Keturios auklėjimo klaidos, kurios gali sulaužyti jūsų vaiką

 (10)
Laimingas, savimi pasitikintis vaikas – kiekvienos šeimos siekiamybė. Apžvelkime keturias dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro tėvai auklėdami vaikus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Vaiko aplinkoje esantys žmonės nerodo tikrųjų jausmų

Tarkime, mažas berniukas tvoja kitam vaikui kastuvėliu per galvą. Tokiu atveju sulauksite priešingo rezultato, jeigu vietoj įsiūčio draugišku balsu geranorišku veidu jam sakysite „Tai buvo negražus poelgis, Konstantinai!". Tai duoda priešingą rezultatą dėl to, kad vaiko smegenys negali teisingai atsirinkti, kokius jausmus jis sukelia suduodamas kitam, negražiai kalbėdamas ar, priešingai, elgdamasis gražiai. Jeigu norite ugdyti empatiją, būtina vaiko atmintyje išsaugoti teisingą veiksmo ir reakcijos santykį.

Empatija ir socialinis elgesys nėra automatiškai įgimti dalykai. Mažo vaiko smegenys pirmiausiai turi atsirinkti, kokie jausmai apskritai egzistuoja. Jis įsimena, kokią paprastai žmonės rodo mimiką ir gestus, jausdami šiuos jausmus. Be to, įsimena, kai į šiuos jausmus tinkamai reaguojama.

Todėl svarbu suaugusiems nuoširdžiai reaguoti, kai mumyse sukyla kokie nors jausmai. Vis dėlto, tėvų „psichavimas" nėra nuoširdi reakcija. Suaugusieji pernelyg dažnai piktnaudžiauja žodžiais, siekdami pateisinti savo nekontroliuojamus įsiūčio proveržius: „Aš tik buvau nuoširdus..." Tikrai, ne. Mes patys atsakingi už savo jausmus. Jeigu atsisakote šio atsakomybės ir permetate ją vaikui, tai nėra brandus elgesys.

2. Tėvai daro viską, kad tik vaikai nepatirtų nusivylimo

Kad galėtų ateityje išgyventi, vaikai privalo išsiugdyti atsparumą. O tai reiškia, kad jie turi išmokti ištverti ir įveikti nesėkmes, kad jas įveikę taptų stipresni. Pagrindą tam sudaro savipagalba ir socialinis rezonansas. Jeigu vaikas nuo mažų dienų patiria, kad gali pats nuveikti ir įveikti kažkokius veiksmus, vystosi tikrasis pasitikėjimas savimi. O jeigu dar sulaukia iš artimiausių žmonių pasitikėjimo, kad jis gali viską įveikti, efektas tik dar labiau sustiprėja.

Ir šiuo atveju suaugusiųjų vidinė laikysena yra svarbesnė nei jų žodžiai. Vaikas labiau įsidėmės tai, kad jį laipiojantį nerimaujantys tėvai prilaikys, nei jų žodžius: „Tau pavyks!" Vaikų smegenyse išliks jausmas, kad laipioti galima tik padedant vyresniems.

Todėl svarbu leisti vaikui nuo pat pradžių nestipriai pajusti nesėkmės skonį. Visiškai nereikia stengtis iš jo kelio pašalinti visų kliūčių, nes nepasitenkinimas dėl to, kad kažkas dar nepavyksta, kursto motyvaciją įveikti patį save.

Jeigu tėvai nuolat stengiasi savo vaiką apsaugoti, užauga gyvenimui nepasiruošę žmonės, kurie pasitaikius pirmajai kliūčiai palūžta arba iš baimės patirti nesėkmę apskritai vengia sunkumų.

3. Vietoj tikro nuraminimo tėvai siūlo pakaitinį pasitenkinimą

Jeigu kažkas klostosi negerai, o tėvai kaip paguodos prizą pasiūlo nedidelę dovaną, taip jie vaiko smegenyse tik užprogramuoja tingią bazinę sistemą. Ji reikalauja greito poreikių tenkinimo, nes tokiu atveju tarsi išsiskiria tam tikras atpildo hormonas.

Taip vaikas iš savo tėvų išmoksta skausmą apeiti „gražiais dalykais", smegenys neišmoksta jokio atsparumo, o vietoj to reikalauja kažkokio pakaitalo: valgyti, gerti, pirkti, žaisti vaizdo žaidimus ir t.t.

Tarp nuraminimo apdovanojant ir nuraminimo išklausant yra didelis skirtumas. Jeigu paguoda nuoširdi, žmogus jaučia palengvėjimą ir tikrumą. Nenuoširdi paguoda yra pakaitinis pasitenkinimas – jos poveikis greitai išblėsta, todėl žmogui reikia jos vis daugiau. Normalu, jeigu tėvai kartais griebiasi ir antrojo metodo, tačiau jie turi žinoti, kad tai tėra tarpų kamšymas. Kur kas geriau yra apkabinti vaiką ir padėti jam išgyventi skausmą.

4. Tėvai elgiasi nepastoviai

Kai buvau darželyje, turėjau geriausią draugę Mariją. Man ji labai patiko. Tačiau buvo vienas dalykas, kuris mane labai slėgė – tai jos tėvų teroras. Niekada negalėjai žinoti, kaip jie reaguos į vieną ar kitą dalyką. Kartais jie buvo itin malonūs ir apipildavo mudvi saldainiais. Tačiau pakankamai dažnai, iš giedro dangaus, jie staiga supykdavo ir mane apibardavo. Niekada negalėjau žinoti, ką mes blogo padarėme. Neteisingas žodis, neteisingas žvilgsnis ir jau buvo geriau bėgti. Pakankamai dažnai ašaromis apsipylusi Marija atidarydavo duris ir papurtydavo galvą, kai ateidavau su ja pažaisti.

Žmonės turi poreikį, kad jų gyvenime būtų tvarka ir struktūra. Jeigu jie iš anksto negali numatyti, kaip susiklostys jų diena, jie patiria stresą ir gali netgi susirgti. Ta pati taisyklė galioja ir tėvų elgesiui: turi būti tam tikra struktūra, kurią vaikas galėtų iššifruoti, kad žinotų, ką ji reiškia, ir galėtų aiškiai orientuotis pagal ją. Ji suteikia jo elgesiui saugumo.

Jeigu mokykloje matote vaikus, kuriems visuomenė priklijavusi etiketę „su elgesio nukrypimais", žinokite, kad dažniausiai jie gyvena su nenuspėjamais suaugusiais žmonėmis. Jeigu vaikas nežino, kaip jo paties tėvai pasielgs artimiausią akimirką, jis negali normaliai augti – „normalios" sąveikos taisyklės neinternalizuojamos, užtat nenuspėjamai reaguojama ir liejamas įtūžis ant vaikų darželiuose ar mokyklose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.