Psichologė - apie patyčias internete: vaikui skauda dar labiau

Šiandien jau nieko nestebina trimetis, mokantis įsijungti kompiuterį, ar aštuonmetis, su bendraklasiais po pamokų bendraujantis feisbuke. Tačiau apie elektroninėje erdvėje patiriamas patyčias žino dar ne visi tėvai. Keletas „Vaikų linijos" psichologės Marinos Mažionienės pastebėjimų.
Psichologė - apie patyčias internete: vaikui skauda dar labiau
© Shutterstock nuotr.

1 faktas: Lietuvoje vaikai internete kasdien praleidžia daugiau kaip valandą

Akivaizdu, kad visuomenė sparčiai kinta, atsiranda naujų informacinių technologijų, kurios tampa prieinamos ir suaugusiesiems, ir vaikams. Kaip rodo tyrimai, vaikai Lietuvoje internetu pradeda naudotis vidutiniškai nuo 9 m. ir jame kasdien praleidžia daugiau kaip valandą. Tai gana daug, palyginti su tuo, kiek laiko praleidžia ruošdami pamokas ar žaisdami lauke. Internete vaikai dažniausiai žaidžia, žiūri filmus, bendrauja su kitais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Sunkiausiam pasaulyje kūdikiui paskirta dieta
Kaune gimdžiusi Raimonda - per plauką nuo mirties

2 faktas: vaikai internete yra pažeidžiamesni negu suaugusieji

Vaikų elgesys internete yra mažiau atsargus negu suaugusiųjų, pavyzdžiui, vaikai gana nuoširdžiai gali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir tikėti viskuo, ką jie sako. Kas trečias vaikas pakviesdavo draugauti nepažįstamuosius, o kas dešimtas siųsdavo jiems informacijos apie save, nuotraukų, vaizdo įrašų. „Juk tai elektroninis draugas, su kuriuo gerai sutariu, kodėl gi neišsiuntus jam nuotraukų?" - paprastai galvoja vaikas. Mes, suaugusieji, turime kalbėtis su atžalomis, kas gali tokiu atveju nutikti.

3 faktas: elektroninės patyčios vyksta visą parą

Elektroninės patyčios yra agresyvus pasikartojantis elgesys, vykstantis virtualioje erdvėje. Tai viena patyčių formų. Joms priskiriamas ir tyčiojamasis mobiliaisiais telefonais, kai rašomos įžeidžiančios žinutės, anonimiškai paskambinus prasivardžiuojama ir pan.

Elektroninės patyčios vyksta internete, pokalbių kambariuose (angl. „chatuose"), socialiniuose tinkluose, kai, pavyzdžiui, įdedama „juokinga" nuotrauka be vaiko žinios, pašaipiai komentuojama. Šios patyčios iš kitų formų išsiskiria tuo, kad gali vykti visą parą, todėl jos neretai būna žiauresnės. 

Psichologė - apie patyčias internete: vaikui skauda dar labiau
Elektroninės patyčios pavojingos tuo, kad gali vykti bet kuriuo paros metus, 24 val. per parą ir gali būti sunku nustatyti jų iniciatorių.
© Shutterstock nuotr.

4 faktas: virtualios patyčios kartais yra žiauresnės už patiriamas tikrame gyvenime

Pavyzdžiui, vaikas užgauliojamas mokykloje, bet grįžęs namo yra saugus, gali pasipasakoti tėvams. Internetinės patyčios vyksta bet kada, vos tik įsijungus kompiuterį, net jei tu esi kitoje šalyje. Be to, jos pavojingos tuo, kad greitai plinta. 

Tikrame gyvenime (klasėje) vykstančias patyčias gali stebėti 30 vaikų, tuo tarpu internete pakanka vieno mygtuko paspaudimo, ir informaciją gali pamatyti daugybė žmonių. 

Kartais tėvai yra įsitikinę, kad vaikas, sėdintis savo kambaryje, prie kompiuterio, yra saugus, nes juk savuose namuose nieko nenutiks. Tačiau elektroninėje erdvėje gali vykti tokie pat dalykai kaip tikrame gyvenime - agresija, patyčios ir, kaip rodo tyrimai, jas patiria vienodai ir berniukai, ir mergaitės.

5 faktas: vaikas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi nesaugus ir bejėgis

Elektroninės patyčios dažnai vyksta kartu su patyčiomis tikrame gyvenime, gali iš klasės persikelti į elektroninę erdvę arba priešingai. Žala vaikui yra tokia pati, kaip ir patiriamų patyčių tikrame gyvenime - vaikas jaučiasi nesaugus, gali pradėti nepasitikėti savimi, kyla pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsiranda noras praleidinėti pamokas, gali pradėti prasčiau mokytis. 

Be to, elektroninėms patyčioms būdinga tai, kad vaikas jaučiasi itin bejėgis, nes dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos. Tas, kurį skriaudžia kieme ar mokykloje, žino, kad gali kreiptis į tėvus ar mokytoją. Tuo tarpu, kai tyčiojamasi internete, atžala neretai numoja ranka: „Ai, geriau nepasakosiu tėvams, vis tiek jie nieko neišmano apie kompiuterius, nepadės..." 

6 faktas: nustatyti virtualų smurtautoją nelengva

Elektroninės patyčios yra skaudžios, nes gali kartotis. Tikrame gyvenime iš vaiko pasišaipė, taip, labai skaudu, jis gali prisiminti tuos žodžius visą gyvenimą, tačiau tai nėra visiems prieinama informacija. 

Elektroninės patyčios internete gali likti ilgai. Kaltininkai gali būti nustatyti, įžeidžianti informacija išimta, bet jei kažkas padarė kopiją, ji gali plisti toliau, vaikas iš naujo išgyvens nemalonius jausmus.

Pavyzdžiui, įdėtas į internetą filmukas, kuriame tyčiojamasi iš vaiko, paprašius tinklalapio administratoriaus gali būti išimtas, bet po kurio laiko vėl atsirasti, nes neaišku, kas jį spėjo išsisaugoti ir vėl įdėjo. 

Kartais yra klaidingai manoma, kad tai tik elektroninis pasaulis, jis netikras ir jei nepatinka, galima išjungti kompiuterį, baigsis visos bėdos. Internetinių patyčių padariniai gali būti tokie pat sunkūs ir žalingi kaip ir tikrų patyčių. Jeigu tyčiojamasi elektroninėje erdvėje, dar nereiškia, kad vaikui mažiau skauda. Skauda tiek pat, o kartais ir dar daugiau.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (1)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.