6 sveikatą stiprinantys pratimai ikimokyklinukams

 (2)
Visi žino, kad fiziniai pratimai yra naudingi, tačiau gana dažnai pamirštama, kad netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas tai yra fizinis raštingumas?

Programa „Sveikatiada", bendradarbiaudama su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms, šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą. Raštingumas - tai sąvoka, kuri neapsiriboja vien gebėjimu skaityti ar rašyti bei suprasti atitinkamą informaciją. Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją.

Fizinis raštingumas turėtų būti ugdomas ir aktyviai plėtojamas kaip ir kitos pažinimo sritys, pavyzdžiui, mąstymas ar atmintis. Vaikui mokymasis judėti reikalingas, kad vaikas tobulėtų,

Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.

Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie pratimo elementai atliekami neteisingai.

Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta pasirinkti „W" sėdėjimo pozą, kurioje sėdint/atsigulant pertempiami sąnariai, raiščiai. Jei iš šios pozos pradedamas atlikti koks nors judesys, visas pratimas tampa nesaugiu.

Netinkamos pozos:


Vietoj netinkamos sėdėjimo, gulėjimo pozos galima išmokyti vaikus pasirinkti tinkamą, saugią padėtį:

2-7 m. vaikai itin sparčiai lavina bendrąją motoriką. Tad šiuo amžiaus tarpsniu derėtų pasirūpinti vaikų tinkamu pėdos skliauto formavimusi bei plokščiapėdystės korekcija ir profilaktika. Tam didelę reikšmę turi tinkamai parinkta avalynė ir, žinoma, tinkami bei saugūs įvairūs fiziniai pratimai.

Pratimo tikslas: stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis.

Atlikimas: stovint kojų pirštais suimamos juostos/skarelės/ medžiaginės juostelės ir uždedamos ant virvelės.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas skalbinių džiaustymas.

Plokščiapėdystės korekcijai ir profilaktikai užsiėmimų metu galima naudoti įvairias kūrybiškas savos gamybos priemones – įvairios faktūros sensorinius takelius, kamštelių takus.

Pratimo tikslas: nugaros raumenų tempimas.

Atlikimas: gulint ant pilvo, kojų pirštais remiantis į grindis, ištiesti rankas į priekį ir suploti delnais.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plojimas.

Pratimo tikslas: lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą.

Atlikimas: klūpint ant žemės, delnai prie kelių atremti ant frotinių rankšluostėlių į grindis. Rankos slysta į šalis ir vėl grįžta į pradinę padėtį.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas grindų valymas. Pastaba: Kojų pirštai ir pačios kojos neturėtų būti atkeliamos nuo grindų.

Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo atkūrimui, stiprinimui, kvėpavimo raumenų treniravimui. Tai tuo pačiu didina atsparumą ligoms, nes vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, kasmet vis daugėja. Koreguojant ir stiprinant kvėpavimo organus, ypač svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas.

Pratimų metu treniruojami raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese: diafragma, išoriniai ir vidiniai tarpslanksteliniai raumenys, juosmens kvadratinis raumuo, tiesieji, skerstieji, bei skersaruožiai pilvo raumenys ir kiti. Kvėpavimo pratimai taip pat skatina gerą kraujotaką, kuri itin svarbi aprūpinant bronchus, plaučius ir krūtinės ląstos audinius krauju.

Pratimo tikslas: stiprinti kvėpavimo raumenis.

Atlikimas: sėdint ant žemės, ant delno laikyti plunksnelę, įkvėpti pro nosį ir lengvai iškvepiant pūsti plunksnelę.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plunksnelės skraidinimas; popierinių snaigių skraidinimas; popierinių vabalėlių/ paukštelių skraidinimas.

Pratimo tikslas: stiprinti kvėpavimo raumenis.

Atlikimas: klūpint ant žemės, remiantis delnais į grindis, pūsti stalo teniso kamuoliuką puodo dangtyje/gimnastikos lanke taip, kad šis riedėtų ratu.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: kamuoliukų lenktynės.

Straipsnį parengė leidinio „Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis raštingumas“ autorės Daiva Mockevčienė ir Inga Šimkutė bei programos „Sveikatiada“ vadovė Margarita Čėglytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.

Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai: svarbu žinoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.