Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo

 (28)
Visada galvojant apie vaikus, mintyse iškildavo nėštukės su pūpsinčiais pilvukais ir spindinčiomis iš džiaugsmo akimis. Tikrai, niekada neįsivaizdavau kitokio nėštumo, gal todėl ir teko labai nusivilti. Pradėkim nuo pradžių.
Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo
© Vida Press

Su vyru pradėjome vis dažniau galvoti apie kūdikį, juk ne visada ir pasiseka greitai jo sulaukti, tad nedelsdami pradėjome planuoti. Laimė, pasisekė iš pirmo ciklo. Tik ji truko neilgai, neįsivaizdavome, kad gali viskas pasisukti būtent tokia linkme ir būtent mums.

Pamačius du brūkšniukus teste, maniau, kad sprogsiu iš laimės, vyras taip pat. Iškart užsiregistravau apžiūrai. Sėdint prie ginekologės kabineto, net nemaniau, kad iš jo išeisiu visai kitokiomis nuotaikomis, o tuo labiau su ašaromis. Ji pasakė ne tai, ko tikėjausi. „Nėštumas yra, tik dabar svarbiausia visai ne tai, tu turi darinį gimdoje, šalia vaisiaus, todėl vyk į Klaipėdą, tau reikia jį išoperuoti", - išgirdau. Su nuostaba laukiu žodžių apie nėštumą, bet ji tik ramina mane, kad jei ne šis, bus kitas nėštumas. Šie žodžiai sužeidė, mintyse tik plaukė vaizdai, kaip aš galiu viso to netekti ir kaip dabar tokią žinią pasakyti vyrui. Vyras kaip ir aš, patyrė šoką. Įsivaizduojamas gražus nėštumas pradėjo klostytis visai kitaip. Apėmė panika.

Klaipėdoje gydytojai nutarė, kad operuoti negalima, nes didelė persileidimo tikimybė, bet vaikščioti su tokiu dariniu irgi negerai. Klausiu, ką daryti? Ogi laukti. Lengva jiems kalbėti, kai nežinai, ko laukti, ar tolimesnio nėštumo, ar jo baigties, nes sprogus dariniui, žūva vaisius, ir moteriai kyla rimtos komplikacijos. Vieną vakarą pamačiau tai, ko labiausiai ir bijojau. Kraujas. Greit su vyru vėl į ligoninę: vienur nepriima, siunčia kitur, balaganas, širdyje tokia sumaištis ir kaltinimai sau, kad tik aš galiu būti kalta dėl visko, nes mano kūne šis darinys, o kūdikis juk labai lauktas ir mylimas.

Ligoninės sienos ir bandymas išsaugoti nėštumą, seselių klausimai, ar dar kraujuoju, vis labiau skaudina, norisi susigūžti ir tyliai laukti atsakymo, kas vyksta ir kodėl. Išsiveda ginekologė echoskopijai, atrodo, laikas sustojo. Vis klausiu, kaip, o ji tyli. Iš baimės prasideda drebulys, o ji ramina: „Kūdikis juda, tikėkimės geriausio". Kodėl kraujuoju? Atsakymas paprastas - „nežinau, daugumai taip būna". Cista dar labiau padidėjusi, siekia jau 17 cm, gaunu siuntimą į Kauną konsultacijai. Pamačiusi, kad tai skubus siuntimas, supratau, kad viskas daug rimčiau, nei įsivaizduojam.

Kaunas. Sėdim prie kabineto, o ten užrašyta - onkologas-ginekologas. Viskas aišku... Jo verdiktas: reikalinga skubi operacija, cista su sava kraujotaka, didelė tikimybė, kad vėžinė. O su nėštumu bus matyti, kaip bus.

Mintyse prabėgo pusė nueito nėštumo kelio ir suvokimas, kad galim nesulaukti jo rezultato. Ašaros...

Operacija praėjo sėkmingai, pirmas ultragarso tyrimas po jos buvo bauginantis, taip bijojau ekrane nieko nebematyti.. . Ačiū Dievui, viskas gerai, dar savaitė, ir jau būsim namie. Likusios savaitės slinko taip lėtai, labai norėjau greičiau sulaukti nėštumo pabaigos ir nebebijoti, kad gali būti blogai. Gegužės 9 dieną galiu vadinti sėkmingiausia mano gyvenime diena. Vaikas tą dieną buvo visiškai išnešiotas ir pasiruošęs gimti.

Gimdymas praėjo lengvai, nors mūsų sūnelis svėrė visus 4700 g! Tik po gimdymo prasidėjo kraujavimas, kurio jau bijojau visai ne aš, o vyras. Aš tik džiaugiausi, kad pagaliau pradėsiu gyventi be baimės, kad bus kažkas ne taip.

Po gimdymo perkėlus į palatą, tuoj atėjo slaugytoja, kurios veide pamačiau nerimą. „Turiu blogų žinių", - sako ji. Vaizdas pradėjo lietis, nejaugi mums dar neužtenka išbandymų, pamanėm su vyru. Deja, kūdikį išsinešė į reanimaciją, nes jo cukraus kiekis labai nukritęs, sako, kad nuo didelio svorio. Kas kelias valandas lydima vyro ėjau jo maitinti ir meldžiau, kad viskas greičiau baigtųsi, kad būtų viskas gerai mūsų mažajam kovotojui. Meldžiau ramybės mūsų gyvenime.

Pagaliau atėjo žinios, kad vaikui jau viskas gerai, ir mes galime vykti namo. Neužmiršiu tos dienos niekada. Susikabinę su vyru ir nešini vaikučiu glėbyje išėjome iš ligoninės. Vykstame namo. Ramiai gyventi.

Tokios laimes neapsakysi, dabar jau su šypsena prisimenu nėštumą, apie kuri bijojau kam nors ir pasakyti, nes nebuvo garantijų, kaip jis baigsis.

O kur dar nėštumo pabaigoje „negeri" kepenų fermentų kiekiai, gąsdinimai dėl mažo vaisiaus vandenų kiekio, didelio vaisiaus. Niekam nelinkėčiau tokio nėštumo ir tiek išgyvenimų, streso. Nespėjau juo pasidžiaugti, su nerimu laukdavau kitos dienos.

Labai dėkoju vyrui, jo dėka mes viską išgyvenom, jis niekada neleido nustoti tikėti, kad viskas bus gerai. Drąsino, ramino ir neleido jaustis kažkuo prastesne už kitas, kurios džiaugėsi sėkmingu ir gražiu nėštumu. Labai dėkoju ir gydytojui onkologui Adriui Gaurilčikui, kuris mane operavo ir suteikė vilties, kad viskas baigsis laimingai.

Praėjo beveik dveji metai, vyras vis kartoja, kad kitas nėštumas bus gražus, ir mes juo džiaugsimės visas 40 savaičių! Mes tuo tikim!

O šiuo metu einu pabučiuoti savo ūgtelėjusio, jau nebe mažo, kovotojo - Beno!

Monika

Jūsų gimdymo istorijų laukiame el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime portale TavoVaikas.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine
Žindymo skatinimo komitetas Kauno klinikas pakartotinai pripažino Naujagimiui palankia ligonine.

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos (9)

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.