Gydytoja: ar tikslinga uždrausti mažiems vaikams TV ir kompiuterį?

 (16)
Kas vaiko akims kenkia labiau - televizorius ar išmanusis telefonas? Ar teisios yra močiutės, sakančios „Valgyk, vaikeli, daug morkų, akys bus sveikos"? Atsakymų į šiuos ir kitus visiems tėvams svarbius klausimus ieškojome Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, įsikūrusiame V. Grybo gatvėje Vilniuje. Kalbiname akių ligų gydytoją Aušrinę Misevičę.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiandien pasidairius po gatves į akis krenta tai, kad aplink labai daug akiniuotų vaikučių, netgi visai mažučių, vos kelerių metų amžiaus. Ar tikrai per paskutiniuosius metus daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų?

Statistikos Lietuva, deja, neveda ir palyginti, kiek anksčiau vaikų nešiojo akinius ir kiek dabar, negalime. Galbūt tai ir tiesa, tačiau tai galime vertinti kaip gerą akių gydytojų darbą - pagerėjo vaikų akių patikra, regos sutrikimus nustatome ir koreguojame anksti. Anksčiau jei nebūdavo skundų, vaikų akis tikrindavo tik prieš mokyklą. Dabar pirmoji akių apžiūra atliekama dar gimdymo namuose, be to, kviečiame vaikų akis profilaktiškai patikrinti iki vienerių metų, tada - sulaukus trejų metų.

Šiandien tėvai yra vis labiau išprusę. Požiūris į vaikų auklėjimą ir sveikatą yra atsakingesnis, tėvai domisi vaiko raida, sveikata, akių higiena - taip pat. Dabar vaikučius iki vienerių metų profilaktiškai patikrinti pas akių gydytoją atveda daug tėvų. Pasitaiko, kad patikrinus vaiką ir neradus jokių problemų, kitą kartą pasiūlau ateiti po kelerių metų, o tėvai klausia, ar negalėtų ateiti dažniau, kasmet. Tai džiugina.

Kokie yra dažniausi vaikų regos sutrikimai?

Astigmatizmas, toliaregystė ir trumparegystė. Vaikams, ypač nuo naujagimystės iki mokyklos, dažniausiai diagnozuojama neaukšto laipsnio toliaregystė, kas jų amžiuje yra visiška norma. Iš patologinių būklių vaikams dažniausiai diagnozuojame trumparegystę, kuomet blogai matoma į tolį, ryškiai nematoma daiktų, esančių 5 metrų atstumu. Kartais vaikai to patys nejaučia ir tai, kad turi trumparegystę, paaiškėja tik patikrinus regėjimą. Anksčiau trumparegystė būdavo nustatoma vyresniems vaikams - viduriniame ir vėlesniame mokykliniame amžiuje. Dabar, deja, trumparegystė nustatoma vis jaunesniems vaikams, kartais jau prieš mokyklą prireikia vaikui akinukų, nes jis trumparegis.

Kodėl taip nutinka?

Tai bėda, apie kurią garsiai kalbame jau seniai: anksčiau vaikai gerokai daugiau laiko būdavo gryname ore ir neturėjo išmaniųjų technologijų. Anksčiau buvo tik televizoriai, ir tie vaikams įdomią laidą rodydavo kartą per dieną - „Labanakt vaikučiai". Dabar vaikai daug laiko praleidžia ne tik prie televizorių, bet ir prie kompiuterių, planšečių, išmaniųjų telefonų. Vaikai ir technologijos labai aktuali tema ne tik akių ligų gydytojams. Sunerimę ir vaikų psichinės sveikatos specialistai, taip pat ortopedai, kadangi vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų ir mažiau juda, dėl to turi stuburo, laikysenos problemų. Šiais laikais neleisti vaikams naudotis technologijomis yra neįmanoma, be to neišsiversime, o ateinančios kartos, tikėtina, naudosis jomis dar daugiau. Akių gydytojai nenori būti kategoriški, stengiamės eiti koja kojon su technologijomis ir mūsų patarimas - viską daryti su protu ir saiku.

Kas akims kenkia labiau - televizoriaus žiūrėjimas, kompiuteris, o gal išmanieji telefonai ar planšetės?

Viskas priklauso nuo atstumo, kuris yra tarp akių bei ekrano. Kuo arčiau vaikas prie ekrano, tuo blogiau. Taigi, šiuo atveju televizorius yra mažiausia blogybė, tada - kompiuteris. Blogai, jei vaikas įkiša nosį į planšetinį kompiuterį, reikia išlaikyti pakankamą atstumą. Blogiausia yra išmanūs telefonai, todėl, kad jų ekranai labai maži ir atstumas tarp jų bei akių yra mažiausias. Jeigu norite vaikui parodyti filmą, geriau jį rodykite per televizorių, o ne išmaniajame telefone.

Kiek akių ligų gydytojai rekomenduoja ikimokyklinio amžiaus vaikams praleisti laiko prie šių technologijų?

Šį klausimą girdžiu dažnai, ir teiraujasi net kūdikėlių tėvai, kurie būtų linkę ir pusmečio mažyliui jau kažką ekrane parodyti, sudominti, kad vaikas ramesnis būtų ir jie galėtų skirti laiko sau. Kai apžiūrime mažus vaikus, anksčiau jų dėmesį atkreipdavome barškučiais, dabar tėveliai iš karto traukia telefoną. Mes, vaikų akių gydytojai, esame sutarę ir rekomenduojame vaikams iki dvejų metų išvis sąmoningai neduoti šių technologijų. Kai tėvai namuose žiūri televizorių, mažas vaikas jo ir taip kažkiek pamato fone. Vaikams nuo 2 metų iki mokyklos rekomenduojame leisti pabūti pusę valandos per dieną, jei šeimoje yra polinkis į trumparegystę ar kitas refrakcijos ydas, o jei nėra tokio polinkio ir vaikas pakankamai pabūna lauke - iki valandos. Jeigu vaikas nori ir televizorių pažiūrėti, ir telefonu pažaisti, laiką išskirstykite taip, kad bendra suma būtų ne daugiau kaip pusvalandis ar valanda.

Ar reikia riboti mokyklinio amžiaus vaikų buvimą prie kompiuterių ar telefonų?

Šiandien net ir pradinukams nemažai užduočių skiriama atlikti kompiuteriu. Anglų kalbos, informacinių technologijų ir kitose pamokose būna projektų, kai vaikai pratinami ieškoti informacijos internete. Taigi, mokyklinio amžiaus vaikai neišvengiamai bus prie kompiuterio, kiek tai reikalinga paruošti namų darbus. Idealu būtų, jei mokinukai savo reikmėms (žaisti, žiūrėti filmus ir pan.) prie išmaniųjų technologijų praleistų ne daugiau kaip valandą per dieną.

Mes, vaikų akių gydytojai, esame sutarę ir rekomenduojame vaikams iki dvejų metų išvis sąmoningai neduoti šių technologijų.
Akių ligų gydytoja Aušrinė MISEVIČĖ

Technologijų įtaką akims yra sunku pagrįsti moksliniais ilgos trukmės tyrimais, nes technologijos mūsų gyvenime aktyviai naudojamos tik kelis dešimtmečius. Dabar tik auga pirmoji karta, kuri jas naudojo nuo mažų dienų.

Visgi neseniai konferencijoje išgirdau apie Azijos mokslininkų atliktą tyrimą, kurio metu jie stebėjo dvi vaikų grupes - vieni lauke būdavo 2-3 valandas kasdien, kiti - mažiau. Vaikai, kurie ilgai būdavo lauke, turėjo sveikesnes akis už tuos, kurie į lauką nėjo. Net jei trumparegystė vaikams jau buvo nustatyta, kasdien būnant gryname ore, ji gerokai lėčiau didėjo. Todėl rekomenduojama vaikams kuo daugiau būti lauke. Vasarą tai įmanoma, tačiau Lietuvoje ji trumpa, todėl rudenį, žiemą ar pavasarį tėvai turi įdėti pastangų, kad vaikai pabūtų lauke. Grynas oras ir dienos šviesa yra efektyviausios ir pigiausios akių profilaktikos priemonės.

Šiais laikais neretai vaikams diagnozuojamas astigmatizmas, regos sutrikimas, apie kurį vyresniosios kartos žmonės ne visi ir girdėjo. Kodėl taip yra?

Astigmatizmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių akių refrakcijos ydų, kaip ir trumparegystė ar toliaregystė. Turintys astigmatizmą žmonės mato ne taip aiškiai ir kontrastingai, tarsi šešėliuotai. Žinoma, jei žmogus turi astigmatizmą nuo mažų dienų, jis sunkiai supranta, kad jo akys gali kitaip matyti ir dėl to gali nieko neįtarti. Tai nėra naujas dalykas, astigmatizmas buvo visais laikais. Tiesiog anksčiau apie jį tiek daug negirdėjome, nes neturėjome aparatūros, kokia yra šiandien. Anksčiau akių gydytojai su stikliukais ir savo akimis tai nustatydavo, o dabar modernių automatinių prietaisų dėka astigmatizmas greitai nustatomas ir koreguojamas. Astigmatizmas dažniausiai neprogresuoja, taip, šiek tiek keistis gali, kol vaikas ir jo akys auga, tačiau tas pokytis minimalus. Jeigu astigmatizmas trukdo aiškiai ir ryškiai matyti, jis koreguojamas cilindriniais akiniais.

Skirtingai negu trumparegystė, astigmatizmas nėra naujųjų technologijų ar šiuolaikinės gyvensenos pasekmė, tai paveldima yda.

Kiek akių sveikatos lemia genetika, o kiek - gyvenimo būdas? Juk, turbūt, neužtenka, kad vaikai nuo ryto iki vakaro būtų lauke, graužtų morkas ir jų akys bus puikios?

Genetika turi lemiamą vaidmenį. Jeigu šeimoje genetiškai yra polinkis turėti, pavyzdžiui, trumparegystę, vaikas gali visą dieną būti lauke ir neturėti jokios technologijos namuose, greičiausiai jis bus trumparegis. Be to, trumparegystė linkusi progresuoti. Sužinoję, kad tėvai yra trumparegiai, mes perspėjame, kad didelė tikimybė, jog vaikas ne tik pasieks jų dioptrijų skaičių, bet ir pralenks. Dabar stebima akceleracija - žmonės auga didesni, atitinkamai auga ir jų akies obuolys. Akies dydis lemia trumparegystę, yra tam tikra jos rūšis - ašinė trumparegystė.

Kaip pastebėti tėvams, kad jų vaikų regėjimas nėra geras?

Požymių yra daug. Kol vaikas yra visai mažas ir su juo negalima susikalbėti, regėjimo sutrikimus gali parodyti šie požymiai:

-vaikas tarsi nerangus, eidamas užkliūva, o paprašius atnešti kokį nors smulkų daiktą, jo nemato;

- vaikas žiūri prisimerkęs;

- vaikas per dažnai mirksi;

- trina akis.

Kai vaikas paauga, patikrinti, ar gerai mato, galima paprastu būdu: jeigu suaugusysis mato gerai, gali paprašyti vaiko pasakyti, pavyzdžiui, priešais važiuojančio automobilio numerį. Maždaug iš to paties atstumo vienodai turėtų matyti ir vaikas, ir suaugusysis.

Kaip gali tėvai puoselėti savo vaikų akis namuose?

Pirmiausia - pasirūpinti tinkamu apšvietimu namuose. Jis neturi būti per ryškus, kaip, pavyzdžiui, būna prekybos centruose, bet ir ne per blausus. Vaikui būnant namuose, kai jis žaidžia, ruošia pamokas ar skaito, apšvietimas turi būti optimalus - geriausia, jei tai dienos šviesa. Kai jos neužtenka, nepalikite vaiko jaukioje prieblandoje, tai nesveika akims.

Kai vaikas naudoja „savo valandą" žiūrėdamas televizorių ar būdamas prie kompiuterio, būtina daryti pertraukėles. Amerikiečių mokslininkai rekomenduoja kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką ir pasižiūrėti į tolį (5-6 metrai). Nereikia nieko ypatingo, tiesiog prieikite prie vaiko, pakalbinkite jį, ar patinka filmukas. Užtenka, kad jis trumpam atitrauktų akis. Tai galioja piešiant, rašant, dėliojant lego, tada, kai vaikai dirba kažką iš arti ir susikaupę.

Morkose gausu vitamino A, kuris reikalingas akims. Dar vienas naudingas produktas - mėlynės. Tačiau ne vitaminai su mėlynėmis, kuriuose bus nereikalingų vaikams priedų, o tikros mėlynės iš miško, kurias vaikas pats su tėveliais ir surinko.
Akių ligų gydytoja Aušrinė MISEVIČĖ

Vis dažniau ateina tėvų su skundu, kad jų vaikas trina akis. Patikrinus jokių uždegimų ar ligų nerandame. Priežastis - sausėja akys. Iki šiol tai daugiau buvo suaugusių žmonių problema, kuri susijusi su organizmo senėjimu, kuomet sausėja oda, gleivinės, akys. Kuo toliau, tuo dažniau nustatome tai vaikams. Gal jie nemoka įvardinti, kad akys sausėja, bet tėvai pastebi, kad jie trina akis, markstosi, dažniau mirksi, kartais akys parausta. Kaip galime padėti vaikui? - Priminti, kad jis nepamirštų pamirksėti. Matant, kad vaikas kažkur užsižiūrėjo (tada mirksima rečiau), prieikite ir pasiūlykite pamirksėti. Sausoms vaikų akims įtakos turi ir technologijos, nes žiūrint į ekranus rečiau mirksi, ir aplinka - Lietuvoje ilgas šildymo sezonas bei sausi butai. Akių gydytojai vartoja naują sąvoką - „miesto akių sindromas".

O kaip yra su maisto produktais, kurie stiprina vaikų regėjimą: ar teisios yra močiutės, sakančios „Valgyk, vaikeli, daug morkų, akys bus sveikos"?

Tikra tiesa. Iš senų laikų žinoma, kad morkose gausu vitamino A, kuris reikalingas akims. Dar vienas naudingas produktas - mėlynės. Tačiau ne vitaminai su mėlynėmis, kuriuose bus nereikalingų vaikams priedų, o tikros mėlynės iš miško, kurias vaikas pats su tėveliais ir surinko.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.