Psichologė: ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš vaikų

Įprasta, kad tėvai yra savo vaikučių mokytojai, tačiau viskas gali būti atvirkščiai! Mūsų mažieji dar kitaip žvelgia į pasaulį ir žmones, kitaip myli ir pyksta, kitaip džiaugiasi ir verkia. Vaikų psichologė Milda Karklytė pataria, kokias vaikiškas savybes verta išsaugoti suaugusiesiems ir ko kiekvienas galėtų pasimokyti iš savo mažylių.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikų psichologė Milda Karklytė

Sakoma, jei nors kiek pasimokytume iš savo vaikų, gyvenimas nebūtų toks sudėtingas. Kaip keičiasi žmogaus mąstymas ir požiūris į daugelį dalykų augant ir bręstant?

Visų pirma, pasižiūrėję į vaikus pamatysime, kad jie yra nuoširdesni nei daugelis suaugusiųjų. Jie dar nėra apriboti įvairiausių socialinių normų, prisiimtų vaidmenų ar nešiojamų kaukių. Jie elgiasi taip, kokie iš tikrųjų yra. Augdamas ir sąmoningai bandydamas įsitvirtinti vaikas susiduria su vis daugiau aplinkos formuojamų normų. Bandydamas atitikti aplinkos lūkesčius, dažnai žmogus jaučiasi spraudžiamas į kampą. Jis negali būti tas, kas yra. Patiriama įtampa, gali prasidėti įvairūs sutrikimai.

Kita savybė, kuri mane labai žavi, kai stebiu vaikus, yra jų gebėjimas labai atkakliai siekti savo tikslų. Nesvarbu, ar tai trokštamas saldainis, daiktas, ar artimųjų meilė, jie dažniausiai randa būdų pasiekti savo tikslus! Ir labai nuoširdžiai tuo džiaugiasi. Augdamas vaikas susiduria su vis daugiau nesėkmių, įgyja baimių, todėl vis dažniau atsisako savo troškimų.

Kol yra maži, vaikai greitai pamiršta nuoskaudas. Paaugusiems, bręstantiems jiems tam prireikia vis daugiau laiko. Vaikai moka džiaugtis smulkmenomis. Padaryti laimingą jį gali visiškas niekutis, suaugusiųjų akimis, visiškai nereikšmingas įvykis. Vaikui tampant suaugusiuoju, dėl didėjančių lūkesčių, reikalavimų sau ir aplinkiniams emocijos silpsta, įspūdžiai pasidaro nebe tokie gilūs, jų prireikia vis daugiau, kad žmogus pasijustų laimingas. Maži vaikai yra labai pasitikintys ir patenkinti savimi. Augdami susiduria su vis daugiau aplinkos reikalavimų, savo paties lūkesčiais, todėl pasitikėjimas ir pasitenkinimas savimi ima silpti.

Vaikai labai kūrybiški. Sugeba susikurti žaislų iš neįtikėtinų dalykų, kylančius sunkumus spręsti, išradingai pasitelkdami savo dar nedideles žinias. Augant kūrybiškumą vis labiau užgožia racionalusis protas.

Manau, tai būtų pagrindinės psichologinės ypatybės, kurios augant ir bręstant kinta ir trukdo mums jaustis laimingesniems.

Kokias vaikų savybes reikėtų išlaikyti suaugusiesiems?

Manau, visų, kurios keičiasi vaikui augant. Būti savimi, atkakliai siekti tikslo, mokėti džiaugtis smulkmenomis, kūrybiškai mąstyti, greitai pamiršti nuoskaudas, pasitikėti savimi, svajoti.

Nuolatinė skuba, nesibaigiantys darbai ir laiko stoka dažnai neleidžia džiaugtis gyvenimu. Mūsų vaikai moka džiaugtis net paprastais dalykais! Kaip to išmokti?

Manau, svarbiausia priežastis, kodėl vaikai moka džiaugtis net mažais dalykais, jie dar neturi lūkesčių savo gyvenimui, gyvena čia ir dabar. Dažnai suaugusieji gyvena prisimindami praeities nuoskaudas ar stengdamiesi susikurti ką nors ateičiai. Kai susikoncentruojama į praeitį ar į ateitį, dažnai būna sunku pastebėti, kas vyksta aplink. Koją kiša ir dideli lūkesčiai. Dažnai svajonėse susikuriamas idealaus, tobulo gyvenimo vaizdas, tad siekdamas šių tikslų žmogus nebeteikia reikšmės mažesniems dalykams. O veltui... Mėgstu žmonių paklausti – kaip elgtumėtės, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi metai? Ar karštligiškai pasinertumėte į darbus, siektumėte prabangių daiktų, aukšto statuso, ar mėgautumėtės artimųjų draugija, mėgstama veikla, gamtos grožiu?

Psichologė: ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš vaikų
Tarp vaikų ir tėvų dažniausiai būna abipusė besąlygiška meilė. Jei suaugusieji sugebėtų taip vienas kitą mylėti, visų pirma jaustumėmės saugesni. Žinotume – esame mylimi už tai, kas esame, pasikeitus aplinkybėms ar mūsų išvaizdai, mūsų mylimasis nedings.
© Vida Press

Manau, vertėtų stabtelėti ir kartais savęs to paklausti. Įsiklausyti į save, nekurti lūkesčių, leisti sau gyventi čia ir dabar. Iš pradžių gali būti sunku. Kaip ir visiems pokyčiams, reikia laiko. Pajutę, kad pernelyg bėgate darbų rate, sąmoningai sau priminkite, kad reikia sustoti. Padarykite tik neatidėliotinus darbus, o kitus nukelkite šiek tiek vėlesniam laikui (labai praverstų tinkamas susiplanuoti laiką). Skirkite laiko savo mėgstamai veiklai, pabūkite su artimaisiais. Negalvokite apie jokias svajones, tikslus ar siekius. Pasistenkite į pasaulį pažiūrėti mažo vaiko, koks kažkada buvote, akimis. Pasidžiaukite smagiomis smulkmenomis. Galiausiai apdovanokite save skaniu pyragu, vyno taure ar kitu mėgstamu dalyku.

Sakoma, kad maži vaikai nemoka meluoti. Kaip mokėjimas būti atviram ir išdrįsti sakyti tiesą padėtų suaugusiajam?

Suaugęs žmogus galėtų jaustis energingesnis, laimingesnis, labiau pasitikėti savimi. Kai meluojame, veidmainiaujame, užsidedame įvairias kaukes, eikvojame daug vidinės energijos ir giliai viduje nesijaučiame priimami tokie, kokie esame.

Suaugusieji dažniausiai koncentruojasi į svarbiausius dalykus, o smulkmenų net nepastebi. Kuo vaikų mokėjimas džiaugtis smulkmenomis yra pranašesnis?

Manau, vertėtų stabtelėti ir kartais savęs to paklausti. Įsiklausyti į save, nekurti lūkesčių, leisti sau gyventi čia ir dabar. Iš pradžių gali būti sunku. Kaip ir visiems pokyčiams, reikia laiko.
Psichologė Milda KARKLYTĖ

Džiaugdamiesi smulkmenomis, mes galime nuolat būti laimingi. Juk daug mažų gerų dalykų nutinka kiekvieną dieną. Jei koncentruojamės tik į didelius, daug rečiau jaučiamės laimingi, nes rezultatų tenka laukti ilgai. Laimę jaučiame tokią pat, nesvarbu, ar džiaugiamės smulkmenomis, ar didesniais dalykais. Juolab kad siekdami savo tikslų dažnai taip išvargstame, jog nebelieka jėgų net pasidžiaugti tuo, kas pasiekta.

Vaikai greitai pamiršta tarpusavio ginčus, skaudantį keliuką ir toliau krykštaudami žaidžia. Ar ši pamoka būtų naudinga tėveliams?

Manau, ši pamoka būtų labai naudinga mums, suaugusiesiems. Iš tiesų mums prireikia daug daugiau laiko nuoskaudoms pamiršti. Jei gebėtume tai padaryti, pasijustume daug laimingesni.

Besąlygiška meilė – tai, kuo vaikai džiugina savo tėvus. Kaip pasikeistų žmonių santykiai, jei jie sugebėtų mylėti, nesitikėdami jokio atlygio?

Iš tiesų tarp vaikų ir tėvų dažniausiai būna abipusė besąlygiška meilė. Jei suaugusieji sugebėtų taip vienas kitą mylėti, visų pirma jaustumėmės saugesni. Žinotume – esame mylimi už tai, kas esame, pasikeitus aplinkybėms ar mūsų išvaizdai, mūsų mylimasis nedings. Saugumas yra pats svarbiausiais žmonių poreikis. Jausdamiesi saugūs, žmonės gali visapusiškai atsiskleisti, augti kaip asmenybės, stipriai padidėja jų pasitikėjimas savimi ir kitais.

Dažna porų konfliktų priežastis – vienas partneris jaučiasi nesaugus. Dėl to abu ima vienas kitą kontroliuoti, tarpusavyje konkuruoti, pavydėti, kabinėtis prie smulkmenų, nepasitikėti savimi, lieti pyktį ar užsisklęsti savyje. Dviejų vienas kitą besąlygiškai mylinčių, saugiai besijaučiančių žmonių santykiuose šių sunkumų liktų žymiai mažiau. Santykiai būtų gilesni, laimingesni, harmoningi.
Vaikai svajoja net apie pačius nerealiausius dalykus, o suaugusieji į svajones dažnai numoja ranka manydami, kad joms nelemta išsipildyti. Kurie klysta?

Nemanyčiau, kad kurie nors klysta, tai natūralūs procesai. Pažvelkime į tai išsamiau. Mažo vaiko vaizduotė yra labai laki, augant ir bręstant paprastai ji silpnėja. Svajonės – vaizduotės forma. Tad ganėtinai natūralu, kad augdami svajojame rečiau. Be to, kuo didesnis vaikas, tuo daugiau atsiranda darbų, kuriuos reikia padaryti, tad galva būna užimta atliekamomis užduotimis. Žinoma, mes nustojame svajoti ir dėl neigiamos patirties. Žmogus gali nebetikėti, kad jo svajonės išsipildys, arba tai gali būti savisauga: „Geriau nesvajosiu, kad netektų liūdėti, jei neišsipildys."

Nors svajonių mažėjimas yra natūralus procesas, mums vertėtų prisiminti šiuos nuostabius potyrius. Svajonės praturtina gyvenimą. Svajodami galime išgyventi jausmus, kurių mums trūksta gyvenime, gyvenimas tampa spalvingesnis, galime trumpam pabėgti nuo buities, net įgyvendinti slaptus norus, lengviau įveikti sunkią situaciją. Ar tai nepadarytų mūsų laimingesnių?

Psichologė Milda Karklytė

LAIMINGAS VAIKAS
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.