Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.
© Pixabay nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prabėgus didžiausioms metų šventėms daugelio namuose papilnėjo saldumynų atsargos, o ir šventiniu laikotarpiu dažni tėvai mažiau ribojo atžalos suvartojamų skanėstų kiekį. Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia profilaktinė vaikų dantų apsaugos priemonė nuo ėduonies – dantų dengimas silantais. Ką turime žinoti, siekiant užtikrinti maksimalų šios priemonės efektyvumą.

Naujai išdygę dantys – pažeidžiamiausi

Klinikos „Grožio chirurgija" bendrosios praktikos gydytoja odontologė V. Lozinovienė pasakoja, kad jau išdygusių nuolatinių krūminių dantų dengimo silantais procedūros metu skysta plombine medžiaga užpildomos dantų vagelės, siekiant apsaugoti, kad į jas nepatektų bakterijos, sukeliančios ėduonį. „Krūminių dantų dengimas silantais užtrunka vos kelioliką minučių, ši procedūra neskausminga ir nesukelianti diskomforto vaikui", – teigia gydytoja.

„Atkreipiu dėmesį, kad dengimas silantais bus efektyvus tik tada, jei nuolatiniai krūminiai dantys nėra sugedę. Jei pastebimas pradinis dantų emalio pažeidimas – dantų dengimo silantais procedūra gali pridaryti daugiau žalos, nei būti naudinga, nes dantukas toliau ges ir po silantu", – pabrėžia specialistė.

Anot V. Lozinovienės, dantų silantavimo procedūrą efektyviausia atlikti vos išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, kai vaikui 6-14 metų. Naujai išdygusių dantų emalis būna porėtas, nepilnai susiformavęs, todėl pirmuosius dvejus metus dantys yra itin lengvai pažeidžiami karieso.

Pirmojo vizito atidėlioti nereikėtų

Gydytoja pabrėžia, kad net ir tinkamai padengus nuolatinius krūminius dantis silantais, tačiau nesirūpinant vaiko burnos higiena, kariesas gali atsirasti šalia silanto. „Todėl klaidinga manyti, kad dantis padengus silantine medžiaga galima apleisti burnos higieną ir piktnaudžiauti netinkamu maistu ar nebesilankyti pas odontologą", – teigia specialistė.

Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas. Kuo anksčiau nuvesite vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų atžala turės gerus valymo įpročius ir sveikesnius dantis visą gyvenimą.
Gydytoja V.Lozinovienė

V. Lozinovienės teigimu, taip pat populiaru galvoti, kad vaiko pieninių dantukų gydyti nereikia – tai visiška netiesa, nes pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo ir tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą.

„Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas. Kuo anksčiau nuvesite vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų atžala turės gerus valymo įpročius ir sveikesnius dantis visą gyvenimą", – skatina gydytoja.

Vaiko burnos higiena ir sveikata – tėvelių rūpestis?

Specialistė teigia, jog tinkama vaikų burnos higiena ir sveikata tėveliai turėtų rūpintis iki tol kol vaikas pats sugebės parašyti pirmąjį žodį, vidutiniškai iki 7-8 metų amžiaus. „Iki mokyklinio amžiaus, siekiant užtikrinti tinkamą burnos higieną, vaikams dantis valyti turėtų tėveliai", – priduria V. Lozinovienė.

„Vaikų mitybos įpročiai taip pat susiformuoja anksti. Dantų sveikatai didžiausią pavojų kelia saldus, lipnus, krakmolingas ir rūgštus maistas, tad šias savybes turinčių produktų kiekius reikėtų atidžiai riboti – tai lems geresnę dantų sveikatą vėliau", – teigia odontologė.

V. Lozinovienė atkreipia dėmesį, jog laiku atlikta vaikų nuolatinių krūminių dantų padengimo silantais procedūra, net ir praėjus 8 metams, ėduonies atsiradimo galimybę sumažina 80-90 proc. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, beveik 70 proc. 7-8 metų vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies, tad tik laiku ir kokybiškai atlikta silantavimo procedūra bei kruopšti burnos higienos priežiūra gali pakeisti šią siaubingą statistiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.