Kaip žirgų terapija padeda vaikams

Nors netradicinio gydymo srityje bangas jau praskyrė delfinai, fizinei ir emocinei sveikatai stiprinti vis dažniau pasitelkiami ir žirgai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žirgų terapiją išbandys dar daugiau šalies moksleivių

Štai Šiaulių universiteto sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto (SHS) centras vienintelis Lietuvoje vaikams ir suaugusiesiems gydyti pasitelkia žirgus. Gera naujiena – šiemet SHS centrui Šiaulių miesto savivaldybė skyrė pinigų, kurie bus panaudoti nemokamiems hipoterapijos seansams organizuoti. Susipažinti su keturkojais Šiaulių universiteto hipoterapijos „gydytojais" bei išmėginti jų teikiamą naudą galės fizinę negalią turintys Šiaulių krašto moksleiviai.

Hipoterapija Lietuvoje – vis dar naujovė

Terapinis gydymas žirgais, arba hipoterapija, Lietuvoje gyvuoja dar tik ne pilną dešimtmetį. Šį netradicinį gydymo būdą mūsų šalyje oficialiai praktikuoja tik Šiaulių rajone Kurtuvėnų žirgyne įsikūręs Šiaulių universiteto SHS centras. Į jį pacientai atkeliauja iš visos Lietuvos.

Hipoterapija labiausiai vertinama dėl natūralaus žirgo eisenos poveikio žmogaus organizmui. Mat seanso metu ant žirgo nugaros sėdintis ar kitaip įsitaisęs žmogus, patiria natūralų ėjimą imituojančius, linguojančius judesius. Kaip teigia Šiaulių universiteto SHS centro darbuotoja, kineziterapeutė Jurgita Rutkienė, toks natūralus žirgo lingavimas yra kur kas veiksmingesnis nei pavieniai judesiai, taikomi, pavyzdžiui, kineziterapijos metu. Judėjimas kartu su žirgu bei mėginimas išsilaikyti ant jo padeda pacientui net ne protu, o tiesiog kūnu pajusti bei išmokti taisyklingo judesio bei raumenų darbo.

Hipoterapija efektyviai taikoma pacientams, kurie turi fizinių negalių, serga nervų sistemos ligomis ar patiria judėjimo sutrikimų po traumų. „Pavyzdžiui, mūsų centre daugiausia lankosi sergantieji cerebriniu paralyžiumi, autizmu, raumenų distrofijomis, esame turėję ir tokių pacientų, kuriems diagnozuota stuburo išvarža bei kitos stuburo traumos, ar patyrusių insultą", – pasakojo J. Rutkienė.

Kaip žirgų terapija padeda vaikams
Kineziterapeutė Jurgita Rutkienė sako, kad hipoterapija labiausiai vertinama dėl natūralaus žirgo eisenos poveikio žmogaus organizmui.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tarp pacientų – ir 8 mėnesių kūdikis, ir 62 metų senjoras

Kurtuvėnuose esančiame Šiaulių universiteto SHS centre reguliariai lankosi apie 20 nuolatinių klientų, kurių amžius svyruoja nuo 8 mėnesių iki 62 metų. Vienas tokių pacientų – cerebriniu paralyžiumi sergantis vienuolikmetis Kristupas, kuris Kurtuvėnų žirgyne hipoterapijos seansus lanko jau daugiau kaip devynerius metus.

„Pirmą kartą Kurtuvėnų žirgyne apsilankėme, kai sūnui buvo kiek daugiau nei vieneri. Kadangi buvo dar visai mažiukas, pirmuosius metus Kristupas jodavo kartu su kineziterapeute, iš pradžių trumpais 10–15 minučių seansais. Kiek ūgtelėjus, pastebėjome, kad vaiko laikysena tampa tvirtesnė, stiprėja liemuo ir kojytės, kurios dėl cerebrinio paralyžiaus linkusios įsitempti, o nulipus nuo žirgo jam geriau sekasi vaikščioti", – pasakojo Kristupo mama Inga Jakštienė.

Anot jos, šiandien Kristupas hipoterapijos seansuose žirgu joja savarankiškai po 30 minučių, o paklaustas, kaip jaučiasi, sako, jog hipoterapija yra jo hobis. Mat priešingai nei kineziterapijos seansuose, kur atliekant pratimus vaikui reikia nuolat galvoti, kaip koją padėti ar ranką ištiesti, hipoterapijoje jis gali atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis jojimu.

Kaip žirgų terapija padeda vaikams
Dabar vienuolikmetis Kristupas žirgų terapiją išbandė prieš 9 metus. Mama sako, kad pastebi akivaizdų teigiamą poveikį.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tinka tik kruopščiai atrinkti žirgai

Šiaulių universiteto SHS centre taikomi žirgai yra kruopščiai atrenkami ir specialiai ruošiami. Šiuo metu Kurtuvėnuose hipoterapijai taikomi trys 12–14 metų amžiaus žirgai. „Pagrindinis kriterijus renkantis žirgą – patikimas jo charakteris. Jis turi būti stabilios psichikos, ramaus temperamento, mėgstantis žmogaus draugiją. Svarbu ir žirgo amžius, paprastai jis neturi būti jaunesnis kaip 8 metų, kadangi jaunas gyvūnas gali būti pernelyg entuziastingas, nesubrendęs. O jei žirgas jau yra senstelėjęs, jo žingsnis tampa mažiau ritmingas ir nebetinkamas hipoterapijai", – vardijo J. Rutkienė.

Pasak jos, nors žirgo veislė hipoterapijoje nėra svarbi, bene didžiausią įtaką gydymo procesui turi jo kūno sandara: raumeninga nugara, priklausomai nuo paciento raumenų įsitempimo, platus arba siauras korpusas bei krūtinė, tinkamas žingsnis. Hipoterapijai rengiami žirgai taip pat yra mokomi nereaguoti į paciento raumenų įsitempimą, besikeičiančias situacijas, kai pastarasis yra pozicionuojamas, pavyzdžiui, guldomas, sodinamas ar šonu pakreipiamas, ant žirgo.

„Kad ir kaip gerai būtų paruoštas žirgas, jo stabilumas priklauso nuo to, ar tinkamai parinktas hipoterapijos seansų krūvis. Žirgas jokiu būdu negali darbuotis visą dieną, kadangi jis turi būti geras, atsargus, kad raitelis nenukristų ir gerai jaustųsi. Tai labai sunkus psichologinis darbas gyvūnui, todėl jis greitai pavargsta", – aiškino J. Rutkienė.

Gydymo procesą skatina emocinis ryšys

Hipoterapijoje žirgai vertinami ne tik dėl fizinio poveikio žmogaus sveikatai. Jie taip pat skatina pacientų motyvaciją užsiimti terapine veikla – turi teigiamą socialinį ir pedagoginį psichologinį poveikį bei suteikia gerų emocijų.

„Vaikas, turintis negalią, pajutęs ritmingo žirgo žingsnio ramybę, kvėpavimą ir pats nurimsta, būna mažiau įsitempęs, o jei jauti malonumą ir gali atsipalaiduoti, visai kitoks ir poveikis sveikatai. Be jojimo, ne mažiau svarbus ir vaiko emocinis ryšys su gyvūnu – žirgo glostymas, maitinimas morkomis, obuoliais ar kitais skanėstais, padedantis stiprinti jųdviejų draugystę", – sakė I. Jakštienė.

„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tikrai ne visi, bet yra tokių žirgų, kurie tarsi jaučia ir skirtingai elgiasi su sveikais žmonėmis ir su tais, kurie turi negalią ar tam tikrų traumų. Ir nors jau pasaulyje yra išrastų dirbtinių žirgų, galinčių sukurti natūralaus žirgų judesio pojūtį – žirgas nėra treniruoklis, jis draugas, su kuriuo reikia bendrauti, kurį reikia mylėti, o tada jis atseikės su kaupu, tik reikia mokėti pasiimti", – kalbėjo Šiaulių universiteto SHS centro atstovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?