6 sveikatą stiprinantys pratimai ikimokyklinukams

 (2)
Visi žino, kad fiziniai pratimai yra naudingi, tačiau gana dažnai pamirštama, kad netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas tai yra fizinis raštingumas?

Programa „Sveikatiada", bendradarbiaudama su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms, šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą. Raštingumas - tai sąvoka, kuri neapsiriboja vien gebėjimu skaityti ar rašyti bei suprasti atitinkamą informaciją. Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją.

Fizinis raštingumas turėtų būti ugdomas ir aktyviai plėtojamas kaip ir kitos pažinimo sritys, pavyzdžiui, mąstymas ar atmintis. Vaikui mokymasis judėti reikalingas, kad vaikas tobulėtų,

Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.

Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie pratimo elementai atliekami neteisingai.

Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta pasirinkti „W" sėdėjimo pozą, kurioje sėdint/atsigulant pertempiami sąnariai, raiščiai. Jei iš šios pozos pradedamas atlikti koks nors judesys, visas pratimas tampa nesaugiu.

Netinkamos pozos:


Vietoj netinkamos sėdėjimo, gulėjimo pozos galima išmokyti vaikus pasirinkti tinkamą, saugią padėtį:

2-7 m. vaikai itin sparčiai lavina bendrąją motoriką. Tad šiuo amžiaus tarpsniu derėtų pasirūpinti vaikų tinkamu pėdos skliauto formavimusi bei plokščiapėdystės korekcija ir profilaktika. Tam didelę reikšmę turi tinkamai parinkta avalynė ir, žinoma, tinkami bei saugūs įvairūs fiziniai pratimai.

Pratimo tikslas: stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis.

Atlikimas: stovint kojų pirštais suimamos juostos/skarelės/ medžiaginės juostelės ir uždedamos ant virvelės.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas skalbinių džiaustymas.

Plokščiapėdystės korekcijai ir profilaktikai užsiėmimų metu galima naudoti įvairias kūrybiškas savos gamybos priemones – įvairios faktūros sensorinius takelius, kamštelių takus.

Pratimo tikslas: nugaros raumenų tempimas.

Atlikimas: gulint ant pilvo, kojų pirštais remiantis į grindis, ištiesti rankas į priekį ir suploti delnais.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plojimas.

Pratimo tikslas: lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą.

Atlikimas: klūpint ant žemės, delnai prie kelių atremti ant frotinių rankšluostėlių į grindis. Rankos slysta į šalis ir vėl grįžta į pradinę padėtį.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas grindų valymas. Pastaba: Kojų pirštai ir pačios kojos neturėtų būti atkeliamos nuo grindų.

Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo atkūrimui, stiprinimui, kvėpavimo raumenų treniravimui. Tai tuo pačiu didina atsparumą ligoms, nes vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, kasmet vis daugėja. Koreguojant ir stiprinant kvėpavimo organus, ypač svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas.

Pratimų metu treniruojami raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese: diafragma, išoriniai ir vidiniai tarpslanksteliniai raumenys, juosmens kvadratinis raumuo, tiesieji, skerstieji, bei skersaruožiai pilvo raumenys ir kiti. Kvėpavimo pratimai taip pat skatina gerą kraujotaką, kuri itin svarbi aprūpinant bronchus, plaučius ir krūtinės ląstos audinius krauju.

Pratimo tikslas: stiprinti kvėpavimo raumenis.

Atlikimas: sėdint ant žemės, ant delno laikyti plunksnelę, įkvėpti pro nosį ir lengvai iškvepiant pūsti plunksnelę.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plunksnelės skraidinimas; popierinių snaigių skraidinimas; popierinių vabalėlių/ paukštelių skraidinimas.

Pratimo tikslas: stiprinti kvėpavimo raumenis.

Atlikimas: klūpint ant žemės, remiantis delnais į grindis, pūsti stalo teniso kamuoliuką puodo dangtyje/gimnastikos lanke taip, kad šis riedėtų ratu.

Pratimo imitavimo pavyzdžiai: kamuoliukų lenktynės.

Straipsnį parengė leidinio „Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis raštingumas“ autorės Daiva Mockevčienė ir Inga Šimkutė bei programos „Sveikatiada“ vadovė Margarita Čėglytė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.