Psichologė J. Bortkevičienė: kuo intravertai vaikai skiriasi nuo ekstravertų

(2)

Gyvename pasaulyje, kurį galima pavadinti tipinio ekstraverto idealu – kur veiksmas svarbiau už susimąstymą, ryžtas rizikuoti – už paprasčiausią dėmesingumą ir atidumą, tvirtybė – už dvejonę. Ką daryti tėvams, kurie augina vaikutį, tipinį intravertą, kaip jį ugdyti, kaip su juo bendrauti? Konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

EKSTRAVERTAI IR INTRAVERTAI


Ekstravertas yra tam tikras prigimtinis asmenybės tipas, kurio dėmesys „nukreiptas“ į išorę ir kitus žmones. Intravertas – asmenybės tipas, kuris pirmiausia gilinasi į save ir savo vidinį pasaulį. Vaikas jau gimsta turėdamas tam tikrą asmenybės tipą.


Atrodytų, kad intravertas yra tas, kuris bijo žmonių, yra uždaras, o ekstravertas – „fainas“, kuris su visais bendrauja. Mūsų visuomenė remiasi ekstravertais – reikalaujama būti drąsiam, bendrauti, būti kompanijos žmogumi. Štai tokio žmogaus reikia, to paties tikimasi ir iš vaiko. Dažnai mes nesuprantame intravertų, jie labai nori bendrauti, bet jiems reikia laiko prisitaikyti prie aplinkos. Jiems dažnai kyla klausimų: „Kodėl?“ Štai nueinate su dukryte į kavinę, kurioje yra žaidimų aikštelė, ir sakote: „Eik žaisti su vaikučiais, čia smagu.“ Jeigu kitų vaikų nėra – lipa, žaidžia, bando, bet jeigu ten kompanija, ji gali stovėti, žiūrėti, kol galų gale paklausia: „Kodėl jie laksto?“ – „Nes jiems smagu.“ – „Kodėl?“ Kodėl reikia lakstyti, kad būtų smagu, kodėl negalima ramiai pabūti ir patirti tą smagumą? Tėvai patiria savitą šoką – kaip gali būti nesmagu lakstyti ir žaisti su vaikais? Imi galvoti: „Koks keistas tas mano vaikas, mano vaikas – tikras bailiukas, toks nedrąsus.“ Arba smėlio dėžėje kapstosi vienas, tėvai ragina: „Eik, pažaisk su draugais“, o mažylis nenori, jam patinka žaisti vienam, bėda atrodo tėvams, kurie mano, kad vargšas tas jų vaikas, mat neturi draugų. Gerai, jeigu gimdytojai yra įsitikinę, kadvaikas drovus, kur kas dažniau pavadina bailiu ir dar aiškina: „Koks tu keistas! Ko čia bijai? Eik, pažaisk, pabendrauk...“ Klaidinga manyti, kad vaikas intravertas bijo žmonių, jam reikia tiesiog daugiau laiko, kol pripranta prie naujos aplinkos ar naujų aplinkybių.“ 


Nepažįstama = nesaugu


„Pažiūrėkime, kaip skirtingai vaikai elgiasi, tarkime, prie jūros, vienas nulėks ir strimgalviais puls į vandenį, o kitas stovės prie kopų ir nedrąsiai žiūrės į jūrą. Štai jums ir ekstraverto bei intraverto pavyzdys. Ir vėl tėvai ragina: „Eik, ten smagu, kodėl tu toks bailys?..“ Arba tempia besispardantį į jūrą, girdi, tau bus ten taip gera. Taip, tikrai bus gera, bet ne iš karto. Mažais žingsneliais. Pirma pažaisti su smėliuku, tada atsinešti vandenuko į iškastą duobę, o štai tada ir kojas įmerkti ir pajausti, kaip tai smagu. Intravertai turi labai stiprų savisaugos jausmą. Vaikas intravertas niekada neis, kur jam nepažįstama, nes tai nesaugu. Jis turi aplinką ar aplinkybes pirma išanalizuoti, pažinti, tuomet saugiai prisitaikyti. Ekstravertas dažniausiai pirma puls, paskui pagalvos, tai visiškai netaikoma intravertui. Ir tai jokiu būdu nerodo, kad vienas kuris asmenybės tipas yra geresnis ar blogesnis, jie tiesiog skirtingi.“


Ginkite vaiką nuo „geradarių“ 


„Kitas pavyzdys – tėvai pamato, kad jų sūnus turi gerą balsą, kurį reikėtų lavinti, nuveža į mokyklėlę, visi vaikai čia be tėvų, vieni, o jūsiškis nė už ką nepasilieka vienas. Tėvai stengiasi būti šalia, palaikyti savo vaiką, bet negali to daryti visą laiką. Dar labai „padeda“ aplinka, būtinai atsiras tas, kuris pakomentuos: „Tas tai mamytės vaikelis, prisirišęs prie sijono, toks didelis, o toks bailys....“ Arba – „Tėtis turbūt su tavimi ir mokyklą kartu baigs...“ Aplinkinių spaudimas neretai paveikia ir tėvus, jie gali pradėti manyti: „Ot, kaip man nepasisekė, visų vaikai kaip vaikai, o maniškis – bailys.“


 Tėvai turi apginti vaiką ir palaikyti, jei tokie „geradariai“ traukia per dantį, „Oi, mamytės sūnelis“, reikia griežtai pasakyti: „Taip, aš myliu savo vaiką.“ Jei išvadina verksniu, pasakykite: „Nieko tokio, jam dabar tiesiog liūdna arba nedrąsu. Juk visiems būna, kad kažko bijai. Aš, pavyzdžiui, bijau aukščio, o ko jūs bijote? Man, pavyzdžiui, būna liūdna, kai kiti žmonės iš manęs tyčiojasi, o jums kada būna liūdna?“, taip užčiaupsime visiems aiškintojams burnas ir apginsime savo vaiką. Žinokite, kad ne visada tėvai sužlugdo vaikus, aplinkiniai prie to taip pat gali prisidėti – tetutės, kaimynai, giminės, artimieji ir pan. Gali nutikti taip, kad toks vaikas tiesiog ims ir pateisins suaugusiųjų lūkesčius – „Manote, kad aš bailys – vadinasi, tai tiesa ir aš toks būsiu.“ Eis įsikibęs į ranką, nepaleis sijono, zirs, o tėvai kartos: „Ai, jis toks jau yra, tas mano vargšas vaikelis...“, ir darys už jį viską, net neleis bandyti. Didžiulė klaida, kai taip kalbama apie vaiką, jam girdint. Aš ir pati kurį laiką dariau tokią klaidą, mano duktė nuvesta į darželį, būtinai turėdavo paverkti, o aš anksčiau dar teisindavausi: „Jautri ta mano mergaitė.“ Ir vaikas išgirsta ir kartoja kaip papūgiukas: „Aš jautri.“ Nedarykite tokios klaidos! Geriau sakykite: „Tau dabar liūdna“, o kai aš išeisiu, tu smagiai leisi laiką su draugais. Eikš, apsikabinkime.“ 


Nepatinka šurmulys


„Kai tėvai pradeda spausti: „Kodėl tu ne toks kaip visi vaikai?“, mažylis ima graužtis: „Na, kodėl aš kitoks, gal net nenormalus?“ Vaikas intravertas stebi tuos aktyviuosius ir galvoja, kodėl jis negalėtų būti toks kaip jie, galbūt tada būtų labiau mylimas. Toks vaikelis pradeda jausti atstūmimą kitų, suaugusių žmonių, kad jo nepriima tokio, koks jis yra. Pasaulis sukurtas ekstravertams (beje, kaip ir dešiniarankiams), nors tikslios statistikos, ko daugiau – ekstravertų ar intravertų nėra. Tiesiog visiems malonesni ir „patogesni“ tie, kurie yra labiau bendraujantys. 


Vaikams intravertams labiau patinka pabūti vieniems arba nedidelėje ir saugioje aplinkoje, tai jokiu būdu nėra kažkas blogo. Jiems nereikia šurmulio ir kalbų apie nieką. Ir vis dėlto jeigu tinkamai ugdome intravertą, jis gali tapti puikiu lyderiu, nuostabiu oratoriumi, kas paprastai tapatinama tik su ekstravertais.


Straipsnio tęsinys: „Kaip vaiką intravertą užauginti lyderiu“

Straipsnio tęsinys: „Psichologė pataria: pažvelkite į pasaulį vaiko akimis“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis