Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo

 (28)
Visada galvojant apie vaikus, mintyse iškildavo nėštukės su pūpsinčiais pilvukais ir spindinčiomis iš džiaugsmo akimis. Tikrai, niekada neįsivaizdavau kitokio nėštumo, gal todėl ir teko labai nusivilti. Pradėkim nuo pradžių.
Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo
© Vida Press

Su vyru pradėjome vis dažniau galvoti apie kūdikį, juk ne visada ir pasiseka greitai jo sulaukti, tad nedelsdami pradėjome planuoti. Laimė, pasisekė iš pirmo ciklo. Tik ji truko neilgai, neįsivaizdavome, kad gali viskas pasisukti būtent tokia linkme ir būtent mums.

Pamačius du brūkšniukus teste, maniau, kad sprogsiu iš laimės, vyras taip pat. Iškart užsiregistravau apžiūrai. Sėdint prie ginekologės kabineto, net nemaniau, kad iš jo išeisiu visai kitokiomis nuotaikomis, o tuo labiau su ašaromis. Ji pasakė ne tai, ko tikėjausi. „Nėštumas yra, tik dabar svarbiausia visai ne tai, tu turi darinį gimdoje, šalia vaisiaus, todėl vyk į Klaipėdą, tau reikia jį išoperuoti", - išgirdau. Su nuostaba laukiu žodžių apie nėštumą, bet ji tik ramina mane, kad jei ne šis, bus kitas nėštumas. Šie žodžiai sužeidė, mintyse tik plaukė vaizdai, kaip aš galiu viso to netekti ir kaip dabar tokią žinią pasakyti vyrui. Vyras kaip ir aš, patyrė šoką. Įsivaizduojamas gražus nėštumas pradėjo klostytis visai kitaip. Apėmė panika.

Klaipėdoje gydytojai nutarė, kad operuoti negalima, nes didelė persileidimo tikimybė, bet vaikščioti su tokiu dariniu irgi negerai. Klausiu, ką daryti? Ogi laukti. Lengva jiems kalbėti, kai nežinai, ko laukti, ar tolimesnio nėštumo, ar jo baigties, nes sprogus dariniui, žūva vaisius, ir moteriai kyla rimtos komplikacijos. Vieną vakarą pamačiau tai, ko labiausiai ir bijojau. Kraujas. Greit su vyru vėl į ligoninę: vienur nepriima, siunčia kitur, balaganas, širdyje tokia sumaištis ir kaltinimai sau, kad tik aš galiu būti kalta dėl visko, nes mano kūne šis darinys, o kūdikis juk labai lauktas ir mylimas.

Ligoninės sienos ir bandymas išsaugoti nėštumą, seselių klausimai, ar dar kraujuoju, vis labiau skaudina, norisi susigūžti ir tyliai laukti atsakymo, kas vyksta ir kodėl. Išsiveda ginekologė echoskopijai, atrodo, laikas sustojo. Vis klausiu, kaip, o ji tyli. Iš baimės prasideda drebulys, o ji ramina: „Kūdikis juda, tikėkimės geriausio". Kodėl kraujuoju? Atsakymas paprastas - „nežinau, daugumai taip būna". Cista dar labiau padidėjusi, siekia jau 17 cm, gaunu siuntimą į Kauną konsultacijai. Pamačiusi, kad tai skubus siuntimas, supratau, kad viskas daug rimčiau, nei įsivaizduojam.

Kaunas. Sėdim prie kabineto, o ten užrašyta - onkologas-ginekologas. Viskas aišku... Jo verdiktas: reikalinga skubi operacija, cista su sava kraujotaka, didelė tikimybė, kad vėžinė. O su nėštumu bus matyti, kaip bus.

Mintyse prabėgo pusė nueito nėštumo kelio ir suvokimas, kad galim nesulaukti jo rezultato. Ašaros...

Operacija praėjo sėkmingai, pirmas ultragarso tyrimas po jos buvo bauginantis, taip bijojau ekrane nieko nebematyti.. . Ačiū Dievui, viskas gerai, dar savaitė, ir jau būsim namie. Likusios savaitės slinko taip lėtai, labai norėjau greičiau sulaukti nėštumo pabaigos ir nebebijoti, kad gali būti blogai. Gegužės 9 dieną galiu vadinti sėkmingiausia mano gyvenime diena. Vaikas tą dieną buvo visiškai išnešiotas ir pasiruošęs gimti.

Gimdymas praėjo lengvai, nors mūsų sūnelis svėrė visus 4700 g! Tik po gimdymo prasidėjo kraujavimas, kurio jau bijojau visai ne aš, o vyras. Aš tik džiaugiausi, kad pagaliau pradėsiu gyventi be baimės, kad bus kažkas ne taip.

Po gimdymo perkėlus į palatą, tuoj atėjo slaugytoja, kurios veide pamačiau nerimą. „Turiu blogų žinių", - sako ji. Vaizdas pradėjo lietis, nejaugi mums dar neužtenka išbandymų, pamanėm su vyru. Deja, kūdikį išsinešė į reanimaciją, nes jo cukraus kiekis labai nukritęs, sako, kad nuo didelio svorio. Kas kelias valandas lydima vyro ėjau jo maitinti ir meldžiau, kad viskas greičiau baigtųsi, kad būtų viskas gerai mūsų mažajam kovotojui. Meldžiau ramybės mūsų gyvenime.

Pagaliau atėjo žinios, kad vaikui jau viskas gerai, ir mes galime vykti namo. Neužmiršiu tos dienos niekada. Susikabinę su vyru ir nešini vaikučiu glėbyje išėjome iš ligoninės. Vykstame namo. Ramiai gyventi.

Tokios laimes neapsakysi, dabar jau su šypsena prisimenu nėštumą, apie kuri bijojau kam nors ir pasakyti, nes nebuvo garantijų, kaip jis baigsis.

O kur dar nėštumo pabaigoje „negeri" kepenų fermentų kiekiai, gąsdinimai dėl mažo vaisiaus vandenų kiekio, didelio vaisiaus. Niekam nelinkėčiau tokio nėštumo ir tiek išgyvenimų, streso. Nespėjau juo pasidžiaugti, su nerimu laukdavau kitos dienos.

Labai dėkoju vyrui, jo dėka mes viską išgyvenom, jis niekada neleido nustoti tikėti, kad viskas bus gerai. Drąsino, ramino ir neleido jaustis kažkuo prastesne už kitas, kurios džiaugėsi sėkmingu ir gražiu nėštumu. Labai dėkoju ir gydytojui onkologui Adriui Gaurilčikui, kuris mane operavo ir suteikė vilties, kad viskas baigsis laimingai.

Praėjo beveik dveji metai, vyras vis kartoja, kad kitas nėštumas bus gražus, ir mes juo džiaugsimės visas 40 savaičių! Mes tuo tikim!

O šiuo metu einu pabučiuoti savo ūgtelėjusio, jau nebe mažo, kovotojo - Beno!

Monika

Jūsų gimdymo istorijų laukiame el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime portale TavoVaikas.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų
Ginekologijos ir akušerijos skyriaus darbuotojai kartais pajuokauja, kad kai kurie tėveliai į gimdymą atvyksta su tiek lagaminų ir rankinių, kad panašu, jog susiruošė į povestuvinę kelionę ar egzotišką kelių savaičių išvyką. Tiesa, jų laukia vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tačiau begalės daiktų, kurių prisikrauna, tikrai neprireiks.

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa (73)

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa
Vieno atsakymo, žinoma, nerasime, o ir nereikia: kiekvienai tas metas individualus. Tik kartais moteris susimąsto, sutrinka: „Gal jau laikas? O gal dar palaukti?" Pasmalsaukime, kokia mamų nuomonė šiuo klausimu.

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia (53)

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia
Kurį laiką su vyru Evaldu gyvendama Norvegijoje Kristina Kaziulienė pastojo ir... labai nerimavo dėl tenykštės priežiūros.

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus (6)

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus
Kiekvienas Naujųjų metų sutikimas būna ypatingas, tačiau toks, kokį patyrė Irina, pasitaiko tik kartą gyvenime. Ir, toli gražu, ne visiems.

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų (8)

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų
Apie gražias ir šviesias nėštumo bei gimdymo istorijas kalbame nedaug – pasiliekame sau tyliai pasidžiaugti. Šį kartą – giedra istorija, be nuoskaudų, nemalonumų ir, aišku, su laiminga pabaiga. Netgi ne istorija – pamokos, kurių dar negimęs mažylis išmokė savo mamą.

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau? (13)

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?
Tyrimas rodo, kad po 25-erių pirmą kartą gimdžiusioms moterims didesnė tikimybė sulaukti 90-ies nei jaunesnėms gimdžiusioms moterims.

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (90)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo (7)

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo
Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.

Svarbu žinoti: gimdymo traumos (11)

Svarbu žinoti: gimdymo traumos
Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei.

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą? (8)

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą?
Bijoti – natūralu ir žmogiška, bet baimės akys didelės, tad dažnai situaciją piešiame daug tamsesnėmis spalvomis, nei ji yra iš tiesų.

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui
Šiemet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF paskelbta Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva mini 25-erių metų jubiliejų.

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas
Sudėtingas nėštumas, daug išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, ne ką paprastesnis ir gimdymas – vien jau tai, kad gimusi mergytė nekvėpavo... Prisiminusi visa tai Žydra Mikalauskė sako, kad kojos lūžis, palyginti su skausmu, kurį teko ištverti, – niekai. Ir nepaliauja šypsotis.

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu (14)

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu
Po gimdymo virkštelė, jungusi mamą su kūdikiu, tampa nebereikalinga ir yra išmetama. Tačiau viena įmonė sugalvojo netradicinį jų panaudojimo būdą.

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai (11)

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai
Amerikietė Claudette Cook savo vėlyvą nėštumą vadina Dievo dovana ir sako, kad vaikų gimimas į jų namus atnešė didžiulį džiaugsmą.