Mokome vaiką socialinių įgūdžių: 15 žingsnių į sėkmę

 (2)
Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai puikiai žino, kaip sunku vaikus išmokyti socialinių įgūdžių. Taip yra todėl, kad nors vaikai nori malonių ir draugiškų santykių su kitais, jiems kiša koją jų baimės ir norai. Jie baiminasi, kad kitas vaikas gali pagriebti jų žaislą, nerimauja, ar spės paimti sunkvežimį, kol kitas vaikas jo nepaėmė. Jei jis pastums kitą vaiką ir pirmas pribėgs prie žaislo, ar jam pavyks išsisukti?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Todėl pirmas žingsnis siekiant išlavinti vaiko emocinį intelektą yra padėti jam išmokti kontroliuoti savo emocijas – tai yra tarpasmeninių santykių pagrindas. Antras žingsnis – padėti jam išsiugdyti empatiją kitiems. O trečias – padėti jam išmokti išreikšti savo poreikius ir jausmus neužsipuolant kitų.

Šie įgūdžiai daug svarbesni vaiko laimei gyvenime nei akademiniai pasiekimai, finansinė sėkmė ir kiti mums įprasti kriterijai. Tiesą sakant emocinis intelektas – apibūdinamas kaip gebėjimas kontroliuoti savo emocijas ir sutarti su kitais žmonėmis – vaiko gyvenime bus svarbiausias kriterijus, nulemiantis akademinius ir karjeros pasiekimus, ko gero net svarbesnis nei jo IQ.

Tad kaip išmokyti vaiką socialinių įgūdžių?

1. Rodykite jam empatiją.

Vaikai, į kurių jausmus suaugusieji reaguoja empatiškai, anksčiau išsiugdo empatiją kitiems, o tyrimai parodė, kad empatija kitiems yra kertinis sėkmingų tarpasmeninių santykių akmuo.

2. Likite šalia vaiko žaidimų aikštelėje ar smėlio dėžėje.

Dauguma vaikų muša kitus vaikus, nes jiems kyla daug emocijų ir jie nežino, kaip jas išreikšti. Jei jūs būsite šalia, galite pasakyti: „Taip, Domas paėmė tavo kibirėlį... ar tau patinka? Ne? Gali pasakyti „Mano kibirėlis!” Jei vaikas žinos, kad jūs šalia ir prireikus galite įsikišti, jis neįpras muštis.

3. Neverskite ikimokyklinio amžiaus vaikų dalintis.

Kai vaikas yra verčiamas dalintis, dalinimosi įgūdžiai vėluoja. Prieš dalinantis su kitais, vaikui reikia saugiai jaustis su savo nuosavybe. Verčiau įveskite taisyklę žaisti paeiliui. „Dabar Sofijos eilė žaisti su kibirėliu. Po to ateis tavo eilė. Padėsiu tau palaukti.“

4. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kiek trunka jo eilė.

Jei vaikas manys, kad suaugęs žmogus atims iš jo daiktą tada, kai praeis numatytas laikas pagal suaugusiojo įsivaizdavimą, gresia tikimybė, kad jis įpras atiminėti, nes tai tik sustiprina savininkiškumo jausmą. O jei vaikas daiktą galės turėti tiek, kiek jis pats nori, jis galės juo visiškai mėgautis ir po to grąžinti jį atvira širdimi. Jei tas pats vaikas kaskart ima tą patį žaislą, galite nupirkti dar vieną tokį pat žaislą (jei jau jis taip visiems patinka) arba sudarykite sąlygas vaikams žaisti paeiliui.

5. Padėkite vaikui laukti.

Jei belaukiant savo eilės žaisti vaiką ištiko isterijos priepuolis, tai parodo, kad jo viduje prisikaupė per daug jausmų ir jis pasinaudojo patogia proga juos išlieti. Vaikams savininkiškumo jausmas dažniausiai sustiprėja tada, kai jie stengiasi išsaugoti savo trapią pusiausvyrą – kaip ir suaugusiesiems!

Išreikškite empatiją: „Tau sunku laukti... Norėtum jau dabar žaisti su kibirėliu...“ ir laikykite vaiką apkabinę, kol jis verkia. Nustebsite pamatę, kad išliejęs susikaupusias emocijas vaikas greičiausiai pamirš dėl ko verkė ir toliau laimingai žais.

6. Įsikiškite tik tuomet, jei vaikas nuolat griebia daiktus kitiems iš rankų.

Kartais kai vaikas išgriebia žaislą iš rankų, kitam vaikui tai nelabai rūpi. Todėl neskubėkite įsikišti. Iš pradžių stebėkite. Galbūt jie žaidžia žaidimą. Įsikišti reikia tik tada, kai vienam iš vaikų nepatinka kito vaiko elgesys. Tačiau jei vienas vaikas nuolat atiminėja daiktus iš kitų vaikų, ko gero verta įsikišti. Dažniausiai vaikai griebia bet ką, ką kitas vaikas turi rankose, tada numeta žaislą ir griebia kitą. Taip jie stengiasi numaldyti savo nemalonias emocijas. Jiems reikia pagalbos susitvarkyti su šiomis emocijomis. Sutelkite visą savo atjautą, uždėkite ranką ant žaislo, dėl kurio kyla ginčų, ir pasakykite: „Tu nori sunkvežimio?“ Tada pažvelkite į vaiką, kuris žaidžia su sunkvežimiu ir paklauskite: „Ar gali jam duoti?“ Jei duoda – gerai, jums nereikia būti teisingumo arbitrais. Jei neduoda, pasakykite: „Tomas žaidžia su sunkvežimiu... Tomai, ar galėsi duoti sunkvežimį Pijui, kai pažaisi? Nuostabu, ačiū! Pijau, eime, paveiksime ką nors kita… Gal paimkime buldozerį ir nutieskime kelią sunkvežimiui?“ Vaiką gali ištikti isterija, ypač jei jis stengėsi susivaldyti. Būkite su juo ir raminkite jį. Po to jis pasijus daug geriau, ir jau nebenorės nieko atiminėti.

7. Mokykite tiesumo.

Jei jūsų vaikas nuolat leidžia kitiems imti iš jo daiktus ir atrodo nelaimingas, pasakykite: „Tu dar nenori atiduoti, ar ne? Gali sakyti: „Aš vis dar žaidžiu.“ Pasirepetuokite namie su meškučiais. Kol vaikas nemoka kalbėti, jūs turite būti jo „balsu“ bendravime su kitais.

8. Vietoj abstraktaus liaupsinimo, kad dalintis yra gerai, padėkite vaikui atrasti, kodėl tai gerai.

Tyrimai parodo, kad kai mes giriame dalinimąsi, vaikai dalinasi dažniau – bet tik tada, kai mes stebime! O kai mes nematome, jie dalinasi dar mažiau, nes mūsų liaupsės nesuteikia jiems daugiau priežasčių dalintis, tik tą akimirkos dėmesį, kurio jie sulaukia iš mūsų. Pasistenkite, kad vaikas ateityje pats norėtų dalintis, parodę dalinimosi pasekmes: „Žiūrėk, koks Mykolas laimingas, kad gavo pažaisti su tavo traukinuku.“ Kai išmoksite strategijos leisti vaikams žaisti žaislais paeiliui, kai jie patys nusprendžia, kiek laiko jiems reikia, jie mielai duos kitam vaikui žaislą, kai tik pajus, kad užtektinai pažaidė. Jie pradės jausti, kaip malonu yra duoti. Tad leisti vaikams kontroliuoti žaidimo su žaislu laiką patiems yra geriausias būdas skatinti dalinimąsi ir dosnumą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (1)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.