Trečiųjų metų krizė: 5 patarimai tėvams

„Dukrytei 3 m. 4 mėn. Būna dienų, kai ji tiesiog angeliukas, bet kartais virsta tikru velniuku. Tada nori, kad viskas būtų pagal ją, neįmanoma nei gražiuoju, nei piktuoju perkalbėti. Gal tai trečiųjų metų krizė? O gal ne krizė, gal mes ne taip ką nors darome?“, – klausia skaitytoja laiške redakcijai.

Trečiųjų metų krizė – kas tai?


Kai tik vaikas pirmą kartą suvokia esąs „aš“ (tai įvyksta maždaug nuo 2,5 iki 3 metų, kai pirmą kartą apie save pasako pirmuoju asmeniu „aš“), prasideda naujas periodas. Psichologų vadinamoji trejų metų krizė, arba tėvelių paprasčiau įvardytas „spyriojimosi periodas“. 


Ką ji rodo? 


Viena vertus, spyriodamasis, neklausydamas ir nesutikdamas vaikas tarsi bando įtvirtinti norą būti savarankiškam. Jo asmenybė dar tik „bunda“, jis siekia ją parodyti ir išreikšti. Antra vertus, taip „tikrina“, kas jam galima, o ko ne. 


Kaip elgtis su vaiku šiuo periodu? 


Pirmiausia apsišarvuokite kantrybe, supratimu ir meile. Suaugusiojo uždavinys šiuo metu – švelniai, bet tvirtai vadovauti vaikui, nustatant ribas ir taisykles. 


Keletas svarbių dalykų: 


1. Nustatykite vaikui aiškias ribas ir taisykles. Permąstykite ir tvirtai nuspręskite, ką vaikui leisite gerai, o ko – ne. Čia galima vadovautis pačiu paprasčiausiu principu: gerai ir galima tai, kas nekenkia jam pačiam, kitiems žmonėms ir aplinkai. 


2. Būkite vieningi. Mamos ir tėčio sprendimai turi būti vieningi ir nenuginčijami. Čia jūs abu turite veikti petys į petį ir neleisti pajausti vaikui, kad galima kuriuo nors vienu jūsų manipuliuoti.


3. Būkite nuoseklūs. Taisyklės turi būti vienodos visiems ir visais gyvenimo atvejais. Jos negali priklausyti nuo jūsų nuotaikos, nuovargio ar to, kad namuose yra svečių. 


4. Jei norite, kad vaikas kažką darytų, patys tai darykite, ir priešingai. Jūsų žodžiai, veiksmai turi sutapti su jūsų mintimis ir jausmais. Kad ir kaip tai būtų nepatogu, tačiau šiuolaikiniai vaikai labiausiai atspindi ne mūsų veiksmus, bet mūsų mintis ir vidinę būseną. 


5. Nebūkite per daug įsitempę. Kartais (labai retai) „nepastebėkite“, kai vaikas nusižengs nustatytoms taisyklėms. Taip leisite vaikui pajusti nedidelę pergalę ir leisite vystytis jo asmenybei. 


Atminkite, kad aiškiai nubrėžtos ribos ir taisyklės leidžia vaikui jaustis emociškai saugiam. Kad jaustųsi saugus, jis turi būtinai į kažką atsiremti. Negimę kūdikiai įsiremia į mamos pilvo sienelę ir jausdami ją jaučiasi saugūs. Kūdikis jaučiasi saugus vystykluose. O štai paaugusiam vaikui saugumo jausmą duoda aiškus ribų suvokimas. Kai jis pajunta galįs manipuliuoti suaugusiuoju, labai išsigąsta. Dažnai neklusnus, agresyvus vaikas yra tiesiog išsigandęs vaikas. 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis