Laikas, kai pradeda siausti paauglių hormonai

 (1)
Šiomis dienomis seksas tapo įprastu kasdieniniu dalyku. Atžalos apie jį sužino dar neprasidėjus paauglystei, todėl suprantama, jog tėvai yra priversti saugoti savo vaikus nuo netinkamos lytinio gyvenimo pradžios.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Deja, to padaryti neretai nepavyksta, ypač merginoms, nes pastarosios dar nesulaukusios pilnametystės neretai būna pradėjusios savo lytinį gyvenimą. Būtent dėl to, tėvai dažniausiai savo dukromis visiškai nepasitiki, sako Pamela Madsen, Amerikos Vaisingumo asociacijos įkūrėja, rašytoja ir blogerė.

„Mano draugė ilgą laiką turėjo problemų dėl savo dukros. Pastarajai buvo vos septyniolika, tačiau ji vis dažniau nakvodavo pas savo vaikiną bei vis mažiau laiko praleisdavo namuose. Ji rinkosi vis atviresnius rūbus ir jos seksualumas su kiekviena diena vis didėjo, todėl merginos mama atrodė vis labiau sutrikusi.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Populiariausi vaikų vardai 6 didžiausiuose Lietuvos miestuose
7 garsenybės, kurioms likimas dovanojo dvynukus

Ji nežinojo kaip jaustis, kai jos dukra nepasveria rizikos ir užsiima lytiniais santykiais dar nesulaukusi pilnametystės, - psychologytoday.com rašo P.Madsen. - Atkalbėjau ją nuo drastiškų veiksmų savo dukters atžvilgiu. Kodėl? Nes ši draugė savo dukromis pasitikėjo nuo pat vaikystės, tad kodėl to nedaryti ir dabar?

Moteris propaguoja sveiką gyvenseną, todėl skatino savo dukras atsisakyti mėsos. Vis dėlto, dar nesulaukusios dešimties, merginos vėl pradėjo valgyti mėsą - tai buvo jų pasirinkimas".

Pasirinkimas visose gyvenimo situacijose

Tokia pat situacija ir kalbant apie jų išsilavinimą. Išsirinkti sritį, su kuria žmogus nori sieti savo gyvenimą yra tikrai nelengva. Vis dėlto, ji savo dukroms leido pačioms pasirinkti, į kokią gimnaziją eiti bei kokiai profesijai ruoštis 11-oje bei 12-oje klasėje. Ji jomis pasitikėjo net ieškant atsakymo į tokį sunkų klausimą kaip išsilavinimas.

„Ji leido savo dukroms reguliuoti ir savo laisvalaikį. Aš stebėjau, kaip jos dukros išbandė šokius, dailės pamokas, vaidybą bei įvairias sporto šakas. Taip, tokių užsiėmimų metu buvo patirta ne viena trauma, tačiau tai buvo pačių dukrų pasirinkimas ir patirtis.

Dabar merginos tapo seksualios, hormonai pradėjo aktyviai veikti ir mano draugei tapo nejauku, ji pradėjo nepasitikėti savo dukromis. Ji jaudinosi dėl socialinių normų ir vertybių. Siekdama atsikratyti šios problemos, ji pradėjo gėdinti, drausminti savo dukras. Moteris stengėsi sustyguoti jų seksualinį gyvenimą už jas pačias. Vis dėlto, ar tai reiškia, jog toks dalykas, kaip seksualumas, yra žymiai vertingesnis už likusius dalykus, kuriuos pasirinkti merginoms buvo patikėta pačioms? Paradoksalu.

Nemokome merginų pasitikėti savo kūnu ir jį branginti

Aš jokiu būdu nesmerkiu savo draugės. Vis dėlto, toks elgesys verčia manyti, jog jauna mergina negali pati spręsti savo intymaus gyvenimo klausimų ir jog merginos, kurios lytiškai santykiauja, yra pasileidusios - žinoma, greičiausiai tai tikrai nėra tai, ką besirūpinantys tėvai nori pasakyti.

Mes nemokome merginų pasitikėti savo kūnu bei jį branginti. Mes nemokiname jų atskleisti savo seksualumo per kiek subtilesnę prizmę. Vietoj to, mes iškeliame savo atžalų seksualumą aukščiau bet kokių kitų dalykų, lyg tai būtų pats svarbiausias dalykas pasaulyje, kuo veikiausiai nesiremia nei vienas subrendęs žmogus", - teigia P. Madsen.

Anot jos, jaunas merginas reikia morališkai remti bei stengtis joms padėti susitvarkyti su savo seksualumu - žmogaus lytinis gyvenimas yra jo asmeninis reikalas, o žinant paauglių hormonų audras, to sustabdyti šimtu procentų tikrai nepavyks. Vis dėlto, vietoj to, galima tiesiog ruošti merginas nuo mažens, kad atėjus laikui jos suprastų situacijos svarbą bei turėtų galvoje tas vertybes, kurios leistų atitinkamoje situacijoje elgtis tinkamai.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.