Kokių priekaištų mokytojams turi tėvai?

 (12)
Nors universitetus baigia sėkmingai, įsitvirtinti darbo rinkoje didelei daliai Lietuvos jaunimo pavyksta labai sunkiai. Problema užprogramuojama dar mokykloje - pedagogai dėmesį skiria tik savo dėstomam dalykui, o socialinės ir emocinės moksleivių kompetencijos bei pasitikėjimo savimi skatinimas paliekami likimo valiai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tėvai iš mokytojų tikisi ne tik žinių

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos vaikų ir jaunimo centras siekia atkreipti dėmesį į socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo svarbą mūsų šalies mokymo įstaigose. LVJC užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės SIC atlikto tyrimo duomenimis, dauguma moksleivių tėvų tikisi, kad bendrojo lavinimo įstaigose jų atžalos ne tik įgis reikiamų žinių, bet ir išmoks bendradarbiauti su bendraamžiais, taps iniciatyvesnės ir supras, kad už savo veiksmus reikia prisiimti atsakomybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip vaiko protą lemia jį pagimdžiusios mamos amžius?
Skaitytojos gimdymo istorija: suradus auglį, buvo liepta darytis abortą

Tėvai viliasi, jog vaikai mokykloje pradės gerbti skirtingas nuomones bei įsitikinimus, tačiau kartu išmoks ir kryptingai siekti užsibrėžto tikslo. Pasak pačių mūsų šalies pedagogų, mokinių bendradarbiavimo ir pakantumo skirtingoms nuomonėms klausimai ugdymo įstaigose sprendžiami sėkmingai, tačiau gana dažnai susiduriama su motyvavimo problemomis, o neretam iškyla sunkumai vertinant moksleivius.

Mokytojams trūksta įgūdžių ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas

„Lazda turi du galus. Dauguma mūsų mokytojų - puikūs savo sričių specialistai, tačiau jiems trūksta įgūdžių ir žinių dirbant su socialinėmis ir emocinėmis mokinių kompetencijomis, perteikiant gyvenimo įgūdžius ir vertybes. Yra labai daug pavyzdžių, kai jauni žmonės universitetus baigia puikiausiais pažymiais, o darbo jiems rasti niekaip nepavyksta.

Akivaizdu, kad vien žinių šiandien nepakanka. Reikia būti komunikuojančiu ir imliu rinkos dalyviu. Deja, nors ruošia žmones rinkai, dėl savo darbo specifikos pati mokykla į ją nepatenka", - pastebi LVJC direktorius Valdas Jankauskas.

Kelios iš esminių problemų - pedagogų susikoncentravimas tik ties savo dėstomu dalyku ir vis dar neretai pasitaikantis moksleivių gniuždymas prastais pažymiais. „Didžioji dalis pedagogų galvoja, kad jų darbas apsiriboja savo dalyko - matematikos ar fizikos - išmokymu, tačiau taip neturėtų būti.

Mokytojas vaikui yra autoritetas, į kurį kreipiamasi patarimo. Žinių jis gauna, bet atsakymų į daugelį jauną žmogų kankinančių dalykų - kaip pasitikėti savimi, kaip nugalėti baimes, kur stoti - nesulaukia, - situaciją analizuoja V.Jankauskas. - Be abejo, koją mokytojams kiša ir „kalimą" propaguojančios programos, griežti vertinimo kriterijai.

Vien dėl prastų pažymių psichologiškai sužlunga daugybė moksleivių - turbūt daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena legendinį „sėsk, du!". Neretai tėvai iš mokytojų išgirsta, jog vaikas - „negabus", tačiau tai yra netiesa. Negabių žmonių nebūna. Būna nepakankamai motyvuoti".

Neretai pedagogams svarbu tik pažyma, o ne realus tobulinimasis

Darbui su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis aukštosiose mokyklose didelis dėmesys neskiriamas, todėl jas baigę pedagogai tobulintis turi patys. Lietuvoje jau yra nemažas specialių, netgi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų kursų pasirinkimas, tobulinimosi programas siūlo ir LVJC, bet neformaliojo švietimo mokytojų apmokymo programų autorius Artūras Malinauskas pastebi, kad dalis kvalifikacijos tobulinimo kursų lankytojų į juos vis dar eina tik dėl pažymėjimo.

„Deja, Lietuvoje vis dar klesti pažymėjimų rinkimo vajus. Kuo daugiau popierių surinksi, kuo daugiau varnelių užsidėsi - tuo aukštesnė tavo kvalifikacija. Ir niekam nesvarbu, kad gautos žinios - netaikomos praktikoje. Apmaudu, kadangi dėl to kenčia mūsų ateitis - vaikai. LVJC situaciją stengiamės keisti. Savo vidinėje apmokymo programoje bandome prisibelsti iki mokytojų sąmoningumo - svarbu, kad pedagogas norėtų tobulėti ir gebėtų tą daryti. Čia ugdoma pedagogų mokymosi mokytis kompetencija, - pažymi LVJC direktoriaus pavaduotojas ugdymui A.Malinauskas.

Anot programų autoriaus, kursuose dirbama ne su ekspertinėmis žiniomis, bet per mokytojo patirtį - sprendžiamos įvairios situacijos, su kuriomis teko susidurti patiems pedagogams ir jų kolegoms. Vienas iš esminių akcentų - savęs įsivertinimas. Tai mokytojas padaro kursų pradžioje ir pakartoja jiems pasibaigus.

„Struktūruotas įsivertinimas suteikia naują požiūrį į savo mokymąsi. Dažnai jis parodo, kad mokymosi pradžioje žmogus pervertina savo žinojimą, bet pasigilinęs supranta, kad dar yra kur tobulėti, o autentiškos patirties pavyzdžiai sudaro galimybes mokytis iš savo bei kitų kolegų daugiau ar mažiau sėkmingų klaidų, - sako A.Malinauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.