Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?

 (1)
Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle", kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo" ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. O kaip gi yra iš tikrųjų?
© Shutterstock nuotr.

Ar dėti atgal į burną iškritusį kąsnį?

Astono universiteto (Birmingamas, Anglija) mokslininkai ištyrė dviejų rūšių ant skirtingų grindų dangų esančias patogenines bakterijas ir jų patekimą ant skrebučių, makaronų, sausainių bei lipnių saldumynų, kai jie 3-30 sekundžių buvo nukritę ant žemės. Mokslininkų komanda išanalizavo bakterijų išsilaikymą ant minėtų paviršių bei jų patekimą ant kitų maisto produktų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
4 tėvų auklėjimo tipai: kuris iš jų esate jūs?
Daugiavaikė ukmergiškė imasi verslo, kuriam įkvėpė asmeninė patirtis

Kaip teigia mokslininkai, maistui būnant ant žemės ilgiau nei 5 sekundes, labiausiai nuo laminato ar plytelių į drėgnus maisto produktus linkę patekti Esherichia coli (E. coli) ir auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Rečiausiai į maisto produktus bakterijos patekdavo nuo kiliminių paviršių.

Londono Karalienės Marijos universiteto (ang. Queen Mary University of London) mikrobiologas dr. Ronald Cutler teigia, kad „penkių sekundžių taisyklė" yra tik mitas, o ant bet kokio grindinio paviršiaus numestas maistas turėtų būti išmetamas lauk.

Astono universiteto biologinio ir biomedicininio mokslo vadovas profesorius A. Hilton teigia, kad paviršiaus, ant kurio buvo nukritęs maistas, struktūra turėjo įtakos bakterijų patekimui į maistą. Nukritęs ant kiliminio paviršiaus maistas laikosi ant pluošto skaidulų, todėl pilnai su paviršiumi nekontaktuoja, ne taip kaip nukritus ant plytelių ar laminato. Žmonės galvoja, kad per tas penkias sekundes bakterijos tiesiog nespėja patekti ant maisto.

Šiam tyrimui E. coli ir auksinis stafilokokas buvo pasirinkti kaip dažniausiai laboratorijose naudojami mikroorganizmų įvairovėje paplitę atstovai.

Kuo daugiau laiko praeina maistui nukritus ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijos.

E. coli ir auksinis stafilokokas - žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai

I.Stoškuvienė vartotojams primena, kad E. coli ir auksinis stafilokokas - tai bakterijos, kurios gali sukelti žarnyno infekcines ligas.

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Tinkamiausia šioms bakterijoms daugintis yra 37°C temperatūra. Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160-170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva.

Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių/sidro vartojimas.

Kodėl svarbu mokyti vaikus nukritusio maisto nesidėti atgal į burną?
© Shutterstock nuotr.

Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su neapdorota mėsa, daržovėmis. Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų.Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3-4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C).

Rekomenduojama:

- Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus.

- Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.

- Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su mėsa, žuvininkystės produktais, daržovėmis.

- Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.

- Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą.

- Paruoštus vartojimui produktus laikyti ne aukštesnėje nei 6-8 °C temperatūroje.

- Produktus, kurie vartojami karšti, laikyti aukštesnėje nei 68°C temperatūroje.

- Laikytis asmens higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais.

- Negaminti maisto sergant angina ir odos pūlinėmis ligomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kad vaikai pamėgtų daržoves ir vaisius, tėvai turi žinoti kelias taisykles

Daugelis puikiai suvokiame, kad sveika mityba yra itin svarbi ir dažnas turbūt kartas nuo karto pasižadame sau rinktis maistiniu požiūriu vertingesnę dietą.

Valstybės lėšomis vaikai Lietuvoje skiepijami nuo dvylikos ligų

Europos imunizacijos savaitės (balandžio 24-30 d.) proga Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena apie vaikų skiepų svarbą.

Bunda ne tik erkės: ką reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus

Į Lietuvą pamažu atkeliaujant šiltiems orams žmonės vis dažniau laiką namuose keičia į gamtą.

Kuo marginti kiaušinius, kad nepadarytume žalos sau ir artimiesiems (2)

Savaitės gale lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais Velykiniais margučiais.

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai.

Penki dalykai, ko niekada nesakykite vaikui apie maistą (3)

Neretai tėvai skundžiasi prastu vaikų apetitu (arba persivalgymu), nors fiziologinio paaiškinimo tam po atliktų vaikui tyrimų lyg ir nėra. Tačiau pasitaiko, kad vaikai mitybos problemų turi dėl psichologinių priežasčių.

Daugybinis ėduonis: kas tai yra ir kaip su juo kovoti

Didėjantis dantų ėduonies paplitimas tarp vaikų verčia vis labiau susirūpinti.

Gydytoja dietologė rekomenduoja: 3 sveikų patiekalų receptai

Tapdami vyresni pradedame gailėtis, kad neskyrėme pakankamai dėmesio savo santykiams su brangiausiais žmonėmis.

Kada vaikams tikrai reikia vitamino D (1)

Prieš penkerius metus Lietuvoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 43 proc. vaikams iki 2 metukų trūksta vitamino D, o nuo 2 iki 6 metukų trūksta jau net 87 procentams.

10 būdų, kaip pavasarį sustiprinti mažylio organizmą

Gydytojų tvirtinimu, yra normalu, jei mažylis peršalimo ligomis serga 10-14 kartų per metus. Be abejo, mamų tokia statistika nedžiugina, kaip ir kas mėnesį negaluojantis mažylis. Todėl patarimai, kaip stiprinti imunitetą, kad vaiko organizmas gebėtų „atsikirsti“ jį puolantiems virusams ir bakterijoms, visada aktualūs!

Vaikas čiaudėja: kokią ligą tai signalizuoja

Ką rodo čiaudulys: peršalimo ligą, alergiją ar tiesiog organizmo reakciją į pasitaikiusias dulkes?

Labai svarbi priežastis, dėl kurios vaikams reikia pietų miego (4)

Apie pietų miegą vaikams visada kyla daug diskusijų. Vieni tėvai įsitikinę, kad jo reikia, kiti sako, kad sunku užmigdyti mažuosius, todėl jo atsisako. Kuris požiūris teisingas?

Ekonomiški ir ekologiški SWING akinių rėmeliai – judriems ir sumaniems vaikams

Akinių rėmeliai nudažyti tik augaliniais dažais. Akinių rėmeliai, sveriantys tik kelis gramus ir puikiai prisitaikantys prie vaiko veido formos. SWING akinių rėmeliai – tai puikus tėvų pasirinkimas sumaniems bei judriems vaikams, kuriems reikalinga akių korekcija ir judesio laisvė.

R. Bogušienė: kiek vandens per dieną reikia išgerti vaikams

Viešojoje erdvėje vis dar gajūs mitai: mažiems vaikams duodamą vandenį reikia virinti, šviežiai spaustos sultys yra geriau nei vanduo. Ar tikrai?

Gydytojas Vaidotas Urbonas griauna mitus apie vaikų mitybą (17)

Kodėl vaikai dažnai būna išrankūs maistui? Kaip paskatinti jų apetitą ir padėti pamėgti sveiką maistą?