Ilona: gimdymas virto košmaru, kurio nenoriu prisiminti

 (184)
Mums parašiusi Ilona atvirai sako, kad antram vaikui ryšis nelengvai, nes pirmojo gimdymo patirtis buvo labai skaudi ir paliko daug baimių.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Planavom su vyru vaikelį, labai norėjom, stengėmės, ir ilgai laukti nereikėjo – po 4 mėnesių planavimo pastojau. Pradžia buvo be galo sunki: pykinimas, mieguistumas. Kaskart lankydamasi pas gydytoją bijodavau, kad tik viskas būtų gerai. Laimė, taip ir buvo. Nėštumo metu sužinojom, kad laukiamės sūnelio.

Gimdymo terminas buvo nustatytas gruodžio14 dieną. Visada galvojau, kad iki tos dienos tikrai pagimdysiu, nes pilvukas buvo ohoho koks didelis. Sulaukusi 14 dienos, norėjau gimdyti, galvojau, nebeištversiu, buvo labai sunku, nes buvau priaugusi 25 kg. Gydytoja sakė: „Laukiam, kad viskas vyktų savaime". Laukti liepė iki Kūčių dienos, davė siuntimą važiuoti į ligoninę, jeigu iki to laiko nieko neįvyks.

Laukti – tai laukti, aš ne specialistė, klausiau gydytojos ir nusiteikiau pakentėti, kol viskas prasidės savaime. Ir ką gi, sulaukiau gruodžio 22 dienos. Vyrą išleidau į kirpyklą, pati likau namie. Jaučiau, kad kažkas ne taip, ir nesuklydau, prasidėjo sąrėmiai. Grįžo vyras, išskubėjom į gimdymo namus. Pačiu laiku, nes sąrėmiai kas 2 minutes kartojosi. Abu džiaugėmės ir laukėm, kaip pagaliau laikysim savo mažiuką rankose... Deja, klydom...

Gimdos kaklelis nesidarė. Pradėjo skatinti gimdymą. Atsivėrė iki 7 cm ir viskas, toliau nieko. Prakirpo vandenis, jie buvo baisiausiai žali, kadangi nieko nenusimanau tuose dalykuose, labai nepergyvenau. Bet pradėjo lėtėti vaikiuko širdies tonusai, taigi, po 9 valandų kankinimosi, mane greitai išvežė į operacinę. Nebuvau net pagalvojusi, kad reikės cezario pjūvio, nes buvau nusiteikusi ir tvirtai žinojau, kad pagimdysiu pati. Klydau... Po epidūrinės nejautros kūnas buvo nutirpęs. Nuvežus mane į operacinę, reikėjo persikelti ant operacinio stalo. „Judinamės, judinamės", - nemaloniai ragino anesteziologas. Tą minutę norėjosi jam smogti. Kaip pasijudinti, kai beveik nieko nejaučiu?

Kai padarė nejautrą, jaučiu, kad nebegaliu kvėpuoti, dūstu. Noriu apie tai pasakyti kam nors, bet negaliu, nes viskas užtirpę. Pradėjau judinti galvą. „Gerasis“ anesteziologas supyko: „Nesiblaškyk".

Siaubas, viena mintis sukosi galvoje, kad mirsiu. Bet buvau rami, kad mano vyras tikrai vienas užaugins leliuką. Tik tokios mintys buvo. Vis bandžiau kvėpuoti kiek įmanoma ir tada išgirdau verksmą. Ačiū Dievui, viskas gerai mano mažiukui, visa kita jau nebesvarbu buvo. Ašarų net nebuvo, nes negalėjau net verkti, greičiausiai dėl anestezijos vaistų. Norėjau, kad greičiau visas košmaras pasibaigtų. Po operacijos atvežė į palatą. Vaikiuko niekas neatvežė. Keista, galvoju... Vyras matė tik, kad išvežė iš operacinės ir nuvežė kažkur. Po kiek laiko sulaukėm gydytojos. „Jūsų vaiko būklė sunki, yra didelė infekcija, jis reanimacijoje, prognozės nekokios, vaikiukas pats nekvėpuoja, jam padeda aparatai", - pasakė ji. Nesuvokiau, kas vyksta... Vyras nuėjo pas vaikiuką. Kadangi pati dar negalėjau pajudėti, prašiau, kad nufotografuotų. Parėjęs vyras pasakė, kad negalima fotografuoti, bet jis melavo... Tiesiog vaizdas buvo baisus ir jis nenorėjo manęs gąsdinti.

Po kelių valandų sėdau į vežimėlį, ir vyras mane nuvežė į reanimaciją. Nemoku net žodžiais apsakyti, ką pajutau, kai pamačiau savo vaiką, prijungtą prie daugybės aparatų, visur vamzdeliai, jis visas raudonas, ištinęs... Siaubas...

Pasirodo, ir pas mane ta pati infekcija buvo, neaišku, iš kur, nes visą nėštumo laikotarpį visi tyrimai buvo geri. Dabar jau kaltų nėra... Gydytojai tik sakė, kad negerai, jog pernešiojau, seniai reikėjo daryti operaciją. Tačiau juk mane prižiūrėjusi gydytoja neleido, sakė, savaime viskas turi vykti...

Kasdien ėjau pas mažiuką ir maitinau jį per zonduką, man plyšdavo širdis. Stengdavausi prie vaiko laikytis, neverkti, nes sakoma, kad vaikai viską jaučia. Bet išėjus už durų norėdavau tik mirti...

Dabar, rašydama šią istoriją, verkiu, nors dabar mes laimingi, vaikiukas išsikapanojo ir pasveiko.

Savaitę pabuvus ligoninėje, reanimacijoje, išleido namo. Dėkojau Dievui ir angelams, kad mes visi kartu namie. Dėkojau ir šeimai, tėvams, nes visi meldėsi ir prašė Dievo Karoliukui (taip jį pavadinom) sveikatos. Dievas mus išgirdo.

Po tokio košmaro, kurį teko mums su vyru išgyventi, sunku bus planuoti antrą vaiką, nes bijosiu, labai bijosiu visko... Daktarais nebepasikliausiu. Ne daktarai o net nežinau kaip juos pavadinti... Kol pinigų neduosi, turbūt, niekas ir nežiūrės. TV laidai galėčiau papasakoti savo istoriją, kad visi žinotų, kas per daktarų aplaidumas.

Dabar Karoliukas jau 6 savaičių, sveria 5 kg, mes esam laimingi, kad turim savo angelus sargus, kurie suteikė galimybę tapti tokio mažo žmogučio tėvais.

Ilona

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias istorijas publikuosime portale www.tavovaikas.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.