Kaip pažiūrėjus į paauglio akis suprasti, kad jis rūko, geria ar vartoja narkotikus?

 (8)
Jei norite padėti vaikui atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms, svarbu padėti jam suformuoti tvirtą neigiamą nusistatymą prieš jas. Kad pavyktų tai padaryti, pirma patys turite peržiūrėti savuosius įsitikinimus ir kai kurių atsisakyti ar juos pakeisti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Suaugusiųjų mitai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą

Mitas. Mūsų vaikui tai tikrai negresia.

Faktas. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tačiau paaugliai kartais nori pasmalsauti, patirti aštresnių pojūčių, todėl net ir geroje, darnioje šeimoje gyvenantis paauglys gali susigundyti psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Mitas. Psichoaktyviosios medžiagos - tai tik nemalonumai ir nelaimės.

Faktas. Jei vaikui papasakosite tik apie tamsiąją psichoaktyviųjų medžiagų pusę, jam kils įtarimas: tai kodėl žmonės jas vartoja? Reikia pripažinti, kad iš pradžių tabakas, alkoholis ar narkotikai leidžia atsipalaiduoti ir pasilinksminti, o vėliau susiduriama su didelėmis sveikatos ir kitomis problemomis.

Mitas. Narkotikai yra skirstomi į „sunkiuosius ir lengvuosius".

Faktas. Dažnai žmonės narkotikus skirsto į lengvuosius (kanapės, ekstazis, amfetaminas) ir sunkiuosius (heroinas, kokainas). Tai nėra tiesa. „Lengvi" narkotikai neegzistuoja. Nuo visų rūšių narkotikų žmogus tampa priklausomas, bet koks narkotikas gali tapti mirties priežastimi.

Mitas. Geriau vartoti alkoholį negu vartoti narkotikus.

Faktas. Kai kurie mokslininkai tvirtina: jei alkoholis būtų išrastas šiandien, būtų iškart uždraustas vartoti. Pasirodo, jis veikia mūsų smegenis ir visą kūną labai panašiai kaip ir kiti narkotikai bei tam tikri vaistai. Be to, nuo alkoholio, kaip ir nuo bet kurio kito narkotiko, išsivysto priklausomybė.

Kodėl norisi pabandyti?

Vieno atsakymo nėra, kodėl paaugliai vartoja tabaką, alkoholį, narkotikus. Pažiūrėkite, kiek daug gali būti priežasčių.

Jei paauglys patiria spaudimą ar patyčias mokykloje, išgyvena tėvų konfliktus ar skyrybas, norėdamas pabėgti nuo kylančių nemalonių jausmų, bando užsimiršti vartodamas tabaką, alkoholį ar narkotikus.

Dažnai paaugliai skundžiasi, kad jiems nuobodu. Vartodami psichoaktyviąsias medžiagas, tikisi nekasdienių potyrių.

Paaugliai mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sukelti malonų apsvaigimą.

Dažnai paaugliai jaučiasi nejaukiai bendraudami su bendraamžiais ir mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas padės jiems labiau pasitikėti savimi.

Paaugliai mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas leis jiems pritapti prie bendraamžių ir būti „kietiems". Jei tabaką, alkoholį vartoja draugai, paaugliui labai sunku būti kitokiam ir pasipriešinti tam, ką daro kiti.

Paaugliai yra smalsūs ir kartais tiesiog nori sužinoti, koks psichoaktyviųjų medžiagų poveikis.

Ne visi paaugliai svaiginasi!

Išmintingiems tėvams svarbu žinoti ne tik tai, kodėl paaugliai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir kodėl jų nevartoja! Jeigu Jūsų atžala nerūko, nevartoja alkoholio, didžiuokitės juo ir palaikykite tokį elgesį.

Kai kurie paaugliai nori būti geru pavyzdžiu kitiems. Dažniausia jie yra užimti: turi įvairių pomėgių, savanoriauja, lanko būrelius ir turi draugus, nevartojančius psichoaktyviųjų medžiagų. Jie turi ateities planų ir mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali pakenkti mokymosi rezultatams, trukdyti pasiekti sėkmę darbe ir gyvenime.

Paauglius sulaiko ir suaugusiųjų įtaka. Jei jaunuolis žino, kad jo tėvai, artimieji, kiti svarbūs suaugusieji nepritaria tabako, alkoholio, narkotikų vartojimui, bus mažiau linkę juos išbandyti.

Sulaikyti gali ir baimė. Paauglys gali bijoti teisinių pasekmių. Taip pat gali nerimauti, kad pakenks sveikatai, taps priklausomas ar netekęs kontrolės pridarys dalykų, dėl kurių gailėsis.

Neigiama pirma patirtis su psichoaktyviosiomis medžiagomis (pavyzdžiui, pavartojęs labai blogai jautėsi) gali atbaidyti nuo tolesnio vartojimo.

Paaugliai žino kitų būdų, kaip patirti teigiamų įspūdžių, pavyzdžiui, sportuoti, klausytis muzikos, dalyvauti jaunimo veikloje ir kt.

Ar vaikas pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

Ir aplinkos, kurioje gyvenate, ypatumai ir šeimos, ir vaiko savybės gali didinti tikimybę, kad jis pradės rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus.

Tikimybę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas didina paauglio elgesio problemos, tokios kaip taisyklių nepaisymas, įsivėlimas į muštynes, bėgimas iš pamokų. Taip pat tokį pavojų didina ir paauglio depresija ar nuolatinis nerimas.

Svarbios ir asmeninės jaunuolio savybės: nuolankumas, nejautrumas, polinkis rizikuoti, hiperaktyvumas. Jei paaugliui sunku valdyti savo norus, jis nekantrus („Noriu dabar!"), jam gali būti sunku atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms.

Didelę reikšmę turi tėvų elgesys. Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių vaikus ar per mažai dėmesio savo vaikui skiriančių tėvų vaikai dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Taip pat tokia rizika didėja, jei tėvai mažai bendrauja su vaikais, jei šeimoje dažnai kyla konfliktai.

Svarbi ir vaiką supanti aplinka. Jei jis gyvena nesaugioje kaimynystėje (aplink yra įtartinų, agresyvių, psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių asmenų), lanko prastą reputaciją turinčią mokyklą ar bendrauja su problemiškais draugais, taip pat didėja tikimybė, kad jam bus pasiūlyta psichoaktyviųjų medžiagų.

Vartojantį paauglį išduodantys požymiai – užuoskite ir pamatykite

Savo paauglį Jūs pažįstate geriau negu bet kas kitas. Nereikia būti specialistu, kad suprastumėte, ar Jūsų vaikas eksperimentuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis.

„Nosis žino". Vaikui grįžus iš vakarėlio, prieikite ir pasikalbėkite su juo. Bus lengviau suprasti, ar jis vartojo alkoholį. Jei jis rūkė tabaką ar kanapes arba buvo šalia rūkančių, jo drabužiai ir plaukai bus prisigėrę nemalonaus kvapo. Vaikas gali bandyti nuslėpti blogą kvapą kramtydamas kramtomąją gumą ar pasipurkšti kvepalais.

Akys mato. Atkreipkite dėmesį į akis. Jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį.

Narkotikai, švirkščiami į veną, palieka žymes ant rankų ar kitų kūno vietų. Karštą dieną dėvimi rūbai ilgomis rankovėmis gali būti bandymas tai slėpti. Kokaino uostymas gali sukelti kraujavimą iš nosies. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis.

Kažko trūksta. Paauglys gali vartoti Jūsų namuose laikomą alkoholį ar paimti vis po kelias cigaretes. Jis gali vartoti ir Jūsų receptinius vaistus. Vaikas gali vogti Jūsų pinigus tam, kad įsigytų psichoaktyviųjų medžiagų.

Vartojantį paauglį išduodantys požymiai- stebėkite pokyčius

Atminkite, šie požymiai nėra garantija, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Išmintingi tėvai turi gebėti pastebėti juos, bet nedaryti skubotų išvadų ir tinkamai pasikalbėti su vaiku.

Nuotaikos svyravimai. Paauglystėje nuotaikos svyravimai įprastas reiškinys, tačiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas juos gali smarkiai padidinti. Kai paauglys grįžta namo po nakties, praleistos su draugais, atkreipkite dėmesį į elgesį ir nuotaiką. Ar jis garsiai ir nemandagiai kalba, o gal isteriškai juokiasi? O gal jis staiga tapo niūrus, uždaras ir neįprastai nuvargęs?

Melas. Gal Jūsų paauglys negali tiksliai papasakoti, ką ir su kuo veikia, kodėl neatlieka paskirtų darbų. Gal jis atsisako duoti telefono numerį draugo tėvų, kurie, anot jo, bus namuose vykstant vakarėliui. Arba jis grįžo namo vėliau, negu buvote sutarę, ir beria begalę pasiteisinimų, kodėl užtruko.

Nebeįdomu. Anksčiau buvęs geras mokinys dabar mokosi prasčiau, nors akivaizdžios priežasties nematote. Vaikas tvirtina, kad nieko nenutiko, bet jis nelanko pamokų, skiria mažiau laiko namų darbams ir mėgstamai veiklai. Jums skambina mokytojai, treneriai, teigdami, kad vaikas nebelanko pamokų, būrelių, arba atėjęs neberodo susidomėjimo.

Susipažinkite su draugais. Atkreipkite dėmesį, ar Jūsų vaiko draugai nėra vyresni, mažiau tėvų prižiūrimi ir rečiau lankantys mokyklą. Paauglys tokius savo draugus gali matyti kaip „kietesnius". Stebėkite šiuos draugus, kad jie nepadarytų Jūsų paaugliui žalos.

PATARIMAI TĖVAMS

BŪKITE ATIDŪS. Atkreipkite dėmesį, jei namuose iš Jūsų piniginės pradėjo dingti pinigai ar kiti brangūs daiktai. Nelaikykite namuose alkoholio ir tabako gaminių atsargų. Retesniais atvejais Jums gali tekti juos paslėpti ar užrakinti.

NETOLERUOKITE. Jei pastebėsite, kad kažkas namuose dingo, būtinai aptarkite tai su savo vaiku. Parodykite vaikui, kad žinote, kas vyksta Jūsų namuose. Pasakykite, kad vagysčių ar slapukavimo netoleruojate.

STEBĖKITE POKYČIUS. Stebėkite vaiko elgesio ir nuotaikų svyravimus. Nenumokite ranka į jam nebūdingą elgesį. Jei paauglio nuotaikos svyravimai trunka jau kelias savaites, kažkas tikrai gali vykti Jums už nugaros. Tokiu atveju pabandykite pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas vyksta.

ELKITĖS ATSAKINGAI. Receptinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus, raminamuosius, migdomuosius, laikykite saugioje ir slaptoje vietoje. Jie Jūsų vaikui yra stipri psichoaktyvioji medžiaga. Jei vaikas vartoja vaistus skirtus dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) gydymui, įsitikinkite, kad jis neduoda jų kitiems paaugliams.

SAUGOKITE. Stenkitės saugoti savo vaiką nuo asmenų, kurie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas ar gali jų duoti. Aptarkite su vaiku, kuriose gatvėse ar vietose jam geriau nebūti. Pabrėžkite, kad jis turėtų nebendrauti ir kuo greičiau pasišalinti nuo keistai jį bandančių užkalbinti nepažįstamųjų.

PAŽINKITE. Jau minėjome, kad paaugliai dažnai psichoaktyviųjų medžiagų gauna iš savo draugų. Tad būtų gerai Jums pažinoti draugus, su kuriais Jūsų vaikas leidžia laisvalaikį. Stenkitės neleisti paaugliui bendrauti su draugais, kurie Jums atrodo įtartini, nepatikimi ir galimai darantys neigiamą įtaką.

NIEKADA. Prašomi gatvėje ar prie parduotuvių, niekada nepirkite tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų kitiems nepilnamečiams. Reaguokite, jei matote, kad paaugliams šiuos gaminius parduoda. Jei suaugusieji saugos ne tik savo, bet ir kitų vaikus, šiems bus daug mažiau progų paslysti.

Kaip kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas, kaip šeimoje stiprinti santykius su vaikais, daugiau informacijos rasite paauglių tėvams skirtoje svetainėje „Ką veikia vaikai“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.