Valgome vištieną: svarbiausi dalykai, kuriuos turime žinoti

Sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės patarimai šeimoms, ką svarbu žinoti renkantis vištieną vaikų ir šeimos mitybai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Iš visų mėsos rūšių dažniau rekomenduojama rinktis liesesnę mėsą - vištieną, nes joje mažiau riebalų, daugiau baltymų ir ji yra lengviau virškinama.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi būti saikingas, jie dažniau turi būti keičiami ankštinėmis kultūromis, o valgant mėsą būtina gerai sukramtyti.

Mėsa turi būti šviežiai pagaminta ir būtinai tausojančiu gamybos būdu, t.y. išsaugant gerąsias maistines jos savybes.

Mėsa turėtų būti vartojama ne dažniau 3 kartus per savaitę, t.y. pagal mano sukurtą „Sveikos mitybos standarto" kriterijų rinkinį, gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi sudaryti maisto pasirinkimo piramidėje ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų maisto produktų.

Taip pat labai svarbu gaminant maistą nepridėti sveikatai nepalankių maisto priedų – netinkamos sudėties prieskonių mišinių ar pan.," – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomet reikia žiūrėti, kokio gamintojo ir iš kur atvežtą mėsą perkate – viskas nurodyta etiketėje.

Taip pat labai svarbu nusipirkus mėsą laikytis nurodytų laikymo sąlygų.

Gamindami šviežią mėsą stenkitės neprideginti, neapskrudinti, tai nėra sveikatai palanku. Patariama kuo dažniau rinktis gaminimo būdą, tausojantį naudingąsias maisto medžiagas - virimą garuose, troškinimą.

Taip pat labai svarbu mėsą ir paukštieną vartoti saikingai ir išlaikyti įvairią ir subalansuotą mitybą, tai svarbu ir augančiam vaiko organizmui.

Dar vienas daugelio pamirštas mitybos aspektas – taisyklingas valgymas:

„Būtina mėgautis ne tik valgymo procesu, bet maisto produktus reikia gerai sukramtyti, ypač mėsą. Dažnu atveju vartotojai būna labiau susirūpinę, ką deda į burną, o ne pačiu valgymu – per greitai nurijus nesukramtytą maistą žarnyne vyksta puvimo procesai. Daug blogiau suvalgyti per daug ir visų blogiausia nesukramtyti.

Reikia suprasti, kad virškinimo fermentai burnoje jau pradeda savo darbą ir jai mes iškart peršokame prie kito virškinimo etapo, fermentai nespėja išsiskirti ir nepradeda virškinti maisto, dėl to visi kiti virškinimo etapai būna sutrikdyti.

Tai galima palyginti su vaiku, kuris net neišmokęs rašyti, iškart perkeliamas iš pirmos klasės į šeštą klasę, kas su juo atsitinka turbūt įsivaizduoti nėra sunku?", – atkreipia dėmesį sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Mitybos įpročiai formuojasi nuo mažens. Todėl svarbu, kad ir vaikai ne tik žinotų maisto kelią ant jų stalo ir susipažintų su maisto verte, bet ir patys galėtų padėti tėvams gaminti maistą, mokėtų patraukliai patiekti ir suvalgyti pasimėgaudami.

Sveikos mitybos pagrindai – vaikų tėvams

„Sveikatai palanki mityba – tai nėra tikslas būti sočiam ar skaniai pavalgyti, tai yra tokia mityba, kuri palaiko ir gerą bei sveiką mūsų būseną - t.y. suteiktų energijos ir patenkintų visų reikalingų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų ir kt.) poreikius ir suformuotų valgymo kultūrą visam gyvenimui.

Tačiau labai svarbu atsižvelgti į individualius jūsų ir jūsų vaikų poreikius. Subalansuota mityba – tai kiekvienam žmogui individualu, ir vieno recepto nėra. Tačiau žinios ir suvokimas apie maisto produktus, kurie sveikatai palankūs, kurie ne, bei gebėjimas tinkamai pasirinkti, užtikrina sveiką mitybą bei formuoja sąmoningo valgymo įpročius", - sako Ramina Bogušienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.