Tamsos baimė – kaip su ja susidraugauti?

Tamsa - baugi. Tamsoje iš visų kampų tyko pavojai. Jos negali paliesti, jos negali pažinti, negali suprasti. Ir ji atsėlina kiekvieną vakarą, nors iš tiesų juk niekas jos nekvietė. Tamsos baimė nėra retas reiškinys ir dažniausiai ji būdinga vaikams.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visa tai, kas neatpažįstama, kelia nerimą. Kadangi mūsų akys negali regėti tamsoje, daug įprastų kasdienių dalykų joje mums tampa svetimi ir baugūs. Kaip įveikti šią baimę? Kaip jaustis ramiai, kai užgesinamos šviesos?

Baimės ateina iš realaus gyvenimo, aplinkos, dalykų, kuriuos patiriame dienos metu. Neretai tamsos baimė atsiranda po didelės traumos, kamuojant stresui ar patiriant dalykus, kurie dienos metu neatrodo tokie baisūs. Jauna mama Gabrielė pasakoja, kad jos sūnus Nikas mėgsta žiūrėti filmukus apie monstrus, kaip ir daugelis vaikų. Tačiau tai, kas žavi saugiu dienos metu, tamsoje įgauna baugius pavidalus. Tamsoje Nikas pradeda bijoti monstrų. Jam rodosi, kad jie gyvena tamsoje ir pabunda naktį išsigandęs, kad pas jį apsilankė monstras. Be to, viena palankiausių terpių baimei išsikeroti yra tada, kai jaučiamės nesaugiai. Nesaugumo jausmas dažnai susijęs ir su ligomis. Gabrielė sako, kad kai Nikas sirgo ir jam skaudėjo ausį, jis skundėsi, kad jam ausį skriaudžia monstras.

Vaikai savo baimes dažniausiai įkūnija į konkrečias būtybes. Tačiau už to gali slypėti žymiai daugiau emocijų. Psichologė Vaida Platkevičiūtė pastebi: „Tamsos baimė savyje talpina ne tik „pabaisas", „raganas", „piktuosius burtininkus", „vilkus" ar „vaiduoklius", kurie vaikui yra realūs, bet ir atsiskyrimo, vienatvės nerimą. Savo kasdienybėje augdamas vaikas turi galybę raidos užduočių, kurias turi pereiti. Ir tikrai ne viena jam kelia nesaugumą, nežinią." Psichologė sako, kad vaikui baimė yra vienas dažniausių ir natūraliausių jausmų, nes jie tiek mažai žino apie save ir aplinką.

O ką daryti, kad kiekvieną kartą nuėjus miegoti nereikėtų slėptis po antklode ir su baime laukti, kada atsėlins dervos juodumo tamsa? Štai čia tėvai turėtų padėti savo vaikui. Nikas, bijantis tamsoje gyvenančių monstrų, nori, kad visur būtų šviesu. Todėl jo mama Gabrielė stengiasi palikti uždegtas šviesas. Ji pasakoja savo sūnui ir istorijas apie gerus monstrus. Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į vaiko baimes („Tiesiog turi lakią vaizduotę"), o į šią baimę žvelgtų rimtai ir pagarbiai. Tegul vaikas papasakoja (gali ir nupiešti, jei jam taip atrodo saugiau), kas slypi tamsoje.

Tamsos baimėje glūdi daug problemų ir į ją reikia žvelgti rimtai. Tačiau priemonių išgydyti šią baimę yra daugiau. Padėti vaikui galime ir pasitelkę knygas. Britų rašytojos ir iliustruotojos Emmos Yarlett knyga „Orionas ir Tamsa", kurią išleido leidykla „Nieko rimto", skirta mažiesiems, kurie niekaip negali susidraugauti su tamsa. Knyga šmaikšti, linksma ir nesunkiai skaitoma. Ji kupina vaizdingų pačios knygos autorės pieštų iliustracijų. Ir visa tai padeda persikelti į berniuko Oriono pasaulį, kuris, kaip ir mažasis skaitytojas, bijo tamsos. Čia jis kartu su Orionu keliauja į tamsos pažinimo kelionę ir supranta, kad tamsa gali būti labai įdomi draugė. O juk niekas (netgi Orionas) nebijo savo bičiulio. Emma Yarlett viename interviu prisipažįsta, kad tai knyga apie „lakios vaizduotės berniuką, kuris labai bijo tamsos... o tą jausmą mano tėvai ir aš puikiai pažįstame!"

Psichologė V. Platkevičiūtė sako, kad bus lengviau įveikti šią baimę, jei ją apibrėšime: „Kai daugiau žinome apie jo baimės turinį, svarbu pripažinti, kad jis tikrai turi teisę išsigąsti. O tada jau galimi įvairūs būdai: patalpą apšviesti bent maža šviesa, apieškoti atokius kampelius, ar tikrai nieko nėra besislepiančio, galbūt sugalvoti, ko bijo baubai, kurie atsiranda tamsoje, atrasti, kaip gali savimi pasirūpinti pats vaikas, o kokios pagalbos jam reikia iš mamos, tėčio ar kito jį auginančio suaugusiojo. Taigi dažniausiai vaikas pasijunta saugesnis, kai suaugę jam padeda atrasti, kaip būti su tuo, kas glūdi tamsoje: nugalint ar susidraugaujant."

Aistė Girkontaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.