Reklama

Kodėl kai kurios mamos su siaubu laukia pavasario?

Pavasaris ne visų sutinkamas džiaugsmingai. Bundanti gamta, sprogstantys pumpurai, augalų žydėjimas alergiškus vaikus auginančių mamų laukiamas su nerimu ir rūpesčiu.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar įmanoma išgydyti alergiją? Kalbamės su Alergijos klinikos „CD8 klinika" gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt).

Kodėl mamos su siaubu laukia augalų žydėjimo pavasarį?

Todėl, kad pavasarį, sprogstant medžiams, pasireiškia alergija žiedadulkėms. Beje, alergijos žiedadulkėms požymių gali atsirasti staiga, per vieną dieną. Dažnai mamos pasakoja, kad sveikutėlis vaikas, giedrą saulėtą dieną pabuvęs lauke, į namus grįžta čiaudintis, varvančia nosimi ir ašarojančiomis akimis. Tai lemia, kad būtent saulėtą ir vėjuotą dieną ore pasklinda daugiausiai žiedadulkių. Pavojingiausias periodas - iki sprogstant pumpurams. Lietuvoje dažniausiai tai būna kovo vidurys.

Alergiškų vaikų daugėja. Ar tokios tendencijos išlieka? Kokios to priežastys?

Šiandien skaičiuojama, kad alerginiu rinitu (sloga) serga apie 100 mln. europiečių, arba kas ketvirtas žmogus. Tai išties nerimą keliantys skaičiai, nes, pvz., sergančiųjų astma europiečių yra kone trečdalių mažiau - apie 70 mln.

Sergamumo alerginiu rinokonjunktyvitu ir egzema tendencijoms įvertinti atliktas pasaulinio masto tyrimas (ISAAC). Jo metu vertintos dvi vaikų grupės - 6-7 metų ir 13-14 metų, stebint sergamumą 7 metų intervalu. Tyrimas nustatė, kad daugelyje pasaulio valstybių alerginių ligų padaugėjo, o ypač, netgi 2-3 kartus, padaugėjo 6-7 metų vaikų sergamumas alerginiu rinitu.

Alergija laikoma civilizacijos liga, nes gerėjančios gyvenimo sąlygos, oro ir aplinkos užterštumas skatina ligos išsivystymą. Teršalai tiesiog fiziškai žaloja kvėpavimo takus, dėl to alergenai lengvai juose nusėda. Polinkį sirgti alergija didina ilgai galiojantis, vadinasi, daug konservantų ir kitų alergiją keliančių medžiagų turintis maistas, platus antibiotikų vartojimas, rūkymas, pasyvus taip pat. Ypač rūkymas didina riziką nėščiosioms susilaukti alergiško vaiko.

Taip pat ir paveldimumas: jeigu abu tėvai sirgo alerginėmis ligomis, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, siekia 70 proc. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie epigenetiką. Šis terminas reiškia, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali lemti tam tikrų „miegančių" genų pasireiškimą. Kitaip sakant, kol aplinkos veiksniai miegančių genų nesuaktyvina, nėra ir alergijos. Tie aplinkos veiksniai gali būti cheminiai buities preparatai, sintetiniai drabužiai, netgi aklai užsandarinti langai ir, aišku, žiedadulkės, kt. Įtakos alergijoms reikštis turi ir pakitusi žarnyno mikroflora, ir mikroorganizmų santykis žmogaus kūne. Kadangi dėl įvairių priežasčių žmogaus organizme daugėja virusų, tai irgi gali lemti imuninės sistemos nukrypimą, dėl to ji klaidingai gali pradėti kovoti su nekenksmingomis medžiagomis.

Ką turėtų žinoti mamos, auginančios vaikus, sergančius alerginiu rinitu?

Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas. Beje, labai dažnai alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių konjunktyvitu. O vaikams dažnai pirmasis šienligės (alergijos žiedadulkėms) požymis kaip tik ir būna paraudusios, ašarojančios akys, kurias maži vaikai nuolat trina. Nustatyta, kad 9 iš 10 vaikų alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių simptomais.

Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas. Beje, labai dažnai alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių konjunktyvitu
Doc. dr. Jūratė Staikūnienė

Alergija vystosi, kai žmogaus imuninė sistema labai stipriai sureaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai daugeliui žmonių nieko blogo nesukelia, nes jie jas toleruoja. Nustatyta, kad imuninės sistemos sutrikimas susijęs su šia sistema reguliuojančių ląstelių - T-limfocitų arba T-ląstelių, kurios šiuo metu labai plačiai tyrinėjamos, - stoka. Dėl to pasireiškia iškreiptas atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus): kai imunitetą reguliuojančių ląstelių per mažai, organizmas sureaguoja klaidingai, tai ir lemia alerginės ligos požymių atsiradimą.

Be abejo, pirmiausia kenčiantiems dėl alergijos reikėtų vengti alergenų. Iš tiesų, nereikėtų pamiršti higienos priemonių, kurios padeda sumažinti varginančius simptomus. Tai nereiškia, kad nereikėtų leisti vaiko į lauką, tačiau alergenų patekimą galima sumažinti kasdien trenkant galvą, perrengus vaiką jam atėjus iš lauko, nuprausus rankas, veidą, plaunant nosį.

Kodėl kai kurios mamos su siaubu laukia pavasario?
Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas.
© Shutterstock nuotr.

Ar visada alergija prasideda nuo slogos, o gal pirmiau pasireikš alerginė astma? Kokia kita alergijos forma gali pasireikšti kartu?

Alerginis rinitas - dažniausia alergijos išraiška. Tikrai ne visada alergija pirmiausia pasireiškia sloga. Vaikams gana dažnai pirmiau pasireiškia astma, po to alerginis rinitas.

Taip pat reikia stebėti, ar nesivysto vadinamoji kryžminė alergija maistui. Nustatyta, kad daugiau nei pusei vaikų, kurie kenčia nuo alergijos žiedadulkėms, pasireiškia ir alergija maistui, t.y. obuoliams, lazdyno riešutams, morkoms. Tokiu atveju vaiką gali kankinti ne tik sloga, bet gali patinti lūpos, gerklė, išberti visą kūną. Šie požymiai dažniausiai pasireiškia valgant: vaikui graužia gomurį, lūpas, burną, jei prikimsta balsas, - tai jau grėsminga būklė.

Visos mamos pirmiausia griebiasi alergijos simptomų slopinimo. Ar tai gerai?

Kai alergija labai paūmėjusi, alergijos simptomų slopinimas yra tik laikinas sprendimas. Trumpam nuslopinami alergijos požymiai, vaikas jaučiasi gerai. Tačiau juk šiuolaikinė medicina pataria ieškoti ir alergijos priežasčių.

Ar yra alergijos priežastis veikiantis gydymo būdas?

Taip - tai specifinė alergenų imunoterapija.

Imunoterapijos esmė - kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno (pvz., lašelių, pagamintų iš tų pačių dulkių erkučių ar žiedadulkių), kurių dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti. Taip veikiama ligos priežastis. Ši terapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno.

Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną. Nes dažnai vaikas, kuris alergiškas žiedadulkėms, kartu yra alergiškas ir piktžolėms ar žolėms ir t.t. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja, ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratinimą būtent prie jo.

Imunoterapijos esmė - kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno (pvz., lašelių, pagamintų iš tų pačių dulkių erkučių ar žiedadulkių), kurių dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti.
Doc. dr. Jūratė Staikūnienė

Pirmieji alergenų specifinės imunoterapijos gydymo rezultatai pamatomi maždaug po pusmečio. Reikia žinoti, kad gydymo kursą reikės kartoti 3-5 metus, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams. Mamoms ilgo gydymo imunoterapija nereikėtų bijoti, nes juk vaistus nuo alergijos, kurie tik trumpa slopina alergijos simptomus, jų vaikai priversti vartoti visą gyvenimą.

Gydymas tinka vaikams nuo 5 m. (dažniausiai - poliežuvinė terapija), kartais jį galima skirti ir mažesniems.

Specifinė imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus.

Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui.

Kiekvieną pavasarį vaikas kenčia nuo žiedadulkių alergijos. Ką daryti, kad alergijos gydymas nesibaigtų bronchine astma?

Iš tiesų, alerginis rinitas turi stiprų ryšį su astma, jis yra astmos rizikos veiksnys. Nustatyta, kad alerginis rinitas astmos riziką padidina 3 kartus. Specifinė imunoterapija ypač tinka vaikams, siekiant užkirsti kelia astmos išsivystymui. Be to, dar vienas imunoterapijos pliusas - kad ji sumažina alergijos maistui požymius.

Ką dar turėtų žinoti mamos apie specifinę alergenų imunoterapiją?

Noriu priminti, kad alergenų specifinė imunoterapija nėra jokia naujiena. Šis gydymas pradėtas taikyti dar 1911 m., t.y. daugiau nei prieš šimtmetį. Metodo pradininkai - mokslininkai Freeman ir Noon, iš kurių vienas sirgo šienlige. Jie panaudojo žiedadulkių alergenus, kurie buvo švirkščiami po oda, dėl to alergiškam žmogui sumažėjo ligos požymiai. Taigi ilgametė imunoterapijos patirtis taip pat yra gydymo saugumo ir veiksmingumo įrodymas. Lietuvoje šis gydymas skiriamas nuo alergologijos tarnybos atsiradimo laikų, t.y. 1960-ųjų metų. Per tą laiką keitėsi tik alergenai, kurie tobulėjo ir tobulinami ligi šiol.

Mamoms svarbu žinoti, kad imunoterapijoje vartojami preparatai yra natūralūs, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas išgryninamas, tiksliai apskaičiuojamas jo kiekis, stiprumas, t.y. šiandien gaminami vadinamieji standartizuoti alergenų preparatai.

Imunoterapijos veiksmingumas įrodytas atlikus daugelio klinikinių tyrimų metaanalizes. Jų išvados skelbia, kad šis gydymas mažina arba visiškai panaikina alergijos priežastis, mažina vaistų nuo alergijos poreikį ir riziką susirgti astma. Imunoterapija gydo ligos priežastį, jos poveikis ilgalaikis. Taip pat imunoterapija padeda apsaugoti nuo įsijautrinimo kitiems alergenams.

Mamos dažnai klausia, ar jų vaikas gali pasveikti nuo alergijos. Jei nebeliks alergijos požymių, nebeliks ir problemos. Tiesa, kraujo tyrimas dar galės rodyti alergijos požymius, bet kadangi ligos simptomų nebus, nebereikės ir vaistų jiems malšinti. Reakcija į gydymą individuali ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuninės sistemos.

Dėkojame už pokalbį.

Daugiau informacijos apie alergijos priežasties šalinimą rasite www.imunoterapija.lt

Parengė: www.karjerairsveikata.lt

Užsakymo nr.: PT_64270166

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?