Vaikas nevalgo: kas nutiks, jei versime jį paklusti

 (15)
Mes, mamos, gana dažnai patenkame į fronto liniją, kai „susikryžiuoja" kelios ugnys: apie tą patį vaiko poelgį žmonės neretai turi visiškai kitokią ir net viena kitai prieštaraujančią nuomonę. Klausyti savęs ar kitų?
Vaikas nevalgo: kas nutiks, jei versime jį paklusti
© Vida Press

Mama klausia:

Vaikas atsisako valgyti močiutės keptus bulvinius blynus. Na, nemėgsta jų. Kartu pietaujantieji kaipmat „užgula" mažąjį: „Tai skaniausi blynai pasaulyje, paragauk", „Močiutė taip stengėsi, suvalgyk nors vieną", „Ką tu, pipire, išvis supranti", „PRAŠAU paragauti", „VALGYK, sakau..."

Paprastai įtikinėtojų tonas „kyla", virš stalo „pakimba" grėsmės debesėlis, tuos blynus artimiausi žmonės, jei tik galėtų, regis, sukištų vaikui pro nosį ar ausį.

Kita labai panaši situacija - kai vaikui liepiama suvalgyti VISKĄ, nes „kiaulių čia nėra."

Kaip jaučiasi mama? Įsitempusi. Nesinori įžeisti savo mamos ar anytos, kuri tuos nelemtus blynus kepė, bet matyti besikankinantį, puolamą vaiką - nepakeliama. Bando ieškoti išeities: apkabina jau apsiašarojusį ir tyliai paprašo paragauti, pasiūlo lėkštėje gulinčius blynus pasidalyti, suvalgyti kartu.

Ką patartų psichologas? Konsultuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.

Turbūt kiekviena mama tikrai yra uždavusi sau klausimą: „Versti valgyti vaiką ar ne, jeigu jis ožiuojasi, jei „dar neišalko", jei „nemėgsta" to patiekalo..." ir pan.

Mamą galima suprasti: ji turi savų argumentų, kodėl vaikas turėtų valgyti: kad jos dienos planas nesugriūtų ar mažasis „paliktų gerą įspūdį" kam nors iš jai svarbių asmenų...

Vis dėlto vaikas - tai ne ji pati. Mažasis gyvena ir savo, ir šeimos ritmu. Labai svarbu bent jau retkarčiais suteikti galimybę jam gyventi savo paties ritmu, tuo pat metu leidžiant pasijusti šeimos dalimi. Gal mažylis dar neišalko, o gal nemėgsta ne blynų, o „tos močiutės, KURI TAIP STENGĖSI"...

Dažniausiai vaikai atsisako valgyti prie bendro stalo, jei „užstalėje" jaučiama įtampa, nerimas, susierzinimas, kuriuos mes, suaugusieji, jau įgudome „maskuoti" bendru valgymo ritualu. Mažylis instinktyviai jaučia neišsakytus, ore tvyrančius jausmus ir į juos reaguoja. Žodžiais jų išreikšti dar nemoka, daro tai savo elgesiu: ožiuojasi, zyzia, reikalauja dėmesio, taip tarsi „sufleruoja" suaugusiesiems, kad jis ir visa kompanija jaučiasi nekaip.

Versti vaiką paklusti yra tas pats, kas užčiaupti burną ir sakyti: „Tu jauti neteisingai, tuojau pat liaukis, taip jaustis nepriimtina." Jei šią dvikovą laimi mama, mažylis visam gyvenimui įsidėmi „pamoką", kad tam tikri jausmai yra tabu.

Kadangi tai susiję su valgymu, vėliau gyvenime, kai jaus nerimą, įtampą, nuoskaudą, pyktį, nusivylimą, bejėgiškumą, nesąmoningai ims norėti valgyti, persivalgys ar, priešingai, badaus.

Vaikas nevalgo: kas nutiks, jei versime jį paklusti
© Vida Press

Verčiami valgyti vaikai suaugę dažnai turi įvairių bėdų: priklausomybės, nerimo, valgymo sutrikimų ir kt. Galima išgirsti tėvus sakant: „Nevalgysi - susirgsi ir numirsi." Tai tik dar labiau gąsdina ir kelia įtampą vaikui, didina jo vidinį konfliktą. Mamai patarčiau labiau pasikliauti vaiko jausmais, nes atrodo, kad šiomis aplinkybėmis mama pati savo pačios emocijų gerai nesupranta.

Geriausiai būtų per daug nekreipti dėmesio į tai, kad vaikas nevalgo, leisti jam elgtis kaip pats nori. Jei jau prašome, prašykime ne valgyti, o tik paragauti - vieną kitą šaukštelį, bet jei tai nieko neduoda, neprievartaukime. Pabandykime suprasti, ką vaikas nori mums pasakyti, kas jį galbūt slegia. Dažniausiai, jei pavyksta atvirai pasikalbėti apie jausmus prie stalo, tuomet ir įtampa atslūgsta, ir vaikas pradeda valgyti neverčiamas...

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų, o ne bukintų?

Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti.

Lauko pedagogika Lietuvoje: ką turime šiandien ir kur judame

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke.

Šias klaidas daro viso pasaulio tėvai, auginantys vaikus (3)

Mike‘as Leary yra psichologas, kurio pagrindinės darbo sritys yra santykiai ir tėvystė. Savo straipsnyje „Fatherly“ jis pateikia mūsų dažniausiai daromas klaidas.

Mamai nepatiko tvarka darželyje: ar protingai elgiasi pedagogai? (110)

Redakcija gavo mamos laišką apie ją nustebinusią vaikų darželio tvarką. Pradėjus lankyti darželį, čia tėvai paprašomi iš karto išeiti iš grupės ir netrukdyti kitiems vaikams. Kaip tokią pedagoginę patirtį pakomentuos psichologė?

Genialus būdas užsirišti batus daug greičiau ir paprasčiau VIDEO (1)

Mažus vaikus auginančios mamos žino, kad išmokyti mažuosius užsirišti batraiščius nėra lengva.

Vilniuje veikia mokykla, kurioje anglų kalbos moko pagal naują metodiką

Vilniuje atsidariusioje „Mortimer English Club" mokykloje anglų kalbos mokomi visi norintys: ir vaikai nuo dvejų metų, ir suaugusieji. Kuo ypatinga ši visame pasaulyje žinoma anglų kalbos mokymo programa, kalbamės su „Mortimer English Club" Vilniuje direktore Viktorija Korolkova.

Rudens istoriniai įvykiai vaikams – į ką verta atkreipti dėmesį?

Kasdienybės rutiną šeimoje išsklaidyti padeda šventės. Idėjas joms padiktuoti gali ne tik šeimos narių sukaktys, bet ir istoriniai įvykiai.

Psichologė – apie dažną tėvų klaidą, kuri vaikui padaro meškos paslaugą (16)

Sakoma, kad vaikas visada nori laimėti ir būti pirmas, bet ar tai tiesa, net nesusimąstome. Taip nutinka, pasak specialistų, todėl, kad pirmauti norime mes, tėvai, ir užprogramuojame savo vaikus.

Manęs niekas nemyli, nes esu negražus: psichologės komentaras (20)

„Manęs niekas nemyli, nes esu negražus", - kartą išgirdau mažo vaiko frazę. Susimąsčiau, iš kur pyplys tai ištraukė. Ar tikrai gražuoliai labiau mylimi? Apie „bjauriojio ančiuko“ kompleksą kalbamės su psichologe Zita Pečiulyte.

Sakykite šiuos žodžius savo vaikams kuo dažniau – jie augs laimingesni (8)

Ar kada pagavote save galvojant, kad iš jūsų burnos skamba tik paliepimai? Na, gal „ne tik“, bet dauguma tai tikrai.

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras (7)

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Psichologė – apie paprastą būdą parodyti vaikui, kad jis yra svarbus ir vertingas (23)

Ką manot apie žmogų, kuris sveikindamasis nežiūri į akis? O ką manot apie žmogų, kuris iš viso nesisveikina? Kadaise žmonės sakydavo apie tokius „praėjo kiaulė su zvaneliu“. Dabar sutinkam tiek žmonių, kad pasidarė tarsi normalu jų nematyti, nesisveikinti.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (12)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.