Pirmąją straipsnio dalį su psichologe apie tai, kaip atpažinti intravertą vaiką nuo ekstraverto, skaitykite ČIA.
Vaikams intravertams labiau patinka pabūti vieniems arba nedidelėje ir saugioje aplinkoje, tai jokiu būdu nėra kažkas blogo. Jiems nereikia šurmulio ir kalbų apie nieką. Ir vis dėlto jeigu tinkamai ugdome intravertą, jis gali tapti puikiu lyderiu, nuostabiu oratoriumi, kas paprastai tapatinama tik su ekstravertais.
Intravertai – empatiškesni
„Intravertai vaikai būna labai empatiški, mokantys pajausti ir suprasti kitus, tarkim, vaikas grįžta iš darželio ir pasiskundžia, kad jį mušė. Kai kurie tėvai patars – „Apgink save arba trenk atgal“, pamiršę auksinę taisyklę, kad smurtas skatina smurtą. Vaikui intravertui dažniausiai kyla daugiau klausimų, kodėl tas kitas mušėsi, gal jam kažkas negerai, gal jis nelaimingas. Vaikui intravertai svarbu suvokti priežastį, kodėl tai vyksta.
Mano vyresnėlę darželyje kažkoks vaikas pastūmė, o mergaitė atsistojo ir paklausė: „Ar tau dabar geriau pasidarė? Tu negerai pasielgei, man skauda.“ Bet vaikas intravertas linkęs „įgarsinti“ savo jausmus tik tuomet, jei tėvai to moko. Mažylis, būdamas intravertas, be tėvų paramos gali nustoti pasitikėti savimi. Klaida yra rodyti vaikui pavyzdį, kaip kiti vaikai daro: „Žiūrėk, kaip kitiems smagu, koks drąsus tavo brolis ar sesė, na, nebūk kaip koks laukinis“, ir pan. „Neprikabinkite“ tokių epitetų, vaikas ims jais tikėti ir manys esąs nevykėlis. Reikėtų elgtis ir kalbėti kitaip:„Aš suprantu, pabūk prie manęs, apsidairyk, kai norėsi, galėsi žaisti.“ Galite dar pasakyti: „Aš tikiu: tu tikrai gali, o aš pabūsiu šalia.“ Ir vaikas bando, kai jam pavyksta, jis patiria tokį neapsakomą džiaugsmą. Antrą, trečią kartą ką nors daryti tampa vis lengviau.“
Staigmenos nerekomenduojamos
„Vaikas intravertas turi aiškiai įsivaizduoti, kas jo laukia, tokiam mažyliui gali nepatikti staigmenos, jį gali net ištikti panikos priepuolis. Labai svarbu tokiomis akimirkomis paprašyti, kad jis išsitiestų, pažiūrėtų į dangų ar bent lubas, nes kai vaikas išsigąsta, jis gūžiasi, o kai išsitiesia, ima savaime pasitikėti savimi. Kai intravertas vaikas nugali save ir, tarkime, užlipa ant scenos, kaip jis ima pasitikėti savimi! Tuomet būtina jį pagirti, bet, ginkdie, nepriekaištauti: „O tu bijojai, buvai tokia bailiukė, matai, kaip gerai viskas pavyko...“ Reikėtų nepamiršti, kad vaikui intravertui kiekvienas svarbesnis įvykis yra vidinė kova su savimi, reikalaujanti daug pastangų.
Kai intravertas „perlipa“ per save, nugali, ką nors pasiekia, pasipila energijos pliūpsnis. Ir kartais ne visada teigiamas. Jei nesi susipažinęs su intraverto savybėmis, tą energijos pliūpsnį gali pavadinti tiesiog „išsidirbinėjimu“. Ir vėl tėvams negerai, tokiu atveju gali pamanyti vaikas.“
Gali užaugti lyderis
„Ir vaikas intravertas gali išaugti lyderis, tik reikia įdėti pastangų. Mano duktė pusė metų darželyje ramiai sėdėdavo ant kėdutės, tiesiog stebėjo vaikus. Namuose ji pasakodavo, kas vyksta darželio grupėje. Tėvai, prašydami auklėtojų – „Jūs padėkite susirasti mano vaikui draugų“ neretai daro klaidą. Tam vaikui per prievartą nieko nereikia, jis gali nueiti į kitą patalpą ir vienas ramiai žaisti. Tarkime, berniukas intravertas „atranda“ knygas, skaito jas pasimėgaudamas, o tada suaugusieji lenda į akis ir aiškina, kad tam vaikui kažkas negerai, nes berniukai turėtų dūkti, žaisti futbolą ir pan. Mes patys, suaugusieji, vaikus intravertus paverčiame keistuoliais.
Suaugusieji gali padėti nugalėti vaikams intravertams baimes, tik reikia paramos, pavyzdžiui, galite pasakyti: „Suprantu, kaip tu jautiesi, kai bijai lipti ant scenos, man irgi taip pat buvo. Kai vakar skaičiau pranešimą, atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės.“ Tuomet vaikui parodome, kad jis nėra vienas su savo jausmais ir juo labiau nėra koks keistuolis. Tokios istorijos, parodančios, kad ir kiti šiek tiek bijo, kad ir kiti gali drovėtis, vaikus intravertus įkvepia.“
Aukso vidurys
„Vis dėlto ne visada tokiam vaikui reikia tik pataikauti ir jį palaikyti, tarkime, jis nori ledų, bet bijo nueiti nusipirkti pats, tuomet vertėtų pasakyti, padrąsinti: „Štai pinigėliai ir eik, nusipirk. Aš būsiu čia.“ Ir jei vaikas neišdrįso ir nenusipirko pats, tiesiog apkabinkite ir pasakykite: „Na, kitą kartą, tikiu, tau pavyks.“ Patys jokiu būdu nepirkite, kad ir kaip būtų gaila vaiko. Taip mes padedame vaikui intravertui įveikti baimę. Jeigu nuolatos visur, kur jis bijo, eisime drauge, mažylis gali priprasti, kad kažkas kitas už jį gali viską padaryti. Reikia rimtai apsvarstyti tą ribą – kur būti šalia, o kur jau paleisti jį vieną. Vaikui reikia parodyti, kad jeigu labai nori, turi įdėti pastangų. Suteikite jam galimybę įveikti savo baimes, o jis tai padaręs patirs didžiulį džiaugsmą. Gali nutikti taip, kad vaikui intravertui kažkas nepavyks, ir jis ims save kaltinti: „Oi, koks aš nevykėlis, man nepavyko“, tuomet būtina priminti visus tuos atvejus, kai jam pavyko, kai jis buvo drąsus, tai suteiks jam jėgų. Vaikai intravertai viską turi daryti mažais žingsneliais, tada jie atsiveria.“
Nenuspėjami
Mes mokome intravertą vaiką prisitaikyti pasaulyje, bet turime atsiminti, kad tai nenutinka per vieną dieną. Kuo dažniau tai darai, tuo greičiau vaikas prisitaiko ir perpranta. Tėvams reikalinga begalinė kantrybė, pradėję rėkti, galite viską sugadinti, tiesiog „išderinsite“ vaiką, o tada jis gali tapti neprognozuojamas ir jo reakcijos gali būti pačios įvairiausios. Jeigu tėveliams, auginantiems vaiką intravertą, būtų toks žaidimas „Atspėk, ką pasirinks tavo vaikas“, tai intraverto tėvai gali ir pralaimėti. Vaiką intravertą ramina žinojimas, kas bus ir kaip bus.
Žmonės intravertai:
Albertas Einsteinas
Billas Gatesas
Markas Zuckerbergas
Keanu Reeveasas
Audrey Hepburn
Greta Garbo
J.K.Rowling
Šio straipsnio tęsinys: Psichologė J. Bortkevičienė: pažvelkite į pasaulį vaiko akimis
