Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ką apie šiuolaikinę vaikų chirurgiją mano šios srities žinovai, atskleidė Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centro vadovas dr. Kęstutis Trainavičius.

Gerėjanti diagnostika

Lygindamas vaikų chirurgų darbą dabar ir prieš dvidešimtį metų, dr. K. Trainavičius ypač pabrėžė chirurginių ligų diagnostiką, kurios pažangą lėmė modernūs ir tikslūs žmogaus organų vizualizacijos būdai – echoskopija, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Pakitusią kirmėlinę ataugą, vadinamąjį apendicitą šiuolaikinis tyrėjas gali ne tik pamatyti, atlikęs tyrimą, bet ir išmatuoti storį: jei apendikso skersmuo didesnis nei 7 mm, įtariamas apendicitas. Tai itin svarbu žinoti tais atvejais, kai kliniškai diagnozuoti apendicitą, ypač mažiems vaikams, būna sunku.

Palengvėjo ir komplikacijų diagnostika. Laiku pastebėję komplikaciją, vaikų chirurgai gali paskirti antibakterinį gydymą ir tokiu būdu vaikai išvengia operacijų. „Neskubame profilaktiškai skirti ir antibiotikų, – pastebi vaikų chirurgas, – nes manome, kad organizmas pats gali kariauti su kai kuriomis pūlinėmis komplikacijomis ir infekciją įveikti be vaistų".

Gydymo pažangą rodo skaičiai

Lietuvoje ypač geri pūlinių ligų, tarp jų ir ūminio apendicito gydymo rezultatai. „Pernai metais Lietuvoje dėl apendicito mirė 10 suaugusiųjų, o vaikų mirties atvejų neturime jau dvidešimt metų, nors gydome ir mažus vaikus, kurių mirtingumas pasaulyje nuo šios ligos yra daug didesnis nei paaugusių vaikų," – pastebi vaikų chirurgas dr. K.Trainavičius. Optimizmą kelia ir faktas, kad perforuotų (trūkusių) apendicitų Lietuvos vaikai taip pat patiria labai mažai. Palyginkite: Anglijoje – 70 proc. vaikų, sergančių apendicitu, jau diagnozuojamas perforuotas apendicitas, JAV – 30-50 proc., Indijoje – 40 proc., o Lietuvoje – tik 7,7-13 proc. Šie skaičiai rodo, kad diagnostika Lietuvoje yra savalaikė ir tiksli.

Dr. K. Trainavičiaus duomenys rodo, kad Vaikų ligoninės chirurgai pagal laparoskopinių apendicito operacijų skaičių taip pat pirmaujančiųjų gretose. Pernai metais – 83 proc. apendicito operacijų buvo atliktos šiuo mažai invaziniu, ligonio savijautą tausojančiu metodu. Dėl jo sumažėjo ir pūlingų komplikacijų, žaizdos infekcijos, sąauginių žarnų nepraeinamumo. Vaikai greičiau atsigauna, mažiau guli ligoninėje, greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės
© Organizatorių nuotr.

Mažėja vaikų pūlinių ligų

Pasak vaikų chirurgo dr. K. Trainavičiaus, vaikų pūlinių ligų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, dabar gana retai pasitaiko naujagimių nekrozinės flegmonos atvejų, labai sumažėjo vaikų, sergančių kaulų infekcija – ūminiais hematogeniniais osteomielitais. Prieš 25 metus vaikų chirurgams tekdavo gydyti apie 70 tokių atvejų per metus, dabar tebūna apie 15. Šias ligas sukelia sugedę dantys, pūlinė angina ar kiti neišgydyti pūlingi organizmo židiniai. Šie gerėjantys rodikliai rodo, kad šiuolaikiniai tėvai labiau rūpinasi savo vaikais. Prie pažangos prisideda ir medikų pastangos: laiku diagnozavus, šias ligas pavyksta išgydyti be operacijų, paskyrus reikiamus antibiotikus. Antibiotikai skiriami ne tik į raumenis, kaip buvo įprasta anksčiau, bet ir į veną, dėl to vaisto poveikis yra efektyvesnis ir greitesnis.

Kalbėdamas apie vaikų chirurginių ligų gydymo perspektyvas, dr. K. Trainavičius atkreipė dėmesį į faktą, kad mokslinėje literatūroje įrodyta, kad du trečdaliai suaugusiųjų nekomplikuotų apendicito atvejų galima išgydyti vaistais. Dėl vaikų tvirtai nėra apsispręsta, bet jau yra valstybių, kurių ligoninėse bandoma gydyti tokiu būdu ir vaikus. Vaikų chirurgo nuomone, gali būti, kad medikamentinis gydymas kada nors iš tikrųjų pakeis iki šiol tik chirurginiu būdu gydytas ligas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.