Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų

 (1)
Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Todėl kuriant tą aplinką svarbu padėti vaikui žengti teisinga linkme. Ir šiuo atveju ne mažiau reikšminga užduotimi tampa suradimas tinkamos papildomos (užklasinės) veiklos, kuri vaikui gali pagelbėti ieškant ir atrandant save, o neretai netgi išspręsti tam tikras problemas.

Lina Kalinauskienė
Lina Kalinauskienė
© Asmeninis archyvas

Priklausymas tam tikrai bendraminčių bendruomenei, vieningas tikslo siekimas – mėgstamos papildomos veiklos privalumai, kurių nauda įrodyta ir tyrimais. „Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio. Tokiu būdu jie sukuria prasmingų santykių – bendro tikslo siekimas, kai gali jaustis laisvai (nėra pažymių, kažkokio kitokio vertinimo, nepatiriamas stresas), suteikia ryšio, saugumo jausmo", – sako psichologė-psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė.

Be to, aplinkos pakeitimas – tarsi atsikratymas bet kokių mokykloje ar kitoje aplinkoje sukurtų „etikečių" – leidžia atsipalaiduoti, būti savimi arba atrasti save iš naujo. „Pavyzdžiui, mane šokiai labai pakeitė, ypač daug suteikė pasitikėjimo savimi. Kai kurie net stebėjosi, kaip čia iš tokio paprasto, niekuo neišsiskiriančio paauglio, tapau pasitikinčiu savimi, tvirtai tikslų siekiančiu vaikinu", – prisimena jau vasario 25 d. įvyksiančio šokių festivalio „Vilnius Street Battle" organizatorius, šokių studijos „Skillz" įkūrėjas-šokėjas Dmitrijus Fofonovas.

Papildoma veikla – atrama

Mėgstamas papildomas užsiėmimas gali padėti spręsti šiais laikais ypač opias socialines – nepasitikėjimo savimi, patyčių, užgauliojimų problemas. „Žmonės – socialios būtybės, mums ypač svarbu turėti draugų. Net jei kas ir pasijuokia, kai žinai, kad šalia turi tikrų draugų, tampi atsparesnis neigiamai aplinkai. Papildoma, užklasinė veikla – puiki vieta tų bendraminčių surasti", – įsitikinęs D. Fofonovas.

„Be to, dažnas atvejis, kad vaikai, ypač paaugliai, nenori išsipasakoti tėvams, užsigniaužia savyje, tuomet sėdėjimas prie kompiuterio tampa vos ne pagrindiniu laiko praleidimu. Ir šiuo atveju būtent papildoma mėgstama veikla gali labai padėti", – sako dr. L. Kalinauskienė.

„Kaip vaikai dažniausiai „tvarkosi" su patyčių problema? Vienas efektyviausių būdų, aišku, nekreipti dėmesio ir pačiam tik pasijuokti. Žinoma, retas kuris, net ir suaugęs, galėtų štai taip atsiriboti. Kiti gi – atkerta atgal. Bet blogiausia, kai vaikas užsigniaužia ir bando bėgti nuo viso to. Mes, treneriai, tokius vaikus tikrai pastebime. Ir šiuo atveju labai svarbus mokytojo darbas motyvuoti vaikus, padėti jam pamiršti problemas. Todėl labai stengiamės įteigti, kad šokis – šventė, nekonkurencinga kova, atsipalaidavimas, išsilaisvinimas", – pasakoja D. Fofonovas.

Dmitrijus Fofonovas
Dmitrijus Fofonovas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šokių studijos įkūrėjas prisimena vieną pavyzdį, kuris, kaip sako pats Dmitrijus, parodo, jog vaikui ypač reikšmingas yra žinojimas, kad jis turi į ką atsiremti, ir jeigu laisvalaikis padeda tą atrasti – kuriama dar didesnė vertė. „Kartą turėjau tokią mokinę, kuri iš karto atkreipė mano dėmesį – ji visuomet būdavo liūdna ir tyli. Po vienos treniruotės užkalbinau ją ir išgirdau žodžius, dėl kurių net šiurpas perėjo – mergaitė pasakė neturinti draugų. Pasakiau, žinai, aš būsiu tavo draugas. Ir, nepatikėsite, jai, o ir man, tai buvo be galo svarbu – mergaitė palaipsniui pradėjo drąsiau bendrauti, šypsotis. O svarbiausia, kad dabar, praėjus bene dešimčiai metų gavau iš jos laišką, kuriame ji pripažino, kad būtent tas pokalbis iš tiesų pakeitė ją ir ji už tai yra labai dėkinga", – pasakoja Dmitrijus.

Žinoma, labai svarbūs yra ir šeimos nariai, jų palaikymas. Tėvai, globėjai turi išgirsti vaiką, padėti spręsti problemas. Papildoma veikla – tik vienas būdų pagelbėti.

Kaip padėti vaikui atrasti?

Svarbiausia, anot psichologės, atrasti veiklą, kuri vaikui patiktų, jam sektųsi. Kas tai bebūtų – šokiai, piešimas, sportas ar bet koks kitas būrelis. Tiesa, mažas vaikas gali nežinoti, ko jis iš tiesų nori. Tokiu atveju, pataria psichologė, svarbu išmėginti vieną ar kitą veiklą, kartais galbūt pastūmėti, padrąsinti. Tačiau šioje vietoje labai svarbu, kad tėvai pajaustų ir išgirstų savo atžalą. Žinoma, jeigu vaikas skundžiasi, kenčia, tokia veikla nesuteiks naudos, tuomet reikia ieškoti kitokio užsiėmimo. Na, o jeigu vaikas tiesiog tingi – labai svarbu palaikyti ir paskatinti.

„Kartais paauglių paklausiu – ar gerai, kad kadaise tėvai, globėjai paragino juos imtis tam tikros papildomos veiklos. Ir, žinokite, dažnai pasako, kaip gerai, kad mane paskatino. Bet, žinoma, svarbiausia, balansas – jeigu vaikui tikrai nepatinka, skatinti neverta", – sako psichologė.

Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio.
dr. Lina KALINAUSKIENĖ

„Iš patirties galiu pasakyti, kad bent jau šokti vaikai dažniausiai ateina, nes nori patys. Neretai pradžioje jie būna nedrąsūs. O po to, žiūrėk, po kelių metų, jie neatpažįstamai pasikeičia. Gauna trenerių, tėvų, draugų pagyrų, kai kurie laimi varžybose – visa tai labai padeda augti ir tobulėti. Beje, mūsų studijoje yra ne vienas treneris, kuris kažkada vaikystėje nedrąsiai atėjo pas mus mokytis", – pasakoja D. Fofonovas.

Neretai užsiimti papildoma veikla gali paskatinti ir patys bendraamžiai, draugai. „Būna, kad vienam nedrąsu, todėl paima draugą. Beje, pasitaiko ir tokių atvejų, jog įvyksta kažkoks atvirkštinis procesas – tas, kuris norėjo, po kiek laiko visgi meta šokius, susidomi kita veikla, o tas, kuris buvo atvestas – šoka daug metų", – pastebi šokėjas.

Be to, kartais vaikams atrasti savo mėgstamą užsiėmimą gali trukdyti tam tikri įsišakniję, ne visuomet teisingi stereotipai. „Pavyzdžiui, Lietuvoje, o ir daugelyje Europos šalių berniukams šokiai neretai asocijuojasi su nerimta, fizinės ištvermės nereikalaujančia veikla. Visgi tai yra visiška stereotipinė netiesa", – sako šokėjas. Todėl skirstymas į „nemergaitiška" ar „neberniukiška" neturėtų būti argumentu, jeigu vaikas iš tiesų turi noro išmėginti.

Tačiau, kad ir kokia papildoma veikla bebūtų, ypač reikšminga, kad vaikas jaustų ir šeimos palaikymą. Tai leidžia dar drąsiau judėti į priekį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.