Dietologė: ką valgyti, kad vaikas geriau išlaikytų egzaminus

Laikant egzaminus mintys apie sveiką mitybą abituriento ar studento galvoje sukasi retai, bet apie tai gali pagalvoti tėvai, mat tinkamas mitybos režimas gali padėti pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų.
Dietologė: ką valgyti, kad vaikas geriau išlaikytų egzaminus
© Shutterstock nuotr.

Griežtas mitybos režimas – streso priešnuodis

Jei sunku susikaupti mokantis, gali būti, kad dėl to kaltos visai ne nuobodžios knygos. Maistas turi didžiulės įtakos protiniams gebėjimams, todėl viena dieta mokslus gali apsunkinti, kita – palengvinti. Smegenys sunaudoja net penktadalį visos žmogaus energijos. Būtent todėl egzaminų laikotarpiu būtina pasirūpinti, kad šios energijos nepritrūktų.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė įspėja, kad egzaminų laikotarpiu lengva nuklysti į kraštutinumus – kimšti viską iš eilės arba pamiršti pavalgyti visai. „Stresas skirtingai veikia mitybos įpročius, tačiau abu kraštutinumai tik apsunkins protinę veiklą.

Stenkitės laikytis tinkamo mitybos režimo: valgyti reguliariai ir subalansuotą maistą. Jokiu būdu nesiteisinkite, kad dabar jums sunkus metas, todėl galite išklysti iš sveikos mitybos kelio“, – pataria gydytoja.

Anot jos, tinkamas mitybos režimas gali padėti sumažinti įtampą – jausmas, kad kontroliuojate padėtį bent mitybos srityje, gali kiek palengvinti stresą.

Kokį maistą rinktis?

D. Pipiraitė tikina, kad mityba egzaminų metu nebūtinai turi labai skirtis nuo įprastos – svarbiausia, kad ji būtų subalansuota ir gautumėte visų organizmui būtinų medžiagų.

„Iš visiems puikiai žinomos sveikos mitybos piramidės puikiai matyti, kad svarbiausia mitybos taisyklė – maisto įvairovė. Organizmui, nors ir skirtingais kiekiais, reikia ir grūdinių produktų, ir mėsos, ir žuvies, ir daržovių. To nederėtų pamiršti ir per įtemptą sesiją“, – sako dietologė.

Ji pataria šia įvairove vadovautis ruošiant kiekvieną valgį, pavyzdžiui, žuvis, daržovės ir ryžiai atstovauja trims skirtingoms maisto produktų grupėms.

Papildomo dėmesio galite skirti produktams, kuriuose yra daugiau energijos teikiančių ir atminties procesus veikiančių medžiagų. Norint paspartinti energijos gamybos reakcijas, svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų. Pavyzdžiui, vitaminas B12 padeda raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį į ląsteles, o vitaminas B6 svarbus nervų sistemos veiklai. B grupės vitaminų yra kiaušiniuose, mėsoje, pieno produktuose, kepenėlėse, mielėse.

Nervų sistemos veiklai ir atminčiai gerinti taip pat būtinos ir omega-3 riebalų rūgštys. Jų galite gauti iš riešutų, riebios žuvies, linų sėmenų aliejaus. O štai tinkamas cinko kiekis svarbus ne tik atminčiai, bet ir imunitetui palaikyti. Jo galite gauti iš veršienos, lapinių daržovių, jautienos, jūros gėrybių.

3 dietologės patarimai besimokantiems

Nepraleiskite valgymų. Mokydamiesi pamirštate pavalgyti? Negaunant energijos tik didėja protinis nuovargis, todėl net ir didžiulės pastangos gali būti bevertės. Itin svarbu pavalgyti pusryčius. Pusryčiaujant reikėtų vengti pernelyg daug cukraus turinčių produktų. Naudinga pusryčiams rinktis košes, kiaušinius.

Nepasikliaukite tik užkandžiavimu. Taupydami laiką atsisakėte pietų ir neatsitraukdami nuo knygų nuolat užkandžiaujate? Užkandžiai gali trumpam numalšinti alkį, tačiau iš jų naudos maža, ypač jei užkandžiams pasirenkami saldainiai, sausainiai ar bulvių traškučiai. Reguliarūs valgymai turėtų sumažinti užkandžiavimo poreikį. Tačiau jei vis tik jaučiate poreikį nuolat ką nors kramtyti, šalia pasidėkite lėkštę morkų ar šiaudeliais supjaustytų agurkų, suvalgykite saują riešutų.

Nepiktnaudžiaukite saldumynais. Įtemptai protiškai dirbant, itin norisi cukraus. Tačiau juo piktnaudžiauti nederėtų. „Saldumynai neturėtų tapti paguoda pavargus nuo mokslų“, – sako D. Pipiraitė ir pataria palepinti save vienu kitu gabalėliu šokolado, tačiau nesukrimsti iškart visos plytelės.

Egzaminų periodu gali būti naudingi ir maisto papildai, tačiau jie turėtų būti derinami su tinkama mityba.

„Nieko nebus, jei maisto papildais bandysite užmaskuoti prastus mitybos įpročius: protiniams gebėjimams gerinti svarbių medžiagų pirmiausia turite gauti iš maisto, o papildai tėra papildoma priemonė. Be to, reikėtų prisiminti, kad jei papildus pradėsite gerti tik dieną prieš egzaminus, jokio stebuklingo poveikio nesulauksite“, – sako „Camelia“ vaistininkė Silvija Zubernienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (1)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.