Kaip tėvai programuoja... savo vaikus

 (3)
Nustatyta, kad didžiąja dalimi vaiko likimą, jo poelgius ir pasirinkimus nulemia tėvai. Vaikystėje matyti elgesio modeliai, girdėti žodžiai tarsi programuoja žmogaus ateitį.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Tėvai užprogramavo mano likimą, – sako jauna, 34 m., moteris Asta (vardas pakeistas). – Aš jų nekaltinu, tik pati su savo vaikais, jei jų turėsiu, elgsiuosi kitaip. Džiaugiuosi, kad pradėjau tuo domėtis ir atradau daug naudingų ir įdomių dalykų, pvz., nustatyta, kad jau suaugusio žmogaus elgesio modelį lemia iš esmės ne jo patirtis, būdas, o tėvų įdiegtos programos iš vaikystės. Ir nebūtinai teigiama linkme. Taip atsitinka iš tėvų nežinojimo, nes juk iš esmės visi tvarkingi, ne asocialūs žmonės myli savo vaikus ir nelinki jiems blogo."

JAV mokslininkas Erikas Bernas, transakcinės analizės pradininkas (transakcinė analizė – grupinės ir individualios psichoterapijos kryptis, ją sukūrė pats E. Bernas) įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas programuojamas iki penkerių metų amžiaus, ir paskui visi mes gyvename pagal šį scenarijų. Štai keletas jo minčių ir Astos komentarų iš jos pačios patirties.

Pasak mokslininko, tas scenarijus – tai palaipsniui besivystantis gyvenimiškasis planas, kuris susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, ir jo pagrindas – tėvų įtaka. Ir jei atrodo, kad suaugusio žmogaus poelgiai grindžiami jo laisvu pasirinkimu, taip dažniausiai nėra. Kitaip tariant, iš vaikystės jau tarsi yra užrašyta programa, kurią žmogus „pasmerktas" įgyvendinti.

„Iš vaikystės prisimenu begalinį mamos atsargumą ir baimę, – sako Asta. – Ji bijojo daug ko: kad kas nors gali apvogti, nuskriausti, pasakyti piktą žodį, kad gali nepasisekti darbe, kad bus blogas oras, kad... Ta jos baimė persikūnijo į mane, tarnsformavosi visokiais pavidalais ir lydėjo nuo pat vaikystės. Iš pradžių, pamenu, smėlio aikštelėse bijodavau vaikų (o jei šie atims mano žaislus?), vėliau – mokytojų (o jei pakvies atsakinėt, jei susimausiu, jei gausiu dvejetą, jei...), vėliau – pasimatymų (o jei apgaus, paliks, jei nepatiksiu?) ir t. t. Ir nors mama drąsindavo, vis tiek bijodavau, kai kuriose situacijose netgi pagaudavau save kartojant tas frazes, kurias girdėdavau sakant mamą, kai ji ko nors bijodavo... Beje, manęs mama specialiai niekada negąsdindavo, anaiptol, ji bandė skatinti, įkvėpti. Taip, bandė. Bet viduje juk bijojo. Vėliau, jau paaugusi ir būdama pakankamai sąmoninga, nutariau tos savo baimės atsikratyti, vėliau – su ja susidraugauti ir galiausiai – tiesiog ją paleisti. Atrodė, pavyko. Tam man prireikė apie 10 metų. Bet... dar ir dabar tam tikrose situacijose, kai, regis, bijoti visai nėra ko, viduje pradeda kutenti tas pats vaikyste atsiduodantis baimės jausmas..."

Pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai paprastai programuojami jo mamos. Ir nuo to labai priklauso, kuo jis bus gyvenime, ar kūjis, ar priekalas... Ar jis kals, ar ant jo...

Kai vaikui sukanka šešeri, jo gyvenimiškasis planas jau paruoštas. Tai ankstesniais laikais puikiai žinojo šventikai ir viduramžių mokytojai, jie sakė: „Palikite man vaiką iki šešerių metų, o paskui pasiimkite atgal." Geras ikimokyklinio ugdymo specialistas netgi gali numatyti, koks gyvenimas laukia vaiko, bus jis laimingas ar ne, taps nugalėtoju ar tenkinsis nesėkmingo žmogaus vaidmeniu.

„Iš tiesų jau pirmoje klasėje labai aiškiai matyti, kuris vaikas drąsus, lipantis kitiems per galvas, kuris kuklesnis, kuris vienišius, o kuriam draugų ir pripažinimo reikia kaip oro, – kalba Asta. – Aš buvau nedrąsi mergaitė, o mane pasodino su tokiu berniuku, kuris vietoj neišbūdavo nė sekundės, negana to, žnaibėsi. O aš ką, bijojau ką nors kam nors sakyti, jam – tuo labiau. Įdomu tai, kad po daug metų klasės susitikime jis buvo toks pat. Tiesa, nesižnaibė, bet vietoj nenusėdėjo. Genai? Galbūt tik iš dalies. Kiek žinau, mano abu tėvai nebuvo tyleniai vaikystėje, tai iš ko aš tai paveldėjau? Čia pasitarnavo, mano manymu, tas baimės jausmas ir dar kiti jį apraizgę dalykai. Ar to galima atsikratyti? Pasikeisti? Tapti kitokiu žmogumi? Šiek tiek. Bet ne kardinaliai. Tai, kas jau įdėta, įskiepyta ir užprogramuota, stipriai įleidę šaknis: jei galvosi, kad pamiršai, ims ir išlįs tuo momentu, kai visai nesitikėsi..."

Vaiko ateities planas daugiausia grindžiamas šeimos instrukcijomis. Kai kurie svarbiausi momentai gali būti pastebėti gana greitai, jau suaugusio žmogaus paklausus: „Ką tėvai papasakojo apie gyvenimą, kai buvai mažas?"

„Pamenu, kaip mano tėvai nuolat kartodavo, kad tikrų draugų nėra, niekuo negalima pasitikėti. Neva, toks gyvenimas, visi tik ir taikosi apgauti. Atspėkite, ar turiu tikrų draugų? Atspėjot – ne, – apgailestauja moteris. – Yra viena buvusi bendraklasė, kuri šimtą kartų įrodė, kad ja galima pasitikėti, sunkiausiais momentais buvo šalia, padėjo, bet... aš jos šalinuosi. Jei reiktų logiškai paaiškinti kodėl, nežinau, ką atsakyčiau. Ji man patinka, aš ja žaviuosi, mėgstu kartu išgerti kavos ir paplepėti, bet tai toli gražu nepanašu į tikrą draugystę, nes, matyt, giliai viduje aš visgi tikiu, kad visi gali išduoti, o jei visi, tai, vadinasi, ir ji...

Dar pamenu savo tėvus kalbant, kad sąžiningu darbu tai jau nieko neįmanoma užsidirbti... Tiesa, jie taip kalbėdavo ne man, bet aš girdėdavau. Ir tai užsiprogramavo manyje. Kartu jie mokė mane būti sąžiningą, nevogti ir nemeluoti. Vadinasi, užprogramavo neturėti pinigų. Galiu pasakyti, jiems pasisekė – man jų nuolat trūksta. Nelėbauju, manęs nekamuoja apsipirkinėjimo manija, bet tiesiog... kažkodėl nesiseka. Stengiuosi dirbti daug, sąžiningai ir, kai jau atrodo, kad visai padoriai užsidirbu, atsitinka kažkas tokio, kas pareikalauja didelių išlaidų, ir vėl lieku be pinigų. Ir taip – nuolat. O tas „kažkas tokio" tai, tarkim, mašinos remontas, nepataisomai sugedęs koks nors buitinis prietaisas ar pan."

Iš kiekvieno tėvų pasakymo vaikas nesąmoningai atsifiltruoja branduolį, esmę, kurią paskui taiko gyvenime, ja vadovaujasi. Tarkim, jei tėvai drausmindami vaiką sako: „Koks gi tu nevykėlis, vis ką nors išpili!", tai ir užsifiksuoja – nevykėlis. Tolimesniame gyvenime tas žmogutis visai ne specialiai stengsis tai pateisinti. Ir tikriausiai pats stebėsis, kodėl jam vis nesiseka... Tai tarsi „netyčinis" tėvų prakeiksmas, kurio atsikratyti labai nelengva, o neretai – net ir neįmanoma. Ir tie tėvai, kurie vadino nevykėliu, greičiausiai tikrai nelinkėjo, kad vaikas ateityje būtų nelaimingas. O kiek tokių palinkėjimų kasdien pasakome savo vaikams ir juos programuojame?..

Tėvai „rašo" vaikams gyvenimo scenarijų, o šie jį priima ir dar užtvirtina, pavyzdžiui, tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti vaiką sakant: „Būsiu toks, kaip mama!" Arba: „Kai užaugsiu, būsiu toks, kaip tėtis!" Ir gal dukra turi omeny „tokia graži kaip mama", o sūnus – „toks didelis kaip tėtis", bet žodžiai ištarti, programa įrašyta ir užtvirtina. Ir gal ta mama nelaiminga, besiblaškanti gyvenime, gal jai nesiseka susirasti patinkantį darbą, gal trūksta pasitikėjimo savimi, gal ji viena augina vaikus ir dar daug „gal". Bet vaikas juk nori būti būtent toks, kaip mama. Vadinasi, su visomis jos savybėmis. Su viskuo. Tas pats ir kalbant apie tėtį.

Programavimas vyksta negatyvia forma. Tėvai prikemša vaikų galvas visokiausių apribojimų. Draudimai trukdo prisitaikyti prie aplinkybių, o leidimai suteikia pasirinkimo laisvę.

„Kai kurie tėvai bijo vaikui leisti per daug, neva išlepins, atleis vadžias ir jis ims elgtis netinkamai. Bet... Pagalvokime. Jei tėvai leis daugiau, nei draus, vaikas pats galės atsirinkti, kas jam gerai, kas blogai, bet tam, aišku, reikia tvirto tėvų pavyzdžio, – įsitikinusi Asta. – Jei nuolat matys tinkamai besielgiančius tėvus, jei bus skiepijamos tikrosios vertybės, jo pasirinkimai, manau, nepridarys bėdos nei jam pačiam, nei kitiems.

Mano tėvai labai dažnai sakydavo „ne" ir paauglystėje laikė mane, kaip sakau, „ant trumpo pavadžio". Po kiek laiko, baigusi mokyklą, džiaugiausi, kad išaugino geru žmogumi. O dabar suvokiu, kad kur kas smagiau būti ne geru, o laimingu žmogumi...

Mano kiemo draugė augo, kaip mano mama sakydavo, „palaida bala". Tėvai jai leido eiti į lauką, būti iki vėlumos, rengtis, ką nori, draugauti, su kuo nori, nekraustydavo mokyklinės kuprinės, norėdami patikrinti joje tvarką, negrūmodavo pirštu, jei gaudavo dvejetą. Jie tiesiog ją mylėjo. (Mane, beje, irgi...) Ir dabar ji – žydinti sėkminga moteris, labai lengvai galinti pasirinkti, žinanti, ko ir kaip nori. Ji laiminga, o aš – gera."

Svarbiausi leidimai vaikui, pasak mokslininko, tai leidimas mylėti, keistis, džiaugtis, sėkmingai susidoroti su savo užduotimis ir t. t. Žmogų, kuriam tai būna leista, iš karto galima atpažinti, kaip ir tą, kuris sukaustytas draudimų. Beje, kalbant apie merginas, moteris, būti gražiai – tai visai ne tik su anatomija susijęs dalykas, o tėvų leidimas. Leidimas savo dukrai būti (jaustis) gražiai. Jei tėvai savo sūnų laikė silpnu, negabiu berniuku, o dukrą – nedailia, žiopla mergaite, tai jie tokie ir bus.

Iš esmės nereikia ir žodžių, kad būtų galima „užprogramuoti" vaiką – užtenka tėvų vidinės savijautos. Tarkim, mama gali stengtis būti ryžtinga, užtikrinta, nes tokį nori matyti savo vaiką ir siekia savo pavyzdžiu tai parodyti, bet jei viduje jausis priešingai, sūnus ar dukra tą jaus ir „programuosis"... Žinoma, visu tuo galime netikėti, nusikratyti atsakomybės ir remtis posakiu „kiekvienas – savo laimės kalvis", bet, kaip sakoma, jei tam tikrais dėsniais netiki, nereiškia, kad jie neveikia.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujagimis

Populiariausi vaikų vardai Danijoje: kai kurie patiks ir lietuviams

Populiariausi vaikų vardai Danijoje: kai kurie patiks ir lietuviams
Populiariausių vardų mados keičiasi gana palengva.

5 svarbūs patarimai neseniai pagimdžiusioms moterims

5 svarbūs patarimai neseniai pagimdžiusioms moterims
Po gimdymo, ypač, jei tai pirmas vaikelis, pirmaisiais mėnesiais nelengva išlikti ramiai ir racionaliai. Tačiau pabandyti verta. Siūlome keletą patarimų, kurie padės išlikti ramioms ir lengviau apsiprasti su naujomis mamos pareigomis.

Paskelbus populiariausius berniukų ir mergaičių vardus – netikėta staigmena

Paskelbus populiariausius berniukų ir mergaičių vardus – netikėta staigmena
Kiekvieną pusmetį atnaujinami populiariausių naujagimių vardų dešimtukai šįkart pažėrė nemažai staigmenų.

Vaiko susilaukę šiauliečiai gaus 300 eurų vertės naujagimio kraitelį (3)

Vaiko susilaukę šiauliečiai gaus 300 eurų vertės naujagimio kraitelį
Šiaulių miesto savivaldybė praneša, kad nuo liepos mėnesio bus dovanojami kraiteliai Šiaulių naujagimiams.

Ar gali stiprus kūdikio verksmas pakenkti jo bambutei

Ar gali stiprus kūdikio verksmas pakenkti jo bambutei
Ką svarbu žinoti apie bambos išvaržą? Iki kada ji išnyksta savaime, o kada jau reikia operuoti?

Koks vardas atneša vaikui laimę, o kokio geriau neduoti

Koks vardas atneša vaikui laimę, o kokio geriau neduoti
Išrinkti vardą, kuris vaiką lydės visą gyvenimą, - labai sunki užduotis. Straipsnio konsultantė – parapsichologė Lietuvos ezoterikų konfederacijos prezidentė ezoterikos dr. Elona Eleonora Petkelienė.

Vaikų ligų gydytoja papasakojo, ką reikia žinoti apie naujagimių saugumą

Vaikų ligų gydytoja papasakojo, ką reikia žinoti apie naujagimių saugumą
Kaune vykusiame seminare „Saugi naujagimio fotosesija“ LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė Eglė Lysovienė kartu su daugiau nei 30 naujagimių fotografių iš visos Lietuvos diskutavo apie kūdikių saugumą ir komfortą fotosesijų metu.

Prof. A. Utkus: naujagimiai Lietuvoje tikrinami tik dėl 4 ligų, nors galima diagnozuoti 30

Prof. A. Utkus: naujagimiai Lietuvoje tikrinami tik dėl 4 ligų, nors galima diagnozuoti 30
Retų ligų gydytojai sieks, kad visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašas būtų išplėstas.

Kokių klaidų nedaryti renkant vaikui vardą

Kokių klaidų nedaryti renkant vaikui vardą
Vienas atsakingiausių būsimųjų tėvų darbų - išrinkti naujagimiui vardą. Jis turi ne tik patikti tėvams, bet ir tikti kūdikiui.

Kaip gimtadienius vaikai šventė prieš daug šimtų metų: įdomiausios tradicijos

Kaip gimtadienius vaikai šventė prieš daug šimtų metų: įdomiausios tradicijos
Vaikai savo gimtadienių laukia panašiai kaip Kalėdų – juk tortas, žvakutės, dovanos... Taip malonu! Kaip ir kiekviena šventė, gimtadienis turi savas tradicijas ir savo istoriją. Iš kur visa tai atsirado?

Kas penkta šeima paaugus vaikui būna nepatenkinta jo vardu

Kas penkta šeima paaugus vaikui būna nepatenkinta jo vardu
Iš tiesų netikėti rezultatai, kuriuos pateikia britų portalas tėvams „Mumsnet“.

100-uoju Kauno rajono kūdikiu tapusią dukrytę tėvai Kamile pavadino neatsitiktinai

100-uoju Kauno rajono kūdikiu tapusią dukrytę tėvai Kamile pavadino neatsitiktinai
Kauno rajono savivaldybėje ši savaitė prasidėjo itin džiugiomis nuotaikomis. Šiais metais Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas 100-asis Kauno rajono kūdikis – Kamilė Ulinskaitė.

Populiariausi ir rečiausi naujagimių vardai Šalčininkuose

Populiariausi ir rečiausi naujagimių vardai Šalčininkuose
Šalčininkų rajono savivaldybė pateikia įdomiausią praėjusiųjų metų demografinę statistiką, kurioje – dažniausi ir rečiausi rajono naujagimiams suteikti vardai.

Kaip tėvai programuoja... savo vaikus (3)

Kaip tėvai programuoja... savo vaikus
Nustatyta, kad didžiąja dalimi vaiko likimą, jo poelgius ir pasirinkimus nulemia tėvai. Vaikystėje matyti elgesio modeliai, girdėti žodžiai tarsi programuoja žmogaus ateitį.

Rečiausi vaikų vardai Kėdainiuose: Ugmilė, Ailanta, Amėja, Gudeira, Meivė, Gojus, Dorukas, Toras ir kiti (5)

Rečiausi vaikų vardai Kėdainiuose: Ugmilė, Ailanta, Amėja, Gudeira, Meivė, Gojus, Dorukas, Toras ir kiti
Kėdainių rajono savivaldybės pateiktoje informacijoje – įdomioji statistika: jauniausi tėvai, kasmet madingi ir reti vardai, 2017 metų gimstamumo rodikliai.