Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?

 (1)
Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle", kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo" ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. O kaip gi yra iš tikrųjų?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar dėti atgal į burną iškritusį kąsnį?

Astono universiteto (Birmingamas, Anglija) mokslininkai ištyrė dviejų rūšių ant skirtingų grindų dangų esančias patogenines bakterijas ir jų patekimą ant skrebučių, makaronų, sausainių bei lipnių saldumynų, kai jie 3-30 sekundžių buvo nukritę ant žemės. Mokslininkų komanda išanalizavo bakterijų išsilaikymą ant minėtų paviršių bei jų patekimą ant kitų maisto produktų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
4 tėvų auklėjimo tipai: kuris iš jų esate jūs?
Daugiavaikė ukmergiškė imasi verslo, kuriam įkvėpė asmeninė patirtis

Kaip teigia mokslininkai, maistui būnant ant žemės ilgiau nei 5 sekundes, labiausiai nuo laminato ar plytelių į drėgnus maisto produktus linkę patekti Esherichia coli (E. coli) ir auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Rečiausiai į maisto produktus bakterijos patekdavo nuo kiliminių paviršių.

Londono Karalienės Marijos universiteto (ang. Queen Mary University of London) mikrobiologas dr. Ronald Cutler teigia, kad „penkių sekundžių taisyklė" yra tik mitas, o ant bet kokio grindinio paviršiaus numestas maistas turėtų būti išmetamas lauk.

Astono universiteto biologinio ir biomedicininio mokslo vadovas profesorius A. Hilton teigia, kad paviršiaus, ant kurio buvo nukritęs maistas, struktūra turėjo įtakos bakterijų patekimui į maistą. Nukritęs ant kiliminio paviršiaus maistas laikosi ant pluošto skaidulų, todėl pilnai su paviršiumi nekontaktuoja, ne taip kaip nukritus ant plytelių ar laminato. Žmonės galvoja, kad per tas penkias sekundes bakterijos tiesiog nespėja patekti ant maisto.

Šiam tyrimui E. coli ir auksinis stafilokokas buvo pasirinkti kaip dažniausiai laboratorijose naudojami mikroorganizmų įvairovėje paplitę atstovai.

Kuo daugiau laiko praeina maistui nukritus ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijos.

E. coli ir auksinis stafilokokas - žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai

I.Stoškuvienė vartotojams primena, kad E. coli ir auksinis stafilokokas - tai bakterijos, kurios gali sukelti žarnyno infekcines ligas.

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Tinkamiausia šioms bakterijoms daugintis yra 37°C temperatūra. Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160-170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva.

Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių/sidro vartojimas.

Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?
© Shutterstock nuotr.

Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su neapdorota mėsa, daržovėmis. Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų.Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3-4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C).

Rekomenduojama:

- Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus.

- Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.

- Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su mėsa, žuvininkystės produktais, daržovėmis.

- Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.

- Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą.

- Paruoštus vartojimui produktus laikyti ne aukštesnėje nei 6-8 °C temperatūroje.

- Produktus, kurie vartojami karšti, laikyti aukštesnėje nei 68°C temperatūroje.

- Laikytis asmens higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais.

- Negaminti maisto sergant angina ir odos pūlinėmis ligomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.

Ką reikia žinoti perkant uogas?

Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas? „Sveikatai palankus" eksperčių komanda pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Braškių ir žemuogių savybės, apie kurias girdėjo ne visi (5)

Braškes ir žemuoges mėgstame daugelis, o ar žinote, kokių tiksliai naudingųjų medžiagų jose yra ir nuo kada galima pasmaližiauti vaikams?

Skaniosios uogos, apie kurių naudą žino ne visi (+RECEPTAS) (3)

Šiuo metu soduose rausta trešnės ir vyšnios. Kokių naudingųjų savybių jos turi?