Reklama

Kodėl kai kurios mamos su siaubu laukia pavasario?

Pavasaris ne visų sutinkamas džiaugsmingai. Bundanti gamta, sprogstantys pumpurai, augalų žydėjimas alergiškus vaikus auginančių mamų laukiamas su nerimu ir rūpesčiu.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar įmanoma išgydyti alergiją? Kalbamės su Alergijos klinikos „CD8 klinika" gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt).

Kodėl mamos su siaubu laukia augalų žydėjimo pavasarį?

Todėl, kad pavasarį, sprogstant medžiams, pasireiškia alergija žiedadulkėms. Beje, alergijos žiedadulkėms požymių gali atsirasti staiga, per vieną dieną. Dažnai mamos pasakoja, kad sveikutėlis vaikas, giedrą saulėtą dieną pabuvęs lauke, į namus grįžta čiaudintis, varvančia nosimi ir ašarojančiomis akimis. Tai lemia, kad būtent saulėtą ir vėjuotą dieną ore pasklinda daugiausiai žiedadulkių. Pavojingiausias periodas - iki sprogstant pumpurams. Lietuvoje dažniausiai tai būna kovo vidurys.

Alergiškų vaikų daugėja. Ar tokios tendencijos išlieka? Kokios to priežastys?

Šiandien skaičiuojama, kad alerginiu rinitu (sloga) serga apie 100 mln. europiečių, arba kas ketvirtas žmogus. Tai išties nerimą keliantys skaičiai, nes, pvz., sergančiųjų astma europiečių yra kone trečdalių mažiau - apie 70 mln.

Sergamumo alerginiu rinokonjunktyvitu ir egzema tendencijoms įvertinti atliktas pasaulinio masto tyrimas (ISAAC). Jo metu vertintos dvi vaikų grupės - 6-7 metų ir 13-14 metų, stebint sergamumą 7 metų intervalu. Tyrimas nustatė, kad daugelyje pasaulio valstybių alerginių ligų padaugėjo, o ypač, netgi 2-3 kartus, padaugėjo 6-7 metų vaikų sergamumas alerginiu rinitu.

Alergija laikoma civilizacijos liga, nes gerėjančios gyvenimo sąlygos, oro ir aplinkos užterštumas skatina ligos išsivystymą. Teršalai tiesiog fiziškai žaloja kvėpavimo takus, dėl to alergenai lengvai juose nusėda. Polinkį sirgti alergija didina ilgai galiojantis, vadinasi, daug konservantų ir kitų alergiją keliančių medžiagų turintis maistas, platus antibiotikų vartojimas, rūkymas, pasyvus taip pat. Ypač rūkymas didina riziką nėščiosioms susilaukti alergiško vaiko.

Taip pat ir paveldimumas: jeigu abu tėvai sirgo alerginėmis ligomis, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, siekia 70 proc. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie epigenetiką. Šis terminas reiškia, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali lemti tam tikrų „miegančių" genų pasireiškimą. Kitaip sakant, kol aplinkos veiksniai miegančių genų nesuaktyvina, nėra ir alergijos. Tie aplinkos veiksniai gali būti cheminiai buities preparatai, sintetiniai drabužiai, netgi aklai užsandarinti langai ir, aišku, žiedadulkės, kt. Įtakos alergijoms reikštis turi ir pakitusi žarnyno mikroflora, ir mikroorganizmų santykis žmogaus kūne. Kadangi dėl įvairių priežasčių žmogaus organizme daugėja virusų, tai irgi gali lemti imuninės sistemos nukrypimą, dėl to ji klaidingai gali pradėti kovoti su nekenksmingomis medžiagomis.

Ką turėtų žinoti mamos, auginančios vaikus, sergančius alerginiu rinitu?

Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas. Beje, labai dažnai alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių konjunktyvitu. O vaikams dažnai pirmasis šienligės (alergijos žiedadulkėms) požymis kaip tik ir būna paraudusios, ašarojančios akys, kurias maži vaikai nuolat trina. Nustatyta, kad 9 iš 10 vaikų alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių simptomais.

Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas. Beje, labai dažnai alerginis rinitas pasireiškia kartu su akių konjunktyvitu
Doc. dr. Jūratė Staikūnienė

Alergija vystosi, kai žmogaus imuninė sistema labai stipriai sureaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai daugeliui žmonių nieko blogo nesukelia, nes jie jas toleruoja. Nustatyta, kad imuninės sistemos sutrikimas susijęs su šia sistema reguliuojančių ląstelių - T-limfocitų arba T-ląstelių, kurios šiuo metu labai plačiai tyrinėjamos, - stoka. Dėl to pasireiškia iškreiptas atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus): kai imunitetą reguliuojančių ląstelių per mažai, organizmas sureaguoja klaidingai, tai ir lemia alerginės ligos požymių atsiradimą.

Be abejo, pirmiausia kenčiantiems dėl alergijos reikėtų vengti alergenų. Iš tiesų, nereikėtų pamiršti higienos priemonių, kurios padeda sumažinti varginančius simptomus. Tai nereiškia, kad nereikėtų leisti vaiko į lauką, tačiau alergenų patekimą galima sumažinti kasdien trenkant galvą, perrengus vaiką jam atėjus iš lauko, nuprausus rankas, veidą, plaunant nosį.

Kodėl kai kurios mamos su siaubu laukia pavasario?
Pagrindiniai alerginio rinito požymiai - nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, skystas žalsvas vandeningas sekretas.
© Shutterstock nuotr.

Ar visada alergija prasideda nuo slogos, o gal pirmiau pasireikš alerginė astma? Kokia kita alergijos forma gali pasireikšti kartu?

Alerginis rinitas - dažniausia alergijos išraiška. Tikrai ne visada alergija pirmiausia pasireiškia sloga. Vaikams gana dažnai pirmiau pasireiškia astma, po to alerginis rinitas.

Taip pat reikia stebėti, ar nesivysto vadinamoji kryžminė alergija maistui. Nustatyta, kad daugiau nei pusei vaikų, kurie kenčia nuo alergijos žiedadulkėms, pasireiškia ir alergija maistui, t.y. obuoliams, lazdyno riešutams, morkoms. Tokiu atveju vaiką gali kankinti ne tik sloga, bet gali patinti lūpos, gerklė, išberti visą kūną. Šie požymiai dažniausiai pasireiškia valgant: vaikui graužia gomurį, lūpas, burną, jei prikimsta balsas, - tai jau grėsminga būklė.

Visos mamos pirmiausia griebiasi alergijos simptomų slopinimo. Ar tai gerai?

Kai alergija labai paūmėjusi, alergijos simptomų slopinimas yra tik laikinas sprendimas. Trumpam nuslopinami alergijos požymiai, vaikas jaučiasi gerai. Tačiau juk šiuolaikinė medicina pataria ieškoti ir alergijos priežasčių.

Ar yra alergijos priežastis veikiantis gydymo būdas?

Taip - tai specifinė alergenų imunoterapija.

Imunoterapijos esmė - kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno (pvz., lašelių, pagamintų iš tų pačių dulkių erkučių ar žiedadulkių), kurių dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti. Taip veikiama ligos priežastis. Ši terapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno.

Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną. Nes dažnai vaikas, kuris alergiškas žiedadulkėms, kartu yra alergiškas ir piktžolėms ar žolėms ir t.t. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja, ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratinimą būtent prie jo.

Imunoterapijos esmė - kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno (pvz., lašelių, pagamintų iš tų pačių dulkių erkučių ar žiedadulkių), kurių dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti.
Doc. dr. Jūratė Staikūnienė

Pirmieji alergenų specifinės imunoterapijos gydymo rezultatai pamatomi maždaug po pusmečio. Reikia žinoti, kad gydymo kursą reikės kartoti 3-5 metus, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams. Mamoms ilgo gydymo imunoterapija nereikėtų bijoti, nes juk vaistus nuo alergijos, kurie tik trumpa slopina alergijos simptomus, jų vaikai priversti vartoti visą gyvenimą.

Gydymas tinka vaikams nuo 5 m. (dažniausiai - poliežuvinė terapija), kartais jį galima skirti ir mažesniems.

Specifinė imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus.

Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui.

Kiekvieną pavasarį vaikas kenčia nuo žiedadulkių alergijos. Ką daryti, kad alergijos gydymas nesibaigtų bronchine astma?

Iš tiesų, alerginis rinitas turi stiprų ryšį su astma, jis yra astmos rizikos veiksnys. Nustatyta, kad alerginis rinitas astmos riziką padidina 3 kartus. Specifinė imunoterapija ypač tinka vaikams, siekiant užkirsti kelia astmos išsivystymui. Be to, dar vienas imunoterapijos pliusas - kad ji sumažina alergijos maistui požymius.

Ką dar turėtų žinoti mamos apie specifinę alergenų imunoterapiją?

Noriu priminti, kad alergenų specifinė imunoterapija nėra jokia naujiena. Šis gydymas pradėtas taikyti dar 1911 m., t.y. daugiau nei prieš šimtmetį. Metodo pradininkai - mokslininkai Freeman ir Noon, iš kurių vienas sirgo šienlige. Jie panaudojo žiedadulkių alergenus, kurie buvo švirkščiami po oda, dėl to alergiškam žmogui sumažėjo ligos požymiai. Taigi ilgametė imunoterapijos patirtis taip pat yra gydymo saugumo ir veiksmingumo įrodymas. Lietuvoje šis gydymas skiriamas nuo alergologijos tarnybos atsiradimo laikų, t.y. 1960-ųjų metų. Per tą laiką keitėsi tik alergenai, kurie tobulėjo ir tobulinami ligi šiol.

Mamoms svarbu žinoti, kad imunoterapijoje vartojami preparatai yra natūralūs, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas išgryninamas, tiksliai apskaičiuojamas jo kiekis, stiprumas, t.y. šiandien gaminami vadinamieji standartizuoti alergenų preparatai.

Imunoterapijos veiksmingumas įrodytas atlikus daugelio klinikinių tyrimų metaanalizes. Jų išvados skelbia, kad šis gydymas mažina arba visiškai panaikina alergijos priežastis, mažina vaistų nuo alergijos poreikį ir riziką susirgti astma. Imunoterapija gydo ligos priežastį, jos poveikis ilgalaikis. Taip pat imunoterapija padeda apsaugoti nuo įsijautrinimo kitiems alergenams.

Mamos dažnai klausia, ar jų vaikas gali pasveikti nuo alergijos. Jei nebeliks alergijos požymių, nebeliks ir problemos. Tiesa, kraujo tyrimas dar galės rodyti alergijos požymius, bet kadangi ligos simptomų nebus, nebereikės ir vaistų jiems malšinti. Reakcija į gydymą individuali ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuninės sistemos.

Dėkojame už pokalbį.

Daugiau informacijos apie alergijos priežasties šalinimą rasite www.imunoterapija.lt

Parengė: www.karjerairsveikata.lt

Užsakymo nr.: PT_64270166

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.