Patarimai, kaip sutarti su savo vaikais visur ir visada

Tinkamas auklėjimas - tai santykių kūrimas bendraujant, palaikant ir nustatant aiškias taisykles. Bendravimas, palaikymas ir drausmė yra Jūsų su vaiku ryšio pagrindas, kuris padeda kartu įveikti paauglystės iššūkius.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bendravimas - tai procesas, kurio metu tėvai ir vaikai dalinasi ir išklauso vieni kitų mintis bei priima jausmus. Kai vaikas verkia, jam reikalingas ne tildymas „ššš.., neverk, nusiramink", o buvimas šalia priimant jo liūdesį, skausmą: „verk, kiek tau norėsis, taip palengvėja", „būsiu šalia, kiek tau manęs reikės".

Taip pat svarbu, kad paauglys jaustų Jūsų palaikymą. Tai parodymas savo vaikui, kad jį mylite tokį, koks yra: pavyzdžiui, „visi darome klaidų, kitą kartą vėl galėsi pabandyti", „kas benutiktų, aš tavęs vieno nepaliksiu". Tada vaikas labiau pasitiki savimi. Kai šeimos nariai vieni kitus palaiko, vaikai lengviau įveikia kasdienio gyvenimo iššūkius, rimtus sunkumus šeimoje ar mokykloje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vaikai tarpusavyje pešasi ir barasi: kaip tinkamai reaguoti
Ką tėvams reikia žinoti apie pirmąsias vaikiškas draugystes

Prakalbinkite savo vaiką

Paaugliai, kaip ir suaugusieji, yra ne visada nusiteikę bendrauti. Gali tekti pasistengti, norint juos prakalbinti.

Mokėdami tinkamai užduoti klausimus, galite paskatinti savo atžalą labiau atsiverti. Tam labiau tinka ne uždari, o atviri klausimai.

Visi klausimai, prasidedantys „ar..." yra uždari, nes reikalauja tik trumpo atsakymo - „taip" arba „ne". Tokie klausimai neskatina plačiau kalbėti, primena kamantinėjimą.

Dažniau užduokite atvirus klausimus. Jie visi prasideda „k" raide: „kas", „kada", „kur", „kaip", „ką"... Jie reikalauja išsamesnio, o ne vieno žodžio atsakymo, todėl skatinate vaiką daugiau Jums papasakoti.

Visi klausimai iš „k" raidės yra tinkami, išskyrus klausimą „kodėl". Dažnai mėgstame klausinėti savo vaikų: „kodėl nesuplauti indai?", „kodėl nepadarei namų darbų?". Girdėdamas tokius klausimus, vaikas jausis kaltinamas, o tai paskatins jį gintis, supykti ar užsisklęsti. Verčiau klauskite: „kas sutrukdė suplauti indus?" arba „kas nutiko, kad nepadarei namų darbų?".

Patarimai, kaip sutarti su savo vaikais visur ir visada
© Vida Press

Klausykitės!

Komunikabilus žmogus ne tas, kuris moka tik kalbėti, bet tas, kuris moka dar ir išklausyti!

Kalbėdami su savo atžala, įdėmiai klausykitės. Klausydamiesi galite savais žodžiais atkartoti pagrindines jo mintis. Pavyzdžiui, „jei gerai supratau, tau nepatiko mokytojos elgesys", „galvoji nebelankyti karatė treniruočių" ir pan. Vaikas jaus, kad suprantate jį.

Priimkite vaiko jausmus. Kai kalbatės, atspindėkite vaiko išgyvenimus. Tai įvardijimas vaikui, ką matote jo veide, girdite jo balse, kas vyksta jo širdyje. Pavyzdžiui, „matau, kad liūdi", „verki, tau dabar labai skaudu", „tu didžiuojiesi savimi". Tokios frazės parodys vaikui, kad jis Jums rūpi.

Klausykite kantriai. Išgirdę vaiko mintis, nuomonę, nenuvertinkite: „ir vėl tu su savo klausimais", „kalbi nesąmones, taip nebūna" ir pan. Verčiau parodykite, kad vertinate vaiko atvirumą. Pavyzdžiui: „suprantu, kad tau buvo sunku su manim pasikalbėti", „vertinu tai".

Tylos pauzės taip pat reikalingos bendraujant. Jos leidžia Jums ir vaikui apmąstyti, ką pasakyti, o kartais paskatina net atsiverti labiau, negu tikėjotės.

Palaikykite: priimkime vaiką tokį, koks yra

Pagyrimai gerai, bet padrąsinimai - dar geriau! Vienas iš būdų parodyti vaikui, kad jį palaikote, - jį padrąsinti. Tai vienas geriausių auklėjimo metodų!

Padrąsinimas - tai priminimas vaikui, kad jo pastangos ir gebėjimai yra vertingi, nepaisant to, kaip tobulai ar netobulai jam pavyksta kažką atlikti. Pabrėžiame vaikui ne rezultatą, bet pasitenkinimą pačiu darbu ir dedamomis pastangomis: „tau patinka naudoti daug spalvų savo piešinyje", „labai stengiesi išspręsti šį uždavinį".

Tuo padrąsinimas skiriasi nuo pagyrimo. Pagyrimas labiau pabrėžia rezultatą: „šaunuolis, kaip gražiai nupiešei", „teisingai išsprendei uždavinį". Tai svarbu, bet...

Pagyrimai gali skatinti vaiką dirbti dėl įvertinimo. Jei jis negaus iš aplinkinių pagyrimo, gali galvoti, kad jo darbas nevertingas. Taip vaikas gali tapti pernelyg priklausomas nuo kitų nuomonės. Todėl nepiktnaudžiaukime pagyrimais.

Padrąsinimas moko vaiką nukreipti savo dėmesį į save: kaip jis jaučiasi kažką darydamas. Tai ugdo jo savarankiškumą ir nekuria spaudimo iš aplinkos: „nepaisant to, ar šįkart pavyks gerai ar ne visai, vis tiek bandysiu daryti".

Pagalba ar meškos paslauga?

Nereikia už vaiką visą gyvenimą jam gaudyti žuvies. Tiesiog išmokykime jį naudotis meškere, kad jis pats gebėtų sužvejoti tinkamą laimikį.

Tėvų pagalba vaikui reikalinga, tačiau turime pajusti, kada ir kiek jos iš tikrųjų reikia. Pavyzdžiui, leiskite vaikui pačiam ryte pasiruošti į mokyklą, susidėti kuprinę, nebūkite aptarnaujančiu personalu. Užuot parinkę, kokį būrelį po pamokų lankys Jūsų atžala, skatinkite jį patį nuspręsti ir gerbkite jo pasirinkimą.

Perdėta globa, kai stengiamės už vaiką viską padaryti ir išspręsti sunkumus, nepalieka erdvės jam pačiam kažko išmokti. Taip auginame priklausomą ir savimi nepasitikintį vaiką, o mes - tėvai - juk trokštame priešingo: užauginti savarankišką ir savimi pasitikintį žmogų.

Suaugusiųjų pagalba vaikui turėtų padėti jam pačiam palaipsniui įgyti reikalingą įgūdį. Pirma leiskite pabandyti problemą spręsti pačiam vaikui. Tegul jis galvoja, bando, klysta. Nepulkite demonstruoti savo išmanymo. Palaukite, kol jis pats paprašys pagalbos.

Jei matote, kad padėti vaikui tikrai reikia, nedarykite visko už jį. Iš pradžių tik nedaug stumtelėkite: pasufleruokite arba padėkite problemą suskaidyti į atskiras dalis.

Patarimai, kaip sutarti su savo vaikais visur ir visada
© Vida Press

Ginčai: ieškodami tiesos išsaugome santykius

Ginčuose gimsta tiesa? Tačiau kartais sugenda santykiai. O kaip konflikto metu rasti tinkamus sprendimus ir išsaugoti gerą tarpusavio ryšį?

Konflikto metu nepamirštame vieno išsakyti savo nuomonę. Tačiau svarbu išgirsti ir vaiko mintis nepertraukiant jo. Tada kalbėdami Jūs galėsite priminti vaikui, kad ką tik jo klausėtės, ir dabar nusipelnote to paties.

Pabūkite vaiko kailyje. Nereiškia, kad turite pritarti jo požiūriui. Įsigilinus į kito žmogaus situaciją, lengviau spręsti problemas.

Nenukrypkite nuo temos. Vieno pokalbio metu neaptarinėkite kelių skirtingų problemų.

Išreikšdami poziciją, kalbėkite už save ir vartokite teiginius, kurie pradedami „aš...", „mes...", o ne kaltinkite ar reikalaukite sakydami „tu...". Taigi vietoj „tu turi manęs klausytis!", pabandykite pasakyti „aš norėčiau, kad tu mane išklausytum".

Jei atmosfera įkaito ir Jūs netenkate savitvardos, padarykite pertrauką. Nuspręskite, kada vėl pratęsite pokalbį:. „Pertrauka! Aptarkime šį klausimą, kai visi nurimsime".

Siekite išspręsti problemą kartu, kaip komanda. Sakykite: „ką mes galime padaryti, kad kartu tai išspręstumėme", „aš pasiryžęs daryti štai ką...".

Patarimai, kaip sutarti su savo vaikais visur ir visada
© Vida Press

Drausmė ir taisyklės šeimoje

Vieni tėvai sako: „Lenk medį, kol jaunas". Kiti, priešingai, tvirtina vaikui leidžiantys viską. Ribos yra būtinos, tačiau kaip jas tinkamai nustatyti?

Taisyklių trūkumas gali pridaryti tiek pat žalos, kaip ir perdėtas bausmių naudojimas. Pastebėta, kad be aiškių taisyklių vaikai jaučiasi pasimetę, nesaugūs, turi daugiau nerimo.

Išmokdami laikytis taisyklių šeimoje, vaikai išmoksta tinkamai elgtis ir kitoje aplinkoje.

Į taisyklių nustatymą būtina įtraukti vaiką. Taip jam lengviau jas suprasti, yra aiškiau, kodėl jos reikalingos. Svarbu aptarti, kokios jų laikymosi ar nesilaikymo pasekmės. Tokiu būdu suteikiama galimybė visiems šeimos nariams išsakyti savo nuomonę, ugdomi derybiniai įgūdžiai. Tada nustatytų taisyklių kiekvienas jaučiasi labiau įsipareigojęs laikytis.

Taisyklės turėtų būti nuoseklios ir pastovios, nekeiskite jų vos pasikeitus nuotaikai. Tačiau būkite lankstūs, kai tam yra tinkama priežastis. Pavyzdžiui, kai Jūsų vaikas kiek paauga, galima šiek tiek pavėlinti ir sutartą laiką, kada jis turi eiti vakare miegoti.

Kaip kalbėtis su vaiku apie rūkymą, alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas, kaip šeimoje stiprinti santykius su vaikais, kaip mokytis juos išklausyti ir gyventi darniai, daugiau informacijos rasite paauglių tėvams skirtoje svetainėje "Ką veikia vaikai".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?