Ką svarbu žinoti prieš kraujo tyrimą

Kaip parengti vaiką kraujo tyrimui? Kviečiame paskaityti patarimus, kuriuos parengė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės specialistai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kaip padėti vaikui pasiruošti kraujo tyrimui

Beveik visi vaikai jaudinasi, kai jiems ruošiamasi imti kraują iš venos ar pirštuko. Kadangi tokios situacijos nėra dažnos, prie jų vaikai sunkiai pripranta.

Jau su ikimokyklinio amžiaus vaiku galima apie tai pasikalbėti, paaiškinti, kodėl reikia imti kraują. Mažiems vaikams galima pademonstruoti, kaip kraujo ėmimo procedūra vyksta, panaudojant lėles ar meškiukus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Skaitytojos išpažintis: negaliu turėti vaikų ir svajoju apie įsivaikinimą
Psichologė – apie bene didžiausią skyrybų klaidą

Kadangi kraujo ėmimo procedūrai paprastai reikia iš mažojo paciento pastangų susidorojant su nerimu, skausmu ir diskomfortu, mūsų ligoninėje, siekiant sumažinti vaiko psichologinę įtampą, kraujo ėmimo procedūrai naudojami specialiai pritaikyti pagal vaikų amžių saugūs lancetai, kuriuose adatėlė yra paslėpta po gaubteliu, o kraują ima išskirtinį profesionalumą su mažaisiais pacientais turinčios slaugytojos ar laboratorijos specialistės.

Supažindinkite vaiką su laukiamu procesu, ir jis tikrai nebus toks bauginantis, nes vaikai, žinantys, kas jiems bus atliekama, jaučiasi daug saugiau.

Patarimai tėveliams

1. Nusiraminkite patys ir išlikite ramūs visos procedūros metu Tėvų tvirtumas, ramumas ir pasitikėjimas medikais tiesiogiai perduodamas vaikui.

2. Paaiškinkite, kodėl vaikui bus imamas kraujas ar kitas ėminys, vartodami tikslius, baimės nekeliančius žodžius: „Tyrimai padės išsiaiškinti, kas tau atsitiko"; „Pajusi tik tokį jausmą, kaip įkandus uodui".

Ką svarbu žinoti prieš kraujo tyrimą
Kraujo ėmimo procedūrai naudojami specialiai pritaikyti pagal vaikų amžių saugūs lancetai, kuriuose adatėlė yra paslėpta po gaubteliu, sumažina vaikų nerimą.
© Vida Press

3. Nemeluokite „Nebijok, tau visai neskaudės". Vaikui reikia sakyti tiesą: „Truputį bus nemalonu, bet būsi sveikas ir nesirgsi". Vaikas turi pasitikėti suaugusiaisiais.

4. Kaip nereikėtų kalbėti: „Neverk, negražu!". Šis pasakymas skatina vaiko menkavertiškumo jausmą ir prie skausmo baimės prisideda dar ir baimė pasirodyti menkam, silpnam. „Baik dejuoti. Jei gerai elgsiesi, aš nupirksiu tau žaislą". Taip sakydami, žaidžiate vaiko jausmais. Kitą kartą eidamas atlikti procedūrą, jis vėl elgsis taip pat, tikėdamasis atlygio.

5. Pamokykite vaiką save nuteikti drąsiai: „Aš tai padarysiu", „Viskas bus gerai", „Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs".

6. Išmokite atitraukti vaiko dėmesį. Pasisodinkite vaiką sau ant kelių, apkabinkite. Papasakokite įdomią istoriją (įtraukdami į pasakojimą ir slaugytoją ar laborantę).

Nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors kambaryje. Vaikas vienu metu negali galvoti ir apie savo baimę, ir apie ką nors kita.

7. Pasikalbėkite su vaiku po procedūros. Nepamirškite vaiko pagirti už tai, kad pavyko. Paklauskite, kaip jam sekėsi, kokie jo išgyvenimai ir pastebėjimai. Akcentuokite, kad procedūra gal ir buvo skausminga, bet skausmas greitai praėjo.

Ką svarbu žinoti prieš kraujo tyrimą
© Vida Press

Bendrosios rekomendacijos visiems, jei ruošiatės atlikti kraujo tyrimus

Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. (atliekant bendrą kraujo tyrimą -3 val.). Negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi, nevalgykite. Gerkite tik vandenį.

Venkite fizinio krūvio (nesportuokite).

48 val. atsisakykite riebaus ir kepto maisto.

Venkite psichologinio streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10 -15 min.

Nepatartina imti kraują tyrimams 12 val. po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos ar fizioterapijos procedūrų. Įvairios procedūros turi įtakos tyrimų rezultatams.

Jeigu įmanoma, nevartokite medikamentų. Jei vartojami vaistai, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.

Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiems tyrimams kraują patartina imti tarp 7 - 10 val.

Informaciją parengė Vaikų ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyrius

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.