Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų

 (1)
Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Todėl kuriant tą aplinką svarbu padėti vaikui žengti teisinga linkme. Ir šiuo atveju ne mažiau reikšminga užduotimi tampa suradimas tinkamos papildomos (užklasinės) veiklos, kuri vaikui gali pagelbėti ieškant ir atrandant save, o neretai netgi išspręsti tam tikras problemas.

Lina Kalinauskienė
Lina Kalinauskienė
© Asmeninis archyvas

Priklausymas tam tikrai bendraminčių bendruomenei, vieningas tikslo siekimas – mėgstamos papildomos veiklos privalumai, kurių nauda įrodyta ir tyrimais. „Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio. Tokiu būdu jie sukuria prasmingų santykių – bendro tikslo siekimas, kai gali jaustis laisvai (nėra pažymių, kažkokio kitokio vertinimo, nepatiriamas stresas), suteikia ryšio, saugumo jausmo", – sako psichologė-psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė.

Be to, aplinkos pakeitimas – tarsi atsikratymas bet kokių mokykloje ar kitoje aplinkoje sukurtų „etikečių" – leidžia atsipalaiduoti, būti savimi arba atrasti save iš naujo. „Pavyzdžiui, mane šokiai labai pakeitė, ypač daug suteikė pasitikėjimo savimi. Kai kurie net stebėjosi, kaip čia iš tokio paprasto, niekuo neišsiskiriančio paauglio, tapau pasitikinčiu savimi, tvirtai tikslų siekiančiu vaikinu", – prisimena jau vasario 25 d. įvyksiančio šokių festivalio „Vilnius Street Battle" organizatorius, šokių studijos „Skillz" įkūrėjas-šokėjas Dmitrijus Fofonovas.

Papildoma veikla – atrama

Mėgstamas papildomas užsiėmimas gali padėti spręsti šiais laikais ypač opias socialines – nepasitikėjimo savimi, patyčių, užgauliojimų problemas. „Žmonės – socialios būtybės, mums ypač svarbu turėti draugų. Net jei kas ir pasijuokia, kai žinai, kad šalia turi tikrų draugų, tampi atsparesnis neigiamai aplinkai. Papildoma, užklasinė veikla – puiki vieta tų bendraminčių surasti", – įsitikinęs D. Fofonovas.

„Be to, dažnas atvejis, kad vaikai, ypač paaugliai, nenori išsipasakoti tėvams, užsigniaužia savyje, tuomet sėdėjimas prie kompiuterio tampa vos ne pagrindiniu laiko praleidimu. Ir šiuo atveju būtent papildoma mėgstama veikla gali labai padėti", – sako dr. L. Kalinauskienė.

„Kaip vaikai dažniausiai „tvarkosi" su patyčių problema? Vienas efektyviausių būdų, aišku, nekreipti dėmesio ir pačiam tik pasijuokti. Žinoma, retas kuris, net ir suaugęs, galėtų štai taip atsiriboti. Kiti gi – atkerta atgal. Bet blogiausia, kai vaikas užsigniaužia ir bando bėgti nuo viso to. Mes, treneriai, tokius vaikus tikrai pastebime. Ir šiuo atveju labai svarbus mokytojo darbas motyvuoti vaikus, padėti jam pamiršti problemas. Todėl labai stengiamės įteigti, kad šokis – šventė, nekonkurencinga kova, atsipalaidavimas, išsilaisvinimas", – pasakoja D. Fofonovas.

Dmitrijus Fofonovas
Dmitrijus Fofonovas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šokių studijos įkūrėjas prisimena vieną pavyzdį, kuris, kaip sako pats Dmitrijus, parodo, jog vaikui ypač reikšmingas yra žinojimas, kad jis turi į ką atsiremti, ir jeigu laisvalaikis padeda tą atrasti – kuriama dar didesnė vertė. „Kartą turėjau tokią mokinę, kuri iš karto atkreipė mano dėmesį – ji visuomet būdavo liūdna ir tyli. Po vienos treniruotės užkalbinau ją ir išgirdau žodžius, dėl kurių net šiurpas perėjo – mergaitė pasakė neturinti draugų. Pasakiau, žinai, aš būsiu tavo draugas. Ir, nepatikėsite, jai, o ir man, tai buvo be galo svarbu – mergaitė palaipsniui pradėjo drąsiau bendrauti, šypsotis. O svarbiausia, kad dabar, praėjus bene dešimčiai metų gavau iš jos laišką, kuriame ji pripažino, kad būtent tas pokalbis iš tiesų pakeitė ją ir ji už tai yra labai dėkinga", – pasakoja Dmitrijus.

Žinoma, labai svarbūs yra ir šeimos nariai, jų palaikymas. Tėvai, globėjai turi išgirsti vaiką, padėti spręsti problemas. Papildoma veikla – tik vienas būdų pagelbėti.

Kaip padėti vaikui atrasti?

Svarbiausia, anot psichologės, atrasti veiklą, kuri vaikui patiktų, jam sektųsi. Kas tai bebūtų – šokiai, piešimas, sportas ar bet koks kitas būrelis. Tiesa, mažas vaikas gali nežinoti, ko jis iš tiesų nori. Tokiu atveju, pataria psichologė, svarbu išmėginti vieną ar kitą veiklą, kartais galbūt pastūmėti, padrąsinti. Tačiau šioje vietoje labai svarbu, kad tėvai pajaustų ir išgirstų savo atžalą. Žinoma, jeigu vaikas skundžiasi, kenčia, tokia veikla nesuteiks naudos, tuomet reikia ieškoti kitokio užsiėmimo. Na, o jeigu vaikas tiesiog tingi – labai svarbu palaikyti ir paskatinti.

„Kartais paauglių paklausiu – ar gerai, kad kadaise tėvai, globėjai paragino juos imtis tam tikros papildomos veiklos. Ir, žinokite, dažnai pasako, kaip gerai, kad mane paskatino. Bet, žinoma, svarbiausia, balansas – jeigu vaikui tikrai nepatinka, skatinti neverta", – sako psichologė.

Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio.
dr. Lina KALINAUSKIENĖ

„Iš patirties galiu pasakyti, kad bent jau šokti vaikai dažniausiai ateina, nes nori patys. Neretai pradžioje jie būna nedrąsūs. O po to, žiūrėk, po kelių metų, jie neatpažįstamai pasikeičia. Gauna trenerių, tėvų, draugų pagyrų, kai kurie laimi varžybose – visa tai labai padeda augti ir tobulėti. Beje, mūsų studijoje yra ne vienas treneris, kuris kažkada vaikystėje nedrąsiai atėjo pas mus mokytis", – pasakoja D. Fofonovas.

Neretai užsiimti papildoma veikla gali paskatinti ir patys bendraamžiai, draugai. „Būna, kad vienam nedrąsu, todėl paima draugą. Beje, pasitaiko ir tokių atvejų, jog įvyksta kažkoks atvirkštinis procesas – tas, kuris norėjo, po kiek laiko visgi meta šokius, susidomi kita veikla, o tas, kuris buvo atvestas – šoka daug metų", – pastebi šokėjas.

Be to, kartais vaikams atrasti savo mėgstamą užsiėmimą gali trukdyti tam tikri įsišakniję, ne visuomet teisingi stereotipai. „Pavyzdžiui, Lietuvoje, o ir daugelyje Europos šalių berniukams šokiai neretai asocijuojasi su nerimta, fizinės ištvermės nereikalaujančia veikla. Visgi tai yra visiška stereotipinė netiesa", – sako šokėjas. Todėl skirstymas į „nemergaitiška" ar „neberniukiška" neturėtų būti argumentu, jeigu vaikas iš tiesų turi noro išmėginti.

Tačiau, kad ir kokia papildoma veikla bebūtų, ypač reikšminga, kad vaikas jaustų ir šeimos palaikymą. Tai leidžia dar drąsiau judėti į priekį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.