Kaip pažiūrėjus į paauglio akis suprasti, kad jis rūko, geria ar vartoja narkotikus?

 (8)
Jei norite padėti vaikui atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms, svarbu padėti jam suformuoti tvirtą neigiamą nusistatymą prieš jas. Kad pavyktų tai padaryti, pirma patys turite peržiūrėti savuosius įsitikinimus ir kai kurių atsisakyti ar juos pakeisti.
© Vida Press

Suaugusiųjų mitai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą

Mitas. Mūsų vaikui tai tikrai negresia.

Faktas. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tačiau paaugliai kartais nori pasmalsauti, patirti aštresnių pojūčių, todėl net ir geroje, darnioje šeimoje gyvenantis paauglys gali susigundyti psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Mitas. Psichoaktyviosios medžiagos - tai tik nemalonumai ir nelaimės.

Faktas. Jei vaikui papasakosite tik apie tamsiąją psichoaktyviųjų medžiagų pusę, jam kils įtarimas: tai kodėl žmonės jas vartoja? Reikia pripažinti, kad iš pradžių tabakas, alkoholis ar narkotikai leidžia atsipalaiduoti ir pasilinksminti, o vėliau susiduriama su didelėmis sveikatos ir kitomis problemomis.

Mitas. Narkotikai yra skirstomi į „sunkiuosius ir lengvuosius".

Faktas. Dažnai žmonės narkotikus skirsto į lengvuosius (kanapės, ekstazis, amfetaminas) ir sunkiuosius (heroinas, kokainas). Tai nėra tiesa. „Lengvi" narkotikai neegzistuoja. Nuo visų rūšių narkotikų žmogus tampa priklausomas, bet koks narkotikas gali tapti mirties priežastimi.

Mitas. Geriau vartoti alkoholį negu vartoti narkotikus.

Faktas. Kai kurie mokslininkai tvirtina: jei alkoholis būtų išrastas šiandien, būtų iškart uždraustas vartoti. Pasirodo, jis veikia mūsų smegenis ir visą kūną labai panašiai kaip ir kiti narkotikai bei tam tikri vaistai. Be to, nuo alkoholio, kaip ir nuo bet kurio kito narkotiko, išsivysto priklausomybė.

Kodėl norisi pabandyti?

Vieno atsakymo nėra, kodėl paaugliai vartoja tabaką, alkoholį, narkotikus. Pažiūrėkite, kiek daug gali būti priežasčių.

Jei paauglys patiria spaudimą ar patyčias mokykloje, išgyvena tėvų konfliktus ar skyrybas, norėdamas pabėgti nuo kylančių nemalonių jausmų, bando užsimiršti vartodamas tabaką, alkoholį ar narkotikus.

Dažnai paaugliai skundžiasi, kad jiems nuobodu. Vartodami psichoaktyviąsias medžiagas, tikisi nekasdienių potyrių.

Paaugliai mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sukelti malonų apsvaigimą.

Dažnai paaugliai jaučiasi nejaukiai bendraudami su bendraamžiais ir mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas padės jiems labiau pasitikėti savimi.

Paaugliai mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas leis jiems pritapti prie bendraamžių ir būti „kietiems". Jei tabaką, alkoholį vartoja draugai, paaugliui labai sunku būti kitokiam ir pasipriešinti tam, ką daro kiti.

Paaugliai yra smalsūs ir kartais tiesiog nori sužinoti, koks psichoaktyviųjų medžiagų poveikis.

Ne visi paaugliai svaiginasi!

Išmintingiems tėvams svarbu žinoti ne tik tai, kodėl paaugliai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir kodėl jų nevartoja! Jeigu Jūsų atžala nerūko, nevartoja alkoholio, didžiuokitės juo ir palaikykite tokį elgesį.

Kai kurie paaugliai nori būti geru pavyzdžiu kitiems. Dažniausia jie yra užimti: turi įvairių pomėgių, savanoriauja, lanko būrelius ir turi draugus, nevartojančius psichoaktyviųjų medžiagų. Jie turi ateities planų ir mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali pakenkti mokymosi rezultatams, trukdyti pasiekti sėkmę darbe ir gyvenime.

Paauglius sulaiko ir suaugusiųjų įtaka. Jei jaunuolis žino, kad jo tėvai, artimieji, kiti svarbūs suaugusieji nepritaria tabako, alkoholio, narkotikų vartojimui, bus mažiau linkę juos išbandyti.

Sulaikyti gali ir baimė. Paauglys gali bijoti teisinių pasekmių. Taip pat gali nerimauti, kad pakenks sveikatai, taps priklausomas ar netekęs kontrolės pridarys dalykų, dėl kurių gailėsis.

Neigiama pirma patirtis su psichoaktyviosiomis medžiagomis (pavyzdžiui, pavartojęs labai blogai jautėsi) gali atbaidyti nuo tolesnio vartojimo.

Paaugliai žino kitų būdų, kaip patirti teigiamų įspūdžių, pavyzdžiui, sportuoti, klausytis muzikos, dalyvauti jaunimo veikloje ir kt.

Ar vaikas pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

Ir aplinkos, kurioje gyvenate, ypatumai ir šeimos, ir vaiko savybės gali didinti tikimybę, kad jis pradės rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus.

Tikimybę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas didina paauglio elgesio problemos, tokios kaip taisyklių nepaisymas, įsivėlimas į muštynes, bėgimas iš pamokų. Taip pat tokį pavojų didina ir paauglio depresija ar nuolatinis nerimas.

Svarbios ir asmeninės jaunuolio savybės: nuolankumas, nejautrumas, polinkis rizikuoti, hiperaktyvumas. Jei paaugliui sunku valdyti savo norus, jis nekantrus („Noriu dabar!"), jam gali būti sunku atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms.

Didelę reikšmę turi tėvų elgesys. Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių vaikus ar per mažai dėmesio savo vaikui skiriančių tėvų vaikai dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Taip pat tokia rizika didėja, jei tėvai mažai bendrauja su vaikais, jei šeimoje dažnai kyla konfliktai.

Svarbi ir vaiką supanti aplinka. Jei jis gyvena nesaugioje kaimynystėje (aplink yra įtartinų, agresyvių, psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių asmenų), lanko prastą reputaciją turinčią mokyklą ar bendrauja su problemiškais draugais, taip pat didėja tikimybė, kad jam bus pasiūlyta psichoaktyviųjų medžiagų.

Vartojantį paauglį išduodantys požymiai – užuoskite ir pamatykite

Savo paauglį Jūs pažįstate geriau negu bet kas kitas. Nereikia būti specialistu, kad suprastumėte, ar Jūsų vaikas eksperimentuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis.

„Nosis žino". Vaikui grįžus iš vakarėlio, prieikite ir pasikalbėkite su juo. Bus lengviau suprasti, ar jis vartojo alkoholį. Jei jis rūkė tabaką ar kanapes arba buvo šalia rūkančių, jo drabužiai ir plaukai bus prisigėrę nemalonaus kvapo. Vaikas gali bandyti nuslėpti blogą kvapą kramtydamas kramtomąją gumą ar pasipurkšti kvepalais.

Akys mato. Atkreipkite dėmesį į akis. Jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį.

Narkotikai, švirkščiami į veną, palieka žymes ant rankų ar kitų kūno vietų. Karštą dieną dėvimi rūbai ilgomis rankovėmis gali būti bandymas tai slėpti. Kokaino uostymas gali sukelti kraujavimą iš nosies. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis.

Kažko trūksta. Paauglys gali vartoti Jūsų namuose laikomą alkoholį ar paimti vis po kelias cigaretes. Jis gali vartoti ir Jūsų receptinius vaistus. Vaikas gali vogti Jūsų pinigus tam, kad įsigytų psichoaktyviųjų medžiagų.

Vartojantį paauglį išduodantys požymiai- stebėkite pokyčius

Atminkite, šie požymiai nėra garantija, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Išmintingi tėvai turi gebėti pastebėti juos, bet nedaryti skubotų išvadų ir tinkamai pasikalbėti su vaiku.

Nuotaikos svyravimai. Paauglystėje nuotaikos svyravimai įprastas reiškinys, tačiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas juos gali smarkiai padidinti. Kai paauglys grįžta namo po nakties, praleistos su draugais, atkreipkite dėmesį į elgesį ir nuotaiką. Ar jis garsiai ir nemandagiai kalba, o gal isteriškai juokiasi? O gal jis staiga tapo niūrus, uždaras ir neįprastai nuvargęs?

Melas. Gal Jūsų paauglys negali tiksliai papasakoti, ką ir su kuo veikia, kodėl neatlieka paskirtų darbų. Gal jis atsisako duoti telefono numerį draugo tėvų, kurie, anot jo, bus namuose vykstant vakarėliui. Arba jis grįžo namo vėliau, negu buvote sutarę, ir beria begalę pasiteisinimų, kodėl užtruko.

Nebeįdomu. Anksčiau buvęs geras mokinys dabar mokosi prasčiau, nors akivaizdžios priežasties nematote. Vaikas tvirtina, kad nieko nenutiko, bet jis nelanko pamokų, skiria mažiau laiko namų darbams ir mėgstamai veiklai. Jums skambina mokytojai, treneriai, teigdami, kad vaikas nebelanko pamokų, būrelių, arba atėjęs neberodo susidomėjimo.

Susipažinkite su draugais. Atkreipkite dėmesį, ar Jūsų vaiko draugai nėra vyresni, mažiau tėvų prižiūrimi ir rečiau lankantys mokyklą. Paauglys tokius savo draugus gali matyti kaip „kietesnius". Stebėkite šiuos draugus, kad jie nepadarytų Jūsų paaugliui žalos.

PATARIMAI TĖVAMS

BŪKITE ATIDŪS. Atkreipkite dėmesį, jei namuose iš Jūsų piniginės pradėjo dingti pinigai ar kiti brangūs daiktai. Nelaikykite namuose alkoholio ir tabako gaminių atsargų. Retesniais atvejais Jums gali tekti juos paslėpti ar užrakinti.

NETOLERUOKITE. Jei pastebėsite, kad kažkas namuose dingo, būtinai aptarkite tai su savo vaiku. Parodykite vaikui, kad žinote, kas vyksta Jūsų namuose. Pasakykite, kad vagysčių ar slapukavimo netoleruojate.

STEBĖKITE POKYČIUS. Stebėkite vaiko elgesio ir nuotaikų svyravimus. Nenumokite ranka į jam nebūdingą elgesį. Jei paauglio nuotaikos svyravimai trunka jau kelias savaites, kažkas tikrai gali vykti Jums už nugaros. Tokiu atveju pabandykite pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas vyksta.

ELKITĖS ATSAKINGAI. Receptinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus, raminamuosius, migdomuosius, laikykite saugioje ir slaptoje vietoje. Jie Jūsų vaikui yra stipri psichoaktyvioji medžiaga. Jei vaikas vartoja vaistus skirtus dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) gydymui, įsitikinkite, kad jis neduoda jų kitiems paaugliams.

SAUGOKITE. Stenkitės saugoti savo vaiką nuo asmenų, kurie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas ar gali jų duoti. Aptarkite su vaiku, kuriose gatvėse ar vietose jam geriau nebūti. Pabrėžkite, kad jis turėtų nebendrauti ir kuo greičiau pasišalinti nuo keistai jį bandančių užkalbinti nepažįstamųjų.

PAŽINKITE. Jau minėjome, kad paaugliai dažnai psichoaktyviųjų medžiagų gauna iš savo draugų. Tad būtų gerai Jums pažinoti draugus, su kuriais Jūsų vaikas leidžia laisvalaikį. Stenkitės neleisti paaugliui bendrauti su draugais, kurie Jums atrodo įtartini, nepatikimi ir galimai darantys neigiamą įtaką.

NIEKADA. Prašomi gatvėje ar prie parduotuvių, niekada nepirkite tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų kitiems nepilnamečiams. Reaguokite, jei matote, kad paaugliams šiuos gaminius parduoda. Jei suaugusieji saugos ne tik savo, bet ir kitų vaikus, šiems bus daug mažiau progų paslysti.

Kaip kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas, kaip šeimoje stiprinti santykius su vaikais, daugiau informacijos rasite paauglių tėvams skirtoje svetainėje „Ką veikia vaikai“.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (3)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.