Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo

 (28)
Visada galvojant apie vaikus, mintyse iškildavo nėštukės su pūpsinčiais pilvukais ir spindinčiomis iš džiaugsmo akimis. Tikrai, niekada neįsivaizdavau kitokio nėštumo, gal todėl ir teko labai nusivilti. Pradėkim nuo pradžių.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Su vyru pradėjome vis dažniau galvoti apie kūdikį, juk ne visada ir pasiseka greitai jo sulaukti, tad nedelsdami pradėjome planuoti. Laimė, pasisekė iš pirmo ciklo. Tik ji truko neilgai, neįsivaizdavome, kad gali viskas pasisukti būtent tokia linkme ir būtent mums.

Pamačius du brūkšniukus teste, maniau, kad sprogsiu iš laimės, vyras taip pat. Iškart užsiregistravau apžiūrai. Sėdint prie ginekologės kabineto, net nemaniau, kad iš jo išeisiu visai kitokiomis nuotaikomis, o tuo labiau su ašaromis. Ji pasakė ne tai, ko tikėjausi. „Nėštumas yra, tik dabar svarbiausia visai ne tai, tu turi darinį gimdoje, šalia vaisiaus, todėl vyk į Klaipėdą, tau reikia jį išoperuoti", - išgirdau. Su nuostaba laukiu žodžių apie nėštumą, bet ji tik ramina mane, kad jei ne šis, bus kitas nėštumas. Šie žodžiai sužeidė, mintyse tik plaukė vaizdai, kaip aš galiu viso to netekti ir kaip dabar tokią žinią pasakyti vyrui. Vyras kaip ir aš, patyrė šoką. Įsivaizduojamas gražus nėštumas pradėjo klostytis visai kitaip. Apėmė panika.

Klaipėdoje gydytojai nutarė, kad operuoti negalima, nes didelė persileidimo tikimybė, bet vaikščioti su tokiu dariniu irgi negerai. Klausiu, ką daryti? Ogi laukti. Lengva jiems kalbėti, kai nežinai, ko laukti, ar tolimesnio nėštumo, ar jo baigties, nes sprogus dariniui, žūva vaisius, ir moteriai kyla rimtos komplikacijos. Vieną vakarą pamačiau tai, ko labiausiai ir bijojau. Kraujas. Greit su vyru vėl į ligoninę: vienur nepriima, siunčia kitur, balaganas, širdyje tokia sumaištis ir kaltinimai sau, kad tik aš galiu būti kalta dėl visko, nes mano kūne šis darinys, o kūdikis juk labai lauktas ir mylimas.

Ligoninės sienos ir bandymas išsaugoti nėštumą, seselių klausimai, ar dar kraujuoju, vis labiau skaudina, norisi susigūžti ir tyliai laukti atsakymo, kas vyksta ir kodėl. Išsiveda ginekologė echoskopijai, atrodo, laikas sustojo. Vis klausiu, kaip, o ji tyli. Iš baimės prasideda drebulys, o ji ramina: „Kūdikis juda, tikėkimės geriausio". Kodėl kraujuoju? Atsakymas paprastas - „nežinau, daugumai taip būna". Cista dar labiau padidėjusi, siekia jau 17 cm, gaunu siuntimą į Kauną konsultacijai. Pamačiusi, kad tai skubus siuntimas, supratau, kad viskas daug rimčiau, nei įsivaizduojam.

Kaunas. Sėdim prie kabineto, o ten užrašyta - onkologas-ginekologas. Viskas aišku... Jo verdiktas: reikalinga skubi operacija, cista su sava kraujotaka, didelė tikimybė, kad vėžinė. O su nėštumu bus matyti, kaip bus.

Mintyse prabėgo pusė nueito nėštumo kelio ir suvokimas, kad galim nesulaukti jo rezultato. Ašaros...

Operacija praėjo sėkmingai, pirmas ultragarso tyrimas po jos buvo bauginantis, taip bijojau ekrane nieko nebematyti.. . Ačiū Dievui, viskas gerai, dar savaitė, ir jau būsim namie. Likusios savaitės slinko taip lėtai, labai norėjau greičiau sulaukti nėštumo pabaigos ir nebebijoti, kad gali būti blogai. Gegužės 9 dieną galiu vadinti sėkmingiausia mano gyvenime diena. Vaikas tą dieną buvo visiškai išnešiotas ir pasiruošęs gimti.

Gimdymas praėjo lengvai, nors mūsų sūnelis svėrė visus 4700 g! Tik po gimdymo prasidėjo kraujavimas, kurio jau bijojau visai ne aš, o vyras. Aš tik džiaugiausi, kad pagaliau pradėsiu gyventi be baimės, kad bus kažkas ne taip.

Po gimdymo perkėlus į palatą, tuoj atėjo slaugytoja, kurios veide pamačiau nerimą. „Turiu blogų žinių", - sako ji. Vaizdas pradėjo lietis, nejaugi mums dar neužtenka išbandymų, pamanėm su vyru. Deja, kūdikį išsinešė į reanimaciją, nes jo cukraus kiekis labai nukritęs, sako, kad nuo didelio svorio. Kas kelias valandas lydima vyro ėjau jo maitinti ir meldžiau, kad viskas greičiau baigtųsi, kad būtų viskas gerai mūsų mažajam kovotojui. Meldžiau ramybės mūsų gyvenime.

Pagaliau atėjo žinios, kad vaikui jau viskas gerai, ir mes galime vykti namo. Neužmiršiu tos dienos niekada. Susikabinę su vyru ir nešini vaikučiu glėbyje išėjome iš ligoninės. Vykstame namo. Ramiai gyventi.

Tokios laimes neapsakysi, dabar jau su šypsena prisimenu nėštumą, apie kuri bijojau kam nors ir pasakyti, nes nebuvo garantijų, kaip jis baigsis.

O kur dar nėštumo pabaigoje „negeri" kepenų fermentų kiekiai, gąsdinimai dėl mažo vaisiaus vandenų kiekio, didelio vaisiaus. Niekam nelinkėčiau tokio nėštumo ir tiek išgyvenimų, streso. Nespėjau juo pasidžiaugti, su nerimu laukdavau kitos dienos.

Labai dėkoju vyrui, jo dėka mes viską išgyvenom, jis niekada neleido nustoti tikėti, kad viskas bus gerai. Drąsino, ramino ir neleido jaustis kažkuo prastesne už kitas, kurios džiaugėsi sėkmingu ir gražiu nėštumu. Labai dėkoju ir gydytojui onkologui Adriui Gaurilčikui, kuris mane operavo ir suteikė vilties, kad viskas baigsis laimingai.

Praėjo beveik dveji metai, vyras vis kartoja, kad kitas nėštumas bus gražus, ir mes juo džiaugsimės visas 40 savaičių! Mes tuo tikim!

O šiuo metu einu pabučiuoti savo ūgtelėjusio, jau nebe mažo, kovotojo - Beno!

Monika

Jūsų gimdymo istorijų laukiame el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime portale TavoVaikas.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.