Psichologė: ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš vaikų

Įprasta, kad tėvai yra savo vaikučių mokytojai, tačiau viskas gali būti atvirkščiai! Mūsų mažieji dar kitaip žvelgia į pasaulį ir žmones, kitaip myli ir pyksta, kitaip džiaugiasi ir verkia. Vaikų psichologė Milda Karklytė pataria, kokias vaikiškas savybes verta išsaugoti suaugusiesiems ir ko kiekvienas galėtų pasimokyti iš savo mažylių.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikų psichologė Milda Karklytė

Sakoma, jei nors kiek pasimokytume iš savo vaikų, gyvenimas nebūtų toks sudėtingas. Kaip keičiasi žmogaus mąstymas ir požiūris į daugelį dalykų augant ir bręstant?

Visų pirma, pasižiūrėję į vaikus pamatysime, kad jie yra nuoširdesni nei daugelis suaugusiųjų. Jie dar nėra apriboti įvairiausių socialinių normų, prisiimtų vaidmenų ar nešiojamų kaukių. Jie elgiasi taip, kokie iš tikrųjų yra. Augdamas ir sąmoningai bandydamas įsitvirtinti vaikas susiduria su vis daugiau aplinkos formuojamų normų. Bandydamas atitikti aplinkos lūkesčius, dažnai žmogus jaučiasi spraudžiamas į kampą. Jis negali būti tas, kas yra. Patiriama įtampa, gali prasidėti įvairūs sutrikimai.

Kita savybė, kuri mane labai žavi, kai stebiu vaikus, yra jų gebėjimas labai atkakliai siekti savo tikslų. Nesvarbu, ar tai trokštamas saldainis, daiktas, ar artimųjų meilė, jie dažniausiai randa būdų pasiekti savo tikslus! Ir labai nuoširdžiai tuo džiaugiasi. Augdamas vaikas susiduria su vis daugiau nesėkmių, įgyja baimių, todėl vis dažniau atsisako savo troškimų.

Kol yra maži, vaikai greitai pamiršta nuoskaudas. Paaugusiems, bręstantiems jiems tam prireikia vis daugiau laiko. Vaikai moka džiaugtis smulkmenomis. Padaryti laimingą jį gali visiškas niekutis, suaugusiųjų akimis, visiškai nereikšmingas įvykis. Vaikui tampant suaugusiuoju, dėl didėjančių lūkesčių, reikalavimų sau ir aplinkiniams emocijos silpsta, įspūdžiai pasidaro nebe tokie gilūs, jų prireikia vis daugiau, kad žmogus pasijustų laimingas. Maži vaikai yra labai pasitikintys ir patenkinti savimi. Augdami susiduria su vis daugiau aplinkos reikalavimų, savo paties lūkesčiais, todėl pasitikėjimas ir pasitenkinimas savimi ima silpti.

Vaikai labai kūrybiški. Sugeba susikurti žaislų iš neįtikėtinų dalykų, kylančius sunkumus spręsti, išradingai pasitelkdami savo dar nedideles žinias. Augant kūrybiškumą vis labiau užgožia racionalusis protas.

Manau, tai būtų pagrindinės psichologinės ypatybės, kurios augant ir bręstant kinta ir trukdo mums jaustis laimingesniems.

Kokias vaikų savybes reikėtų išlaikyti suaugusiesiems?

Manau, visų, kurios keičiasi vaikui augant. Būti savimi, atkakliai siekti tikslo, mokėti džiaugtis smulkmenomis, kūrybiškai mąstyti, greitai pamiršti nuoskaudas, pasitikėti savimi, svajoti.

Nuolatinė skuba, nesibaigiantys darbai ir laiko stoka dažnai neleidžia džiaugtis gyvenimu. Mūsų vaikai moka džiaugtis net paprastais dalykais! Kaip to išmokti?

Manau, svarbiausia priežastis, kodėl vaikai moka džiaugtis net mažais dalykais, jie dar neturi lūkesčių savo gyvenimui, gyvena čia ir dabar. Dažnai suaugusieji gyvena prisimindami praeities nuoskaudas ar stengdamiesi susikurti ką nors ateičiai. Kai susikoncentruojama į praeitį ar į ateitį, dažnai būna sunku pastebėti, kas vyksta aplink. Koją kiša ir dideli lūkesčiai. Dažnai svajonėse susikuriamas idealaus, tobulo gyvenimo vaizdas, tad siekdamas šių tikslų žmogus nebeteikia reikšmės mažesniems dalykams. O veltui... Mėgstu žmonių paklausti – kaip elgtumėtės, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi metai? Ar karštligiškai pasinertumėte į darbus, siektumėte prabangių daiktų, aukšto statuso, ar mėgautumėtės artimųjų draugija, mėgstama veikla, gamtos grožiu?

Psichologė: ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš vaikų
Tarp vaikų ir tėvų dažniausiai būna abipusė besąlygiška meilė. Jei suaugusieji sugebėtų taip vienas kitą mylėti, visų pirma jaustumėmės saugesni. Žinotume – esame mylimi už tai, kas esame, pasikeitus aplinkybėms ar mūsų išvaizdai, mūsų mylimasis nedings.
© Vida Press

Manau, vertėtų stabtelėti ir kartais savęs to paklausti. Įsiklausyti į save, nekurti lūkesčių, leisti sau gyventi čia ir dabar. Iš pradžių gali būti sunku. Kaip ir visiems pokyčiams, reikia laiko. Pajutę, kad pernelyg bėgate darbų rate, sąmoningai sau priminkite, kad reikia sustoti. Padarykite tik neatidėliotinus darbus, o kitus nukelkite šiek tiek vėlesniam laikui (labai praverstų tinkamas susiplanuoti laiką). Skirkite laiko savo mėgstamai veiklai, pabūkite su artimaisiais. Negalvokite apie jokias svajones, tikslus ar siekius. Pasistenkite į pasaulį pažiūrėti mažo vaiko, koks kažkada buvote, akimis. Pasidžiaukite smagiomis smulkmenomis. Galiausiai apdovanokite save skaniu pyragu, vyno taure ar kitu mėgstamu dalyku.

Sakoma, kad maži vaikai nemoka meluoti. Kaip mokėjimas būti atviram ir išdrįsti sakyti tiesą padėtų suaugusiajam?

Suaugęs žmogus galėtų jaustis energingesnis, laimingesnis, labiau pasitikėti savimi. Kai meluojame, veidmainiaujame, užsidedame įvairias kaukes, eikvojame daug vidinės energijos ir giliai viduje nesijaučiame priimami tokie, kokie esame.

Suaugusieji dažniausiai koncentruojasi į svarbiausius dalykus, o smulkmenų net nepastebi. Kuo vaikų mokėjimas džiaugtis smulkmenomis yra pranašesnis?

Manau, vertėtų stabtelėti ir kartais savęs to paklausti. Įsiklausyti į save, nekurti lūkesčių, leisti sau gyventi čia ir dabar. Iš pradžių gali būti sunku. Kaip ir visiems pokyčiams, reikia laiko.
Psichologė Milda KARKLYTĖ

Džiaugdamiesi smulkmenomis, mes galime nuolat būti laimingi. Juk daug mažų gerų dalykų nutinka kiekvieną dieną. Jei koncentruojamės tik į didelius, daug rečiau jaučiamės laimingi, nes rezultatų tenka laukti ilgai. Laimę jaučiame tokią pat, nesvarbu, ar džiaugiamės smulkmenomis, ar didesniais dalykais. Juolab kad siekdami savo tikslų dažnai taip išvargstame, jog nebelieka jėgų net pasidžiaugti tuo, kas pasiekta.

Vaikai greitai pamiršta tarpusavio ginčus, skaudantį keliuką ir toliau krykštaudami žaidžia. Ar ši pamoka būtų naudinga tėveliams?

Manau, ši pamoka būtų labai naudinga mums, suaugusiesiems. Iš tiesų mums prireikia daug daugiau laiko nuoskaudoms pamiršti. Jei gebėtume tai padaryti, pasijustume daug laimingesni.

Besąlygiška meilė – tai, kuo vaikai džiugina savo tėvus. Kaip pasikeistų žmonių santykiai, jei jie sugebėtų mylėti, nesitikėdami jokio atlygio?

Iš tiesų tarp vaikų ir tėvų dažniausiai būna abipusė besąlygiška meilė. Jei suaugusieji sugebėtų taip vienas kitą mylėti, visų pirma jaustumėmės saugesni. Žinotume – esame mylimi už tai, kas esame, pasikeitus aplinkybėms ar mūsų išvaizdai, mūsų mylimasis nedings. Saugumas yra pats svarbiausiais žmonių poreikis. Jausdamiesi saugūs, žmonės gali visapusiškai atsiskleisti, augti kaip asmenybės, stipriai padidėja jų pasitikėjimas savimi ir kitais.

Dažna porų konfliktų priežastis – vienas partneris jaučiasi nesaugus. Dėl to abu ima vienas kitą kontroliuoti, tarpusavyje konkuruoti, pavydėti, kabinėtis prie smulkmenų, nepasitikėti savimi, lieti pyktį ar užsisklęsti savyje. Dviejų vienas kitą besąlygiškai mylinčių, saugiai besijaučiančių žmonių santykiuose šių sunkumų liktų žymiai mažiau. Santykiai būtų gilesni, laimingesni, harmoningi.
Vaikai svajoja net apie pačius nerealiausius dalykus, o suaugusieji į svajones dažnai numoja ranka manydami, kad joms nelemta išsipildyti. Kurie klysta?

Nemanyčiau, kad kurie nors klysta, tai natūralūs procesai. Pažvelkime į tai išsamiau. Mažo vaiko vaizduotė yra labai laki, augant ir bręstant paprastai ji silpnėja. Svajonės – vaizduotės forma. Tad ganėtinai natūralu, kad augdami svajojame rečiau. Be to, kuo didesnis vaikas, tuo daugiau atsiranda darbų, kuriuos reikia padaryti, tad galva būna užimta atliekamomis užduotimis. Žinoma, mes nustojame svajoti ir dėl neigiamos patirties. Žmogus gali nebetikėti, kad jo svajonės išsipildys, arba tai gali būti savisauga: „Geriau nesvajosiu, kad netektų liūdėti, jei neišsipildys."

Nors svajonių mažėjimas yra natūralus procesas, mums vertėtų prisiminti šiuos nuostabius potyrius. Svajonės praturtina gyvenimą. Svajodami galime išgyventi jausmus, kurių mums trūksta gyvenime, gyvenimas tampa spalvingesnis, galime trumpam pabėgti nuo buities, net įgyvendinti slaptus norus, lengviau įveikti sunkią situaciją. Ar tai nepadarytų mūsų laimingesnių?

Psichologė Milda Karklytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.