Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?

 (1)
Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle", kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo" ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. O kaip gi yra iš tikrųjų?
© Shutterstock nuotr.

Ar dėti atgal į burną iškritusį kąsnį?

Astono universiteto (Birmingamas, Anglija) mokslininkai ištyrė dviejų rūšių ant skirtingų grindų dangų esančias patogenines bakterijas ir jų patekimą ant skrebučių, makaronų, sausainių bei lipnių saldumynų, kai jie 3-30 sekundžių buvo nukritę ant žemės. Mokslininkų komanda išanalizavo bakterijų išsilaikymą ant minėtų paviršių bei jų patekimą ant kitų maisto produktų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
4 tėvų auklėjimo tipai: kuris iš jų esate jūs?
Daugiavaikė ukmergiškė imasi verslo, kuriam įkvėpė asmeninė patirtis

Kaip teigia mokslininkai, maistui būnant ant žemės ilgiau nei 5 sekundes, labiausiai nuo laminato ar plytelių į drėgnus maisto produktus linkę patekti Esherichia coli (E. coli) ir auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Rečiausiai į maisto produktus bakterijos patekdavo nuo kiliminių paviršių.

Londono Karalienės Marijos universiteto (ang. Queen Mary University of London) mikrobiologas dr. Ronald Cutler teigia, kad „penkių sekundžių taisyklė" yra tik mitas, o ant bet kokio grindinio paviršiaus numestas maistas turėtų būti išmetamas lauk.

Astono universiteto biologinio ir biomedicininio mokslo vadovas profesorius A. Hilton teigia, kad paviršiaus, ant kurio buvo nukritęs maistas, struktūra turėjo įtakos bakterijų patekimui į maistą. Nukritęs ant kiliminio paviršiaus maistas laikosi ant pluošto skaidulų, todėl pilnai su paviršiumi nekontaktuoja, ne taip kaip nukritus ant plytelių ar laminato. Žmonės galvoja, kad per tas penkias sekundes bakterijos tiesiog nespėja patekti ant maisto.

Šiam tyrimui E. coli ir auksinis stafilokokas buvo pasirinkti kaip dažniausiai laboratorijose naudojami mikroorganizmų įvairovėje paplitę atstovai.

Kuo daugiau laiko praeina maistui nukritus ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijos.

E. coli ir auksinis stafilokokas - žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai

I.Stoškuvienė vartotojams primena, kad E. coli ir auksinis stafilokokas - tai bakterijos, kurios gali sukelti žarnyno infekcines ligas.

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Tinkamiausia šioms bakterijoms daugintis yra 37°C temperatūra. Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160-170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva.

Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių/sidro vartojimas.

Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?
© Shutterstock nuotr.

Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su neapdorota mėsa, daržovėmis. Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų.Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3-4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C).

Rekomenduojama:

- Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus.

- Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.

- Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su mėsa, žuvininkystės produktais, daržovėmis.

- Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.

- Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą.

- Paruoštus vartojimui produktus laikyti ne aukštesnėje nei 6-8 °C temperatūroje.

- Produktus, kurie vartojami karšti, laikyti aukštesnėje nei 68°C temperatūroje.

- Laikytis asmens higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais.

- Negaminti maisto sergant angina ir odos pūlinėmis ligomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Trys R. Bogušienės patarimai, kad vaikai pamėgtų sveiką maistą

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo", „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą".

Skanūs ir nebrangūs patiekalai šeimai: rekomenduoja R.Bogušienė (3)

Mokome ugdymo įstaigos bendruomenės tėvelius, personalą ir virėjas, kaip paruošti maistą, kad būtų ne tik skanu, nebrangu, bet ir sveikatai palanku. O tai, pasirodo, gana paprasta. Maisto technologė Raminta Bogušienė atsako į keletą tėveliams rūpimų klausimų ir dalijasi sveikatai palankesniais receptais.

Paaiškėjo, kuris vaikas šeimoje linkęs labiau sirgti (14)

Jei auginate mažiausiai du vaikus, tikriausiai pastebėjote, kad jaunesnis būdamas tokio pat amžiaus, kaip buvo vyresnis, serga kur kas mažiau. Mokslininkai atrado logišką paaiškinimą, kodėl taip yra.

Psichologė atskleidžia, kodėl daugeliui tėvų vis dar norisi mušti vaikus (105)

Kas yra griežtas auklėjimas, ir ar reikia bausti vaikus, kalbamės su gydytoja psichiatre psichoterapeute Agne Kirvaitiene.

10 svarbiausių vaikų mitybos principų (1)

Seniai visiems žinoma, kad vaikai turi valgyti reguliariai, įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame nėra daug cukraus, druskos, riebalų, gausų skaidulinių medžiagų.

10 išbandytų būdų, kurie padės pagerinti jūsų vaikų miegą

Vienokių ar kitokių miego problemų turi nemažai mažų vaikų.

Kada iš tiesų verta šalinti tonziles (8)

Pasikonsultuoti su gydytoju dėl tonzilių gydymo ar šalinimo tenka ne vienai vaikus auginančiai šeimai. Leisti operuoti vaiką ar gydyti konservatyviai, tikintis, kad augantis vaikas „išaugs“ ir šią problemą?

Tiesa ir mitai apie peršalimo ligas

Peršalimo ligomis dažniau sergame rudenį ir žiemą, mat virusai išplinta tam tikrą sezoną.

Dažniausia mitybos klaida, kurią daro tėvai vaikui susirgus

Kai vaikas sveikas, jam rekomenduojama valgyti penkis kartus: pusryčius, pietus, vakarienę, o tarp jų - priešpiečius ir pavakarius. Tačiau vaikui sunegalavus, mitybos režimas, nori nenori, ima ir sutrinka. Ką reikėtų žinoti apie sergančių mažylių slaugą ir valgydinimą?

Ką svarbu žinoti, jei pakilo temperatūra

Kai vaikui pakyla temperatūra, tėvams visada pasidaro neramu: kokia liga netrukus „išlįs"?

6 būdai sustiprinti imunitetą ir nesusirgti (2)

Visi gimstame turėdami imunitetą, nes tai genetiškai nulemtos organizmo sandaros ypatybės. Tačiau iš patirties žinome, kad vienų vaikų imunitetas yra stipresnis, o kiti - serga ir serga.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Taisyklės, kurios padės nesusirgti, kai aplink visi serga (4)

Vaikus auginančios šeimos baiminasi šaltojo metų laiko, ir ne be pagrindo - įrodyta, jog mažiems vaikams sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis jo metu tenka ne kartą ir ne du.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.