgyti vakarienės“ ir pan. Svarbu, kad tėvai nubrėžtų ribas. Antra vertus, noras užsidaryti yra siekis parodyti savo savarankiškumą ir raidos požiūriu tai geras žingsnis.


Berniukas – be kelnaičių, mergaitė pagaliuku gydo „pimpaliuką“. Ir tai nieko blogo?


Šis žaidimas žaidžiamas apie ketvirtus– penktus gyvenimo metus. Jis rodo, kad vaikas perėjo į kitą seksualinės raidos etapą ir prasideda tas amžius, kai tėvams atrodo, kad vaikai galvoja tik apie tai . Tačiau tai tėra savo ir kito kūno tyrinėjimas. Tik tiek.


Vaikai paprastai tai daro pasislėpę. Jei užklupome, kaip elgtis?


Jie slepiasi ne dėl to, kad gėdijasi, o dėl to, kad nujaučia, jog reikia tai daryti tėvams nematant. Prieš įeinant į vaiko kambarį visada reikėtų pasibelsti, bet jei jau per vėlu, raskite būdą, kaip pasakyti, kad juos matėte, pavyzdžiui, „Norėjau sudėti tavo drabužius, ateisiu vėliau.“ Daugiau jokių komentarų.


Kaip formuoti vaiko požiūrį į savo kūną? Kad suvoktų, jog ir savo, ir kito kūną reikia gerbti, laikytis padorumo ir pan.


Reikia nuo mažens apie tai kalbėtis. Mergaitei sakyti, kad TAI yra paslaptis, kurią reikia saugoti, nerodyti kitiems. Berniukui pasakoti, kad reikia pasaugoti ne tik save, bet ir priešingąją lytį. Rodyti savo pavyzdžiu: kai supyksta, mamytė nerodo „papukų“, kai nori prajuokinti, tėvelis nenusimauna kelnių ir pan. Kartokite vaikui: „Tu man tokia graži, kokia esi“ arba „Kaip gera turėti tokį sūnų.“


Kodėl vaikai matydami bent šiek tiek erotiškas filmo scenas raudonuoja?


Raudonuoti, nusukti akis – tai geros psichinės sveikatos požymis. Nereikia šaipytis iš tokios jų reakcijos. Tėvai vaikų akivaizdoje taip pat turi elgtis padoriai – galima apsikabinti, rodyti švelnumą, tačiau ne aistrą ir ne atvirą seksualumą.


Ateina ta diena, kai vaikas paklausia: „Mama, iš kur aš atsiradau?“


Jei vaikas jums užduoda šį klausimą, tai nuostabu. Vadinasi, pasitiki ir nori sužinoti atsakymą. Pirma taisyklė – nemeluokite. Antra, sakykite tik tai, ką vaikas pajėgus suprasti. Keturmetis nieko nesupras apie spermatozoidus, sėklides, apvaisinimą. Tuoj pat pamirš ir netrukus vėl klaus to paties. Trečia taisyklė – kuo mažiau pasakysite, tuo geriau. Galima paaiškinti kad ir taip: tėčio sėklytė patenka į mamos pilvą ir taip sukuria kūdikį. Pirmiausia vaikai turi manyti, kad gimė, nes jų tėvai mylėjo vienas kitą. Meilės vaizdinys padeda tapti asmenybėmis, o lytinio akto vaizdinys trikdo psichoseksualinę raidą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis