Milžiniškas šeimos savaitgalis: keliaujame po 11 įdomiausių Kernavės kampelių

Atvykite į Milžino mažylio gimtinę Kernavę - nuostabią legendinę vietą, kur Jūsų laukia milžiniškų nuotykių kupinas vasaros savaitgalis.
© Shutterstock nuotr.

SAVAITGALIO MARŠRUTAS: KERNAVĖ (atsisiųsti žemėlapį)

Apšilimas. Kelionė prasideda tankioje ąžuolų girioje, Neries regioniniame parke. Eidami Dūkštų ąžuolyno pažintiniu taku pamatysite, kaip atrodė senosios Lietuvos girios, suskaičiuosite 38 skulptūras, vaizduojančias lietuvių legendų ir mitologijos personažus. Mišką rasite važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę 1 kilometrą.

Kitos "Mažylio Milžino kelionės po Lietuvą":
Milžiniškas šeimos savaitgalis: 11 Dzūkijos paslapčių
Milžiniškas šeimos savaitgalis: Žemaitijos gražiausi kampeliai

Senojo kaimo dvasia. Grabijolai - unikalus gatvinis kaimas, skaičiuojantis jau 220 metų. Jo vienintelė gatvelė staiga baigiasi, atsirėmusi į Nerį. Nors yra įvairių kaimo pavadinimo reikšmių, Konstantinas Tiškevičius, 1857 m. kasinėjęs Grabijolų pilkapius, manė, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžio „graibyti", t. y. „semti žuvį". Tai ypatinga vieta, nes Grabijolų apylinkėse, šalia Neries, užfiksuota per dešimt vietų, susijusių su baltų religija ir mitologija: didžioji rėva Druskinė (Solnik), jos prieigose kyšančios Vestuvių ir Trijų brolių akmenų grupės, aukščiausias Alkų kalvų grandinės kalnas - Cypelis, ant kurio stovėjusi, o vėliau prasmegusi sentikių bažnyčia,  žvejų ir sielininkų darbą trikdydavęs Pabarų kipšiukas ir daugelis kitų.


Dalios Vaičiūnienės nuotr.

Kelionė laiku. Šis savaitgalis - kaip niekad tinkamas apsilankyti Kernavėje, nerti į senovę ir dar geriau pažinti Lietuvos milžinų gyvenimą dėl trijų priežasčių. Pirma, Kernavėje gimė ir užaugo milžinas Kernius iš Kotrynos Zylės knygos „Milžinas mažylis". Antra, niekur kitur Lietuvoje nerasite 5 piliakalnių komplekso ar tokio gražaus Pajautos slėnio, kuriame iki 1390 m. stovėjo vienas didžiausių ir svarbiausių to meto medinių miestų. Kernavė yra turbūt vienintelė Lietuvoje vietovė, kur žmonės be pertrūkių gyvena jau 10 tūkstančių metų... Ir trečia, liepos 5-6 d. čia vyksta „Gyvosios archeologijos festivalis", kai dabartis virsta Viduramžiais, todėl nepamirškite fotoaparato.
Jono Vitkūno nuotr.

Kerniaus baras. Po rimtos dienos pradžios ir prieš kopimą ant piliakalnių vaikams reikia pasistiprinti. Šį kartą ilgai ieškoti nereikia: miestelio pradžioje lengvai pamatysite milžino Kerniaus vardu pavadintą barą, įsikūrusį sename malūne.

O jei norisi vaišių gamtoje, iš vakaro išsikepkite sotų vištienos pyragą su sūriu:

pasidarykite savo mėgstamos trupininės tešlos, įdarui patroškinkite 400 g vištienos filė su porais, mėsos prieskoniais ir 100 g 35 proc. grietinėlės. Kai įdaras atvės, įmaišykite 100 g kietojo sūrio, pavyzdžiui „Džiugo". Į dvi dalis padalytą tešlą plonai iškočiokite. Vienas lakštas - pakloti, kitas - vištienai užkloti. Kraštus suspauskite, aptepkite vandeniu, pabadykite šakute ir kepkite 220 ºC orkaitėje 25 min. Užteks keturiems rimtiems valgytojams.

Linksmybės Viduramžiuose. Atvykę į „Gyvosios archeologijos festivalį" nejučia praleisite čia gerą pusdienį, jeigu ne ilgiau. Tai ne tik puiki proga supažindinti vaikus su Kernavės istorija ir senaisiais amatais, bet ir muzika, riterių kovomis, drabužių madomis, valgiais. Visa programa internete: http://www.kernave.org/lt/naujienos/festivalis.

Muziejus. Būtinai apsilankykite Kernavės muziejuje, kur nenuobodžiai pristatoma miestelio istorija. Įdomu: šiemet švenčiame dešimtmetį, kai Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.


Organizatorių nuotr.

Naktis malūne. Nusprendėte likti nakvoti Kernavėje? Tuomet galite apsistoti Kaimynų kaime esančioje tikro oreivio Arvydo Dirmeikio sodyboje, kur kiekviena naktis virsta lietuviška pasaka. Sodyba yra šalia ežero, kur iš ryto bus galima išsimaudyti! O prieš naktį galite perskaityti ištrauką iš Kotrynos Zylės knygos Milžinas mažylis".

Lavinančios pramogos „Šulinyje". Užsukite į Kernavės centre įsikūrusią Henriko Orakausko skulptūros studiją-galeriją „Šulinys". Čia vyksta edukacinės programos, o kieme galima pašaudyti „Atlantida" patranka, išbandyti skulptūrą-karietą „Kernavės taksi", pažaisti mini krepšinį „Varlius".

Šuniukai! Keliaujame į kinkomų šunų ūkį (Vičiūnų vienkiemį) netoli Kernavės, kur mus pasitinka apie 30 džiaugsmingai lojančių keturkojų. Čia vaikams patinka, nes jie nuolat apsupti šunų, mokosi juos pažinti, žaidžia, rungiasi lenktynėse. Užsiregistruokite iš anksto.

Namelis prerijose. Kernavėje galima rasti daug vietų pajodinėti, tad siūlome užsukti į vieną žirgų ūkį Kryžaukos kaime, kur laikomi žemaitukai - ištvermingiausi lietuviški žirgai. Šeimininkai organizuoja ir trumpus pasijodinėjimus po Kernavės apylinkes, ir rimtus žygius žirgais, bet būtina susitarti iš anksto. Ūkis yra 2 km nuo Kernavės važiuojant Draučių kryptimi.

TAIP PAT KVIEČIAME KELIAUTI KITAIS MARŠRUTAIS PO LIETUVĄ:
Milžiniškas šeimos savaitgalis: keliaujame po Rytų Lietuvą
Milžiniškas šeimos savaitgalis: 11 įdomybių Šiaurės Lietuvoje

Poilsis prie Velniakampio. Sugrįžti iš senovės padės stebuklingos maudynės archajiškame Velniakampio (Elniakampio) ežere, telkšančiame ledo guolio dubumoje, antroje Neries terasoje. Rytinėje ežero pakrantėje įrengtoje stovyklavietėje galima pailsėti, pasimėgauti skaidriu ežero vandeniu.

Iki pasimatymo kitose Milžino mažylio kelionėse po Lietuvą!

VAIKELIŲ ŠALTINIS

Ištrauka iš Kotrynos Zylės knygos „Milžinas mažylis" (Vilnius: Aukso žuvys, 2014)Istoriją pradėsiu nuo savęs ir tų dienų, kai gimiau. Tada Lietuvos kraštas dar buvo lygus. Vos pora kalvelių, keletas ežerų ir kur ne kur lenktyniaujančios jaunos upelės, ką tik tepradėjusios graužtis kelius plačiomis pievomis ir tankiais miškais.

Tėvai man davė Kerniaus vardą, kas, tiesą pasakius, jums, mažieji žmonės turėtų skambėti juokingai, nes šis žodis mūsų kalboje reiškia „mažaūgis". Tačiau mano tėveliams tai jokio juoko nekėlė - laikydami mane vos užgimusį ir dar visai gležnutį dideliuose delnuose, jie taip nusprendė ir toks aš po šiai dienai gyvenu - milžinas-mažylis.

Buvau vienas vaikas šeimoje ir tikrų brolių nei seserų niekad neturėjau, bet visi milžinai vieni kitus broliais vadina ir labai draugauja, todėl man didelio skirtumo tarp šeimos ir tolimesnių giminaičių nė nebuvo. Tėvai manęs vieno tesusilaukė, nes taip milžinų šeimose buvo priimta - mūsų kraštas labai mažas ir nors maisto, iš viršaus žvelgiant, susirasti ne taip jau sunku, bet pilną pilvą prisikimšti, kitų būtybių nenuskriaudžiant, sudėtingiau. Nors ne tik dėl maisto taip susiklostė - tėvai, kurie su visais to meto žemės padarais stengėsi gerai sutarti, žinojo, kad daug vaikų milžinų šeimoje reiškė ir didelį vargą mūsų kaimynams, mažiesiems žmonėms. Jų dirbamus laukus padykę milžinukai išlakstydavo ir ištrypdavo, o kartais ir pačius žmones sutrindavo ar kaip kitaip bejuokaudami labai nuskriausdavo. Todėl, jei esat girdėję padavimų, kaip milžinas pro šalį eidamas, ariantį žemdirbį su visu jaučiu įsideda į kišenę, ar, (o siaube!) kulnu išmušęs daubą ir į ją nusišlapinęs vargšą žmogelį tokioje baloje paskandina, - žinokite, kad čia jaunėlių darbai ir išdaigos, kurios labai piktindavo jų tėvus ir visus suaugusius milžinus, kaip ir mažųjų žmonių pasaulyje būna su neklusniais vaikais ir paaugliais.

Aš pats niekad, nei mažas, nei paaugęs ir iki pat šių dienų, jokio žmogaus nesu nuskriaudęs. Visad buvau smalsus, tad su mažaisiais kaimynais draugavau ir jiems nemažai gelbėjau. Tokį būdą, matyt, būsiu paveldėjęs iš tėvų: jie irgi labai šiltai su visais žmogeliais bičiuliavosi. Kiti broliai milžinai būdavo santūresni - mėgo užsiimti savo reikalais ir su žemiau esančiaisiais daug bendra neturėti. Gal ir nieko keista - įsivaizduokite, kiek pastangų reikia išgirsti tokį menką padarėlį, o jam į pagalbą puolant netyčia grubiau ką padarius nepakenkti.

Augau aš labai gražiame krašte, dabar vadinamame Kernave, bet mano vaikystėje ten jokių piliakalnių nebuvo, tik didžiulis žalias laukas, o aplink - gūdi giria. Vasaromis saujomis valgėm laukines kriaušes ir obuolius, o kai ištrokšdavom, išsigręždavome žemiau kabančius debesis. Tiesa, pagrindinis milžinų maistas tais laikais buvo Lietuvoj gausiai derėjusios milžinropės. Ir žalias grauždavom, ir virtas, ir keptas ‒ su visokiais pagardais, o kartais tik druska pabarstytas. Aišku, būdavo, kad ir šernų ar briedžių tėvai iškepdavo, kartais ir žiemai užsisūdydavo, bet stengėmės gyvais padarais nepiktnaudžiauti, nes kad ir kokie įmitę būtų, mums jų tik „ant vieno danties" užtekdavo.

Milžinų pašonėje visad dūzgė mažųjų žmonių gyvenvietės su savo džiaugsmais ir vargais. Kad ir gerai sutarėme su mažaisiais kaimynais, jie vis tiek apie mus daug visokių būtų ir nebūtų legendų buvo prisigalvoję ir ne tik santūresnių mūsų giminių, bet ir mano šeimos savo reikalais dažnai netrukdydavo. Pagalbos kviesdavosi tik tada, kai labai jau bėda prispirdavo, o mes patys irgi per daug nesikišome, kad neardytume pasaulio tvarkos.

Taip mūsų akyse ten, žemai, ne tik ramiai žemdirbiai sau gyveno, bet ir visokie karai su gretimais kaimais ar tolimesnėmis gyvenvietėmis vykdavo. Nenorėjome kištis dar ir todėl, kad dėl mažųjų žmonių nesusipyktume su jų priešų žemėse gyvenančiais mūsų didžiaisiais giminaičiais.

Ir vis dėlto per mano gyvenimą vienas žiaurus milžinų mūšis įvyko, tik ne mažieji žmonės jį įplieskė. Na, bet apie tai - šiek tiek vėliau.

Tik štai, vieną dieną, nuo nesibaigiančių karų pavargę mūsų mažieji kaimynai sumanė, kaip mes galėtume jiems padėti, patys nesiveldami į mūšį.

Štai čia ir prasideda mano istorija apie tai, kaip kalnai dygdavo, ežerai atsimerkdavo, laumės sutartines traukdavo ir ugniniai aitvarai dangų vagodavo. Papasakosiu jums ir tai, ką tuo metu pats dariau, o kartais, nieko negalėdamas pakeisti, tiesiog stebėdavau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.

Saugus internetas vaikams: ką turėtų žinoti tėvai

Šiuolaikinei kartai, gimusiai ir užaugusiai skaitmeniniame pasaulyje, kompiuterinės technologijos yra natūrali aplinkos dalis.

Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai? (1)

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų.

15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?

Kaip Lietuvoje vaikus auklėjo 16-17 amžiuje (32)

Vaiko auklėjimą XVI a. vid.-XVII a. vid. LDK lėmė šeimos socialinė padėtis. Vienaip jis vyko valstiečio ar miestiečio, kitaip į vaiką žiūrėta bajorijos elito šeimose.