Kokių priekaištų mokytojams turi tėvai?

 (12)
Nors universitetus baigia sėkmingai, įsitvirtinti darbo rinkoje didelei daliai Lietuvos jaunimo pavyksta labai sunkiai. Problema užprogramuojama dar mokykloje - pedagogai dėmesį skiria tik savo dėstomam dalykui, o socialinės ir emocinės moksleivių kompetencijos bei pasitikėjimo savimi skatinimas paliekami likimo valiai.
Kokių priekaištų mokytojams turi tėvai?
© Shutterstock nuotr.

Tėvai iš mokytojų tikisi ne tik žinių

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos vaikų ir jaunimo centras siekia atkreipti dėmesį į socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo svarbą mūsų šalies mokymo įstaigose. LVJC užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės SIC atlikto tyrimo duomenimis, dauguma moksleivių tėvų tikisi, kad bendrojo lavinimo įstaigose jų atžalos ne tik įgis reikiamų žinių, bet ir išmoks bendradarbiauti su bendraamžiais, taps iniciatyvesnės ir supras, kad už savo veiksmus reikia prisiimti atsakomybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip vaiko protą lemia jį pagimdžiusios mamos amžius?
Skaitytojos gimdymo istorija: suradus auglį, buvo liepta darytis abortą

Tėvai viliasi, jog vaikai mokykloje pradės gerbti skirtingas nuomones bei įsitikinimus, tačiau kartu išmoks ir kryptingai siekti užsibrėžto tikslo. Pasak pačių mūsų šalies pedagogų, mokinių bendradarbiavimo ir pakantumo skirtingoms nuomonėms klausimai ugdymo įstaigose sprendžiami sėkmingai, tačiau gana dažnai susiduriama su motyvavimo problemomis, o neretam iškyla sunkumai vertinant moksleivius.

Mokytojams trūksta įgūdžių ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas

„Lazda turi du galus. Dauguma mūsų mokytojų - puikūs savo sričių specialistai, tačiau jiems trūksta įgūdžių ir žinių dirbant su socialinėmis ir emocinėmis mokinių kompetencijomis, perteikiant gyvenimo įgūdžius ir vertybes. Yra labai daug pavyzdžių, kai jauni žmonės universitetus baigia puikiausiais pažymiais, o darbo jiems rasti niekaip nepavyksta.

Akivaizdu, kad vien žinių šiandien nepakanka. Reikia būti komunikuojančiu ir imliu rinkos dalyviu. Deja, nors ruošia žmones rinkai, dėl savo darbo specifikos pati mokykla į ją nepatenka", - pastebi LVJC direktorius Valdas Jankauskas.

Kelios iš esminių problemų - pedagogų susikoncentravimas tik ties savo dėstomu dalyku ir vis dar neretai pasitaikantis moksleivių gniuždymas prastais pažymiais. „Didžioji dalis pedagogų galvoja, kad jų darbas apsiriboja savo dalyko - matematikos ar fizikos - išmokymu, tačiau taip neturėtų būti.

Mokytojas vaikui yra autoritetas, į kurį kreipiamasi patarimo. Žinių jis gauna, bet atsakymų į daugelį jauną žmogų kankinančių dalykų - kaip pasitikėti savimi, kaip nugalėti baimes, kur stoti - nesulaukia, - situaciją analizuoja V.Jankauskas. - Be abejo, koją mokytojams kiša ir „kalimą" propaguojančios programos, griežti vertinimo kriterijai.

Vien dėl prastų pažymių psichologiškai sužlunga daugybė moksleivių - turbūt daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena legendinį „sėsk, du!". Neretai tėvai iš mokytojų išgirsta, jog vaikas - „negabus", tačiau tai yra netiesa. Negabių žmonių nebūna. Būna nepakankamai motyvuoti".

Neretai pedagogams svarbu tik pažyma, o ne realus tobulinimasis

Darbui su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis aukštosiose mokyklose didelis dėmesys neskiriamas, todėl jas baigę pedagogai tobulintis turi patys. Lietuvoje jau yra nemažas specialių, netgi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų kursų pasirinkimas, tobulinimosi programas siūlo ir LVJC, bet neformaliojo švietimo mokytojų apmokymo programų autorius Artūras Malinauskas pastebi, kad dalis kvalifikacijos tobulinimo kursų lankytojų į juos vis dar eina tik dėl pažymėjimo.

„Deja, Lietuvoje vis dar klesti pažymėjimų rinkimo vajus. Kuo daugiau popierių surinksi, kuo daugiau varnelių užsidėsi - tuo aukštesnė tavo kvalifikacija. Ir niekam nesvarbu, kad gautos žinios - netaikomos praktikoje. Apmaudu, kadangi dėl to kenčia mūsų ateitis - vaikai. LVJC situaciją stengiamės keisti. Savo vidinėje apmokymo programoje bandome prisibelsti iki mokytojų sąmoningumo - svarbu, kad pedagogas norėtų tobulėti ir gebėtų tą daryti. Čia ugdoma pedagogų mokymosi mokytis kompetencija, - pažymi LVJC direktoriaus pavaduotojas ugdymui A.Malinauskas.

Anot programų autoriaus, kursuose dirbama ne su ekspertinėmis žiniomis, bet per mokytojo patirtį - sprendžiamos įvairios situacijos, su kuriomis teko susidurti patiems pedagogams ir jų kolegoms. Vienas iš esminių akcentų - savęs įsivertinimas. Tai mokytojas padaro kursų pradžioje ir pakartoja jiems pasibaigus.

„Struktūruotas įsivertinimas suteikia naują požiūrį į savo mokymąsi. Dažnai jis parodo, kad mokymosi pradžioje žmogus pervertina savo žinojimą, bet pasigilinęs supranta, kad dar yra kur tobulėti, o autentiškos patirties pavyzdžiai sudaro galimybes mokytis iš savo bei kitų kolegų daugiau ar mažiau sėkmingų klaidų, - sako A.Malinauskas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (3)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.