Psichologė - apie patyčias internete: vaikui skauda dar labiau

Šiandien jau nieko nestebina trimetis, mokantis įsijungti kompiuterį, ar aštuonmetis, su bendraklasiais po pamokų bendraujantis feisbuke. Tačiau apie elektroninėje erdvėje patiriamas patyčias žino dar ne visi tėvai. Keletas „Vaikų linijos" psichologės Marinos Mažionienės pastebėjimų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1 faktas: Lietuvoje vaikai internete kasdien praleidžia daugiau kaip valandą

Akivaizdu, kad visuomenė sparčiai kinta, atsiranda naujų informacinių technologijų, kurios tampa prieinamos ir suaugusiesiems, ir vaikams. Kaip rodo tyrimai, vaikai Lietuvoje internetu pradeda naudotis vidutiniškai nuo 9 m. ir jame kasdien praleidžia daugiau kaip valandą. Tai gana daug, palyginti su tuo, kiek laiko praleidžia ruošdami pamokas ar žaisdami lauke. Internete vaikai dažniausiai žaidžia, žiūri filmus, bendrauja su kitais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Sunkiausiam pasaulyje kūdikiui paskirta dieta
Kaune gimdžiusi Raimonda - per plauką nuo mirties

2 faktas: vaikai internete yra pažeidžiamesni negu suaugusieji

Vaikų elgesys internete yra mažiau atsargus negu suaugusiųjų, pavyzdžiui, vaikai gana nuoširdžiai gali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir tikėti viskuo, ką jie sako. Kas trečias vaikas pakviesdavo draugauti nepažįstamuosius, o kas dešimtas siųsdavo jiems informacijos apie save, nuotraukų, vaizdo įrašų. „Juk tai elektroninis draugas, su kuriuo gerai sutariu, kodėl gi neišsiuntus jam nuotraukų?" - paprastai galvoja vaikas. Mes, suaugusieji, turime kalbėtis su atžalomis, kas gali tokiu atveju nutikti.

3 faktas: elektroninės patyčios vyksta visą parą

Elektroninės patyčios yra agresyvus pasikartojantis elgesys, vykstantis virtualioje erdvėje. Tai viena patyčių formų. Joms priskiriamas ir tyčiojamasis mobiliaisiais telefonais, kai rašomos įžeidžiančios žinutės, anonimiškai paskambinus prasivardžiuojama ir pan.

Elektroninės patyčios vyksta internete, pokalbių kambariuose (angl. „chatuose"), socialiniuose tinkluose, kai, pavyzdžiui, įdedama „juokinga" nuotrauka be vaiko žinios, pašaipiai komentuojama. Šios patyčios iš kitų formų išsiskiria tuo, kad gali vykti visą parą, todėl jos neretai būna žiauresnės. 

Psichologė - apie patyčias internete: vaikui skauda dar labiau
Elektroninės patyčios pavojingos tuo, kad gali vykti bet kuriuo paros metus, 24 val. per parą ir gali būti sunku nustatyti jų iniciatorių.
© Shutterstock nuotr.

4 faktas: virtualios patyčios kartais yra žiauresnės už patiriamas tikrame gyvenime

Pavyzdžiui, vaikas užgauliojamas mokykloje, bet grįžęs namo yra saugus, gali pasipasakoti tėvams. Internetinės patyčios vyksta bet kada, vos tik įsijungus kompiuterį, net jei tu esi kitoje šalyje. Be to, jos pavojingos tuo, kad greitai plinta. 

Tikrame gyvenime (klasėje) vykstančias patyčias gali stebėti 30 vaikų, tuo tarpu internete pakanka vieno mygtuko paspaudimo, ir informaciją gali pamatyti daugybė žmonių. 

Kartais tėvai yra įsitikinę, kad vaikas, sėdintis savo kambaryje, prie kompiuterio, yra saugus, nes juk savuose namuose nieko nenutiks. Tačiau elektroninėje erdvėje gali vykti tokie pat dalykai kaip tikrame gyvenime - agresija, patyčios ir, kaip rodo tyrimai, jas patiria vienodai ir berniukai, ir mergaitės.

5 faktas: vaikas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi nesaugus ir bejėgis

Elektroninės patyčios dažnai vyksta kartu su patyčiomis tikrame gyvenime, gali iš klasės persikelti į elektroninę erdvę arba priešingai. Žala vaikui yra tokia pati, kaip ir patiriamų patyčių tikrame gyvenime - vaikas jaučiasi nesaugus, gali pradėti nepasitikėti savimi, kyla pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsiranda noras praleidinėti pamokas, gali pradėti prasčiau mokytis. 

Be to, elektroninėms patyčioms būdinga tai, kad vaikas jaučiasi itin bejėgis, nes dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos. Tas, kurį skriaudžia kieme ar mokykloje, žino, kad gali kreiptis į tėvus ar mokytoją. Tuo tarpu, kai tyčiojamasi internete, atžala neretai numoja ranka: „Ai, geriau nepasakosiu tėvams, vis tiek jie nieko neišmano apie kompiuterius, nepadės..." 

6 faktas: nustatyti virtualų smurtautoją nelengva

Elektroninės patyčios yra skaudžios, nes gali kartotis. Tikrame gyvenime iš vaiko pasišaipė, taip, labai skaudu, jis gali prisiminti tuos žodžius visą gyvenimą, tačiau tai nėra visiems prieinama informacija. 

Elektroninės patyčios internete gali likti ilgai. Kaltininkai gali būti nustatyti, įžeidžianti informacija išimta, bet jei kažkas padarė kopiją, ji gali plisti toliau, vaikas iš naujo išgyvens nemalonius jausmus.

Pavyzdžiui, įdėtas į internetą filmukas, kuriame tyčiojamasi iš vaiko, paprašius tinklalapio administratoriaus gali būti išimtas, bet po kurio laiko vėl atsirasti, nes neaišku, kas jį spėjo išsisaugoti ir vėl įdėjo. 

Kartais yra klaidingai manoma, kad tai tik elektroninis pasaulis, jis netikras ir jei nepatinka, galima išjungti kompiuterį, baigsis visos bėdos. Internetinių patyčių padariniai gali būti tokie pat sunkūs ir žalingi kaip ir tikrų patyčių. Jeigu tyčiojamasi elektroninėje erdvėje, dar nereiškia, kad vaikui mažiau skauda. Skauda tiek pat, o kartais ir dar daugiau.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.