Valgome vištieną: svarbiausi dalykai, kuriuos turime žinoti

Sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės patarimai šeimoms, ką svarbu žinoti renkantis vištieną vaikų ir šeimos mitybai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Iš visų mėsos rūšių dažniau rekomenduojama rinktis liesesnę mėsą - vištieną, nes joje mažiau riebalų, daugiau baltymų ir ji yra lengviau virškinama.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi būti saikingas, jie dažniau turi būti keičiami ankštinėmis kultūromis, o valgant mėsą būtina gerai sukramtyti.

Mėsa turi būti šviežiai pagaminta ir būtinai tausojančiu gamybos būdu, t.y. išsaugant gerąsias maistines jos savybes.

Mėsa turėtų būti vartojama ne dažniau 3 kartus per savaitę, t.y. pagal mano sukurtą „Sveikos mitybos standarto" kriterijų rinkinį, gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi sudaryti maisto pasirinkimo piramidėje ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų maisto produktų.

Taip pat labai svarbu gaminant maistą nepridėti sveikatai nepalankių maisto priedų – netinkamos sudėties prieskonių mišinių ar pan.," – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomet reikia žiūrėti, kokio gamintojo ir iš kur atvežtą mėsą perkate – viskas nurodyta etiketėje.

Taip pat labai svarbu nusipirkus mėsą laikytis nurodytų laikymo sąlygų.

Gamindami šviežią mėsą stenkitės neprideginti, neapskrudinti, tai nėra sveikatai palanku. Patariama kuo dažniau rinktis gaminimo būdą, tausojantį naudingąsias maisto medžiagas - virimą garuose, troškinimą.

Taip pat labai svarbu mėsą ir paukštieną vartoti saikingai ir išlaikyti įvairią ir subalansuotą mitybą, tai svarbu ir augančiam vaiko organizmui.

Dar vienas daugelio pamirštas mitybos aspektas – taisyklingas valgymas:

„Būtina mėgautis ne tik valgymo procesu, bet maisto produktus reikia gerai sukramtyti, ypač mėsą. Dažnu atveju vartotojai būna labiau susirūpinę, ką deda į burną, o ne pačiu valgymu – per greitai nurijus nesukramtytą maistą žarnyne vyksta puvimo procesai. Daug blogiau suvalgyti per daug ir visų blogiausia nesukramtyti.

Reikia suprasti, kad virškinimo fermentai burnoje jau pradeda savo darbą ir jai mes iškart peršokame prie kito virškinimo etapo, fermentai nespėja išsiskirti ir nepradeda virškinti maisto, dėl to visi kiti virškinimo etapai būna sutrikdyti.

Tai galima palyginti su vaiku, kuris net neišmokęs rašyti, iškart perkeliamas iš pirmos klasės į šeštą klasę, kas su juo atsitinka turbūt įsivaizduoti nėra sunku?", – atkreipia dėmesį sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Mitybos įpročiai formuojasi nuo mažens. Todėl svarbu, kad ir vaikai ne tik žinotų maisto kelią ant jų stalo ir susipažintų su maisto verte, bet ir patys galėtų padėti tėvams gaminti maistą, mokėtų patraukliai patiekti ir suvalgyti pasimėgaudami.

Sveikos mitybos pagrindai – vaikų tėvams

„Sveikatai palanki mityba – tai nėra tikslas būti sočiam ar skaniai pavalgyti, tai yra tokia mityba, kuri palaiko ir gerą bei sveiką mūsų būseną - t.y. suteiktų energijos ir patenkintų visų reikalingų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų ir kt.) poreikius ir suformuotų valgymo kultūrą visam gyvenimui.

Tačiau labai svarbu atsižvelgti į individualius jūsų ir jūsų vaikų poreikius. Subalansuota mityba – tai kiekvienam žmogui individualu, ir vieno recepto nėra. Tačiau žinios ir suvokimas apie maisto produktus, kurie sveikatai palankūs, kurie ne, bei gebėjimas tinkamai pasirinkti, užtikrina sveiką mitybą bei formuoja sąmoningo valgymo įpročius", - sako Ramina Bogušienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.