Kokių priekaištų mokytojams turi tėvai?

 (12)
Nors universitetus baigia sėkmingai, įsitvirtinti darbo rinkoje didelei daliai Lietuvos jaunimo pavyksta labai sunkiai. Problema užprogramuojama dar mokykloje - pedagogai dėmesį skiria tik savo dėstomam dalykui, o socialinės ir emocinės moksleivių kompetencijos bei pasitikėjimo savimi skatinimas paliekami likimo valiai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tėvai iš mokytojų tikisi ne tik žinių

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos vaikų ir jaunimo centras siekia atkreipti dėmesį į socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo svarbą mūsų šalies mokymo įstaigose. LVJC užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės SIC atlikto tyrimo duomenimis, dauguma moksleivių tėvų tikisi, kad bendrojo lavinimo įstaigose jų atžalos ne tik įgis reikiamų žinių, bet ir išmoks bendradarbiauti su bendraamžiais, taps iniciatyvesnės ir supras, kad už savo veiksmus reikia prisiimti atsakomybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip vaiko protą lemia jį pagimdžiusios mamos amžius?
Skaitytojos gimdymo istorija: suradus auglį, buvo liepta darytis abortą

Tėvai viliasi, jog vaikai mokykloje pradės gerbti skirtingas nuomones bei įsitikinimus, tačiau kartu išmoks ir kryptingai siekti užsibrėžto tikslo. Pasak pačių mūsų šalies pedagogų, mokinių bendradarbiavimo ir pakantumo skirtingoms nuomonėms klausimai ugdymo įstaigose sprendžiami sėkmingai, tačiau gana dažnai susiduriama su motyvavimo problemomis, o neretam iškyla sunkumai vertinant moksleivius.

Mokytojams trūksta įgūdžių ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas

„Lazda turi du galus. Dauguma mūsų mokytojų - puikūs savo sričių specialistai, tačiau jiems trūksta įgūdžių ir žinių dirbant su socialinėmis ir emocinėmis mokinių kompetencijomis, perteikiant gyvenimo įgūdžius ir vertybes. Yra labai daug pavyzdžių, kai jauni žmonės universitetus baigia puikiausiais pažymiais, o darbo jiems rasti niekaip nepavyksta.

Akivaizdu, kad vien žinių šiandien nepakanka. Reikia būti komunikuojančiu ir imliu rinkos dalyviu. Deja, nors ruošia žmones rinkai, dėl savo darbo specifikos pati mokykla į ją nepatenka", - pastebi LVJC direktorius Valdas Jankauskas.

Kelios iš esminių problemų - pedagogų susikoncentravimas tik ties savo dėstomu dalyku ir vis dar neretai pasitaikantis moksleivių gniuždymas prastais pažymiais. „Didžioji dalis pedagogų galvoja, kad jų darbas apsiriboja savo dalyko - matematikos ar fizikos - išmokymu, tačiau taip neturėtų būti.

Mokytojas vaikui yra autoritetas, į kurį kreipiamasi patarimo. Žinių jis gauna, bet atsakymų į daugelį jauną žmogų kankinančių dalykų - kaip pasitikėti savimi, kaip nugalėti baimes, kur stoti - nesulaukia, - situaciją analizuoja V.Jankauskas. - Be abejo, koją mokytojams kiša ir „kalimą" propaguojančios programos, griežti vertinimo kriterijai.

Vien dėl prastų pažymių psichologiškai sužlunga daugybė moksleivių - turbūt daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena legendinį „sėsk, du!". Neretai tėvai iš mokytojų išgirsta, jog vaikas - „negabus", tačiau tai yra netiesa. Negabių žmonių nebūna. Būna nepakankamai motyvuoti".

Neretai pedagogams svarbu tik pažyma, o ne realus tobulinimasis

Darbui su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis aukštosiose mokyklose didelis dėmesys neskiriamas, todėl jas baigę pedagogai tobulintis turi patys. Lietuvoje jau yra nemažas specialių, netgi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų kursų pasirinkimas, tobulinimosi programas siūlo ir LVJC, bet neformaliojo švietimo mokytojų apmokymo programų autorius Artūras Malinauskas pastebi, kad dalis kvalifikacijos tobulinimo kursų lankytojų į juos vis dar eina tik dėl pažymėjimo.

„Deja, Lietuvoje vis dar klesti pažymėjimų rinkimo vajus. Kuo daugiau popierių surinksi, kuo daugiau varnelių užsidėsi - tuo aukštesnė tavo kvalifikacija. Ir niekam nesvarbu, kad gautos žinios - netaikomos praktikoje. Apmaudu, kadangi dėl to kenčia mūsų ateitis - vaikai. LVJC situaciją stengiamės keisti. Savo vidinėje apmokymo programoje bandome prisibelsti iki mokytojų sąmoningumo - svarbu, kad pedagogas norėtų tobulėti ir gebėtų tą daryti. Čia ugdoma pedagogų mokymosi mokytis kompetencija, - pažymi LVJC direktoriaus pavaduotojas ugdymui A.Malinauskas.

Anot programų autoriaus, kursuose dirbama ne su ekspertinėmis žiniomis, bet per mokytojo patirtį - sprendžiamos įvairios situacijos, su kuriomis teko susidurti patiems pedagogams ir jų kolegoms. Vienas iš esminių akcentų - savęs įsivertinimas. Tai mokytojas padaro kursų pradžioje ir pakartoja jiems pasibaigus.

„Struktūruotas įsivertinimas suteikia naują požiūrį į savo mokymąsi. Dažnai jis parodo, kad mokymosi pradžioje žmogus pervertina savo žinojimą, bet pasigilinęs supranta, kad dar yra kur tobulėti, o autentiškos patirties pavyzdžiai sudaro galimybes mokytis iš savo bei kitų kolegų daugiau ar mažiau sėkmingų klaidų, - sako A.Malinauskas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.