Iš Lindos laiško:
"Mano beveik 20 mėnesių sūnus pradėjo kristi ant grindų, rėkti, šaukti, verkti parduotuvėse. Kai nereaguojam, jis draskosi ir bando išlipti iš vežimo su tokia jėga, kad abudu su vyru vos išlaikom jį. Paėmus ant rankų jis daužo per veidą, muistosi ir vos tik nuleidus ant grindų, tas pats - kritimai ir rėkimai. O visa tai dėl to, kad negali bėgti, kur jis nori. Kaip mums elgtis? Labai susinervinu, kad nieko negaliu padaryti".
Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Vilma Petrikienė.
Laba diena, Linda, jūsų sūnelis artėja prie savo antro gimtadienio, dar kartais vadinamo „baisieji DU". Suprantama, kad nejauku, kai buvęs toks patogus mažas kūdikėlis (kur padėjai, ten radai; kada nori pasiimi ir neši) ima ir pradeda reikšti savo valią („Noriu bėgti ten"; „Noriu šito" ir t.t.).
Kviečiu jus pasidžiaugti savo vaiku, nes besiskleidžianti ryžtinga valia rodo, kad jis vystosi sėkmingai. Žmogus pajautė, kad jis turi savo kūną, kad jis gali judėti pats, kad jis sprendžia, kur nori ar kur nenori eiti/būti. Taip, tėvams tai jau mažiau patogu ir, kaip pati rašote, „labai susinervinu, kad nieko negaliu padaryti...". Jūsų įvardinta savijauta labai gražiai nusako ir jūsų vaiko jausmą situacijose, kuriose jį bandote tramdyti. Bejėgiškumas apima ir jus, ir, galiausiai, jį. O vis dėlto ką daryti? Užsiimkite tokio elgesio prevencija.
Keliones į parduotuves planuokite iš anksto, joms pasiruoškite. Įsitikinkite, kad vaikas yra pailsėjęs, pavalgęs ir tą dieną dar nedaug bendravęs. Parduotuvės įvairiai veikia suaugusius žmones. Mažiems vaikams jos kelia ypač daug jausmų dėl gausios garsų ir vaizdinės stimuliacijos, jie greitai pavargsta.
Namų erdvę pritaikykite judriam mažyliui. Tegu dūkstantys ar labai brangūs daiktai „palypės" kiek aukščiau arba pasislėps „tamsiam kambarėlyje". Tokiu būdu namie mažiau reikės sakyti „Ne, ne, ne, negalima/neimk."
Daug laiko praleiskite lauke, gamtoje, parkuose. Rinkitės saugias vietas, atokiau nuo gatvių ir/ar automobilių, kad jaustumėtės rami, jei jis bėgs ir nubėgs tolėliau nuo jūsų. Jūsų vaikas auga, galėjimas atsitraukti nuo jūsų jam yra nauja patirtis, jis bando save, kiek toli jam jau yra per toli.
Draudimai „Nebėgiok/Nelipk" atima gyvenimo džiaugsmą. Prisiminkite, kaip visiems pasakojote, kad „Jis jau pradėjo vaikščioti". Dabar jis jau nori įvaldyti naują sugebėjimą - bėgioti/lipti/nušokti/nučiuožti... Kuo daugiau aktyvaus judėjimo gryname ore, tuo mažiau energijos perviršio namuose/parduotuvėse. Bėgiokite drauge su juo. Kilnokite jį. Kuo daugiau juoksis, tuo mažiau įtampos bus jo augančiame kūnelyje.
Suteikite kuo daugiau kontrolės jam pačiam. Tegu pasirenka puodelį ar dubenėlį, iš kurio nori gerti/valgyti. Pavyzdžiui, „Į kurį dubenėlį tau įdėti pusryčių košę - mėlyną ar geltoną (didelį ar mažą)?" ir pan. Pasirinkimas vaiką įgalina. T.y. jis pats sprendžia, o ne jam primeta. Jis jaučiasi gerbiamas. Vėliau jau su kalbančiu vaiku galite nuspręsti, ką jis norės valgyti. Pavyzdžiui, „Ko norėtum pusryčiams: košės ar omleto (avižų ar grikių košės)?"
Jūsų mažylis jumis pasitiki ir kviečia jus susikalbėjimui. „Netinkamas elgesys" yra vaiko pagalbos šauksmas. Jeigu jam ypač sunku nurimti, apkabinkite jį ir eikite su juo ten, kur galėsite ramiai pabūti. Taip, kartais gali tekti išeiti iš parduotuvės taip nieko ir nenusipirkus.
Rinkitės meilę!
