Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų

 (1)
Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Todėl kuriant tą aplinką svarbu padėti vaikui žengti teisinga linkme. Ir šiuo atveju ne mažiau reikšminga užduotimi tampa suradimas tinkamos papildomos (užklasinės) veiklos, kuri vaikui gali pagelbėti ieškant ir atrandant save, o neretai netgi išspręsti tam tikras problemas.

Lina Kalinauskienė
Lina Kalinauskienė
© Asmeninis archyvas

Priklausymas tam tikrai bendraminčių bendruomenei, vieningas tikslo siekimas – mėgstamos papildomos veiklos privalumai, kurių nauda įrodyta ir tyrimais. „Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio. Tokiu būdu jie sukuria prasmingų santykių – bendro tikslo siekimas, kai gali jaustis laisvai (nėra pažymių, kažkokio kitokio vertinimo, nepatiriamas stresas), suteikia ryšio, saugumo jausmo", – sako psichologė-psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė.

Be to, aplinkos pakeitimas – tarsi atsikratymas bet kokių mokykloje ar kitoje aplinkoje sukurtų „etikečių" – leidžia atsipalaiduoti, būti savimi arba atrasti save iš naujo. „Pavyzdžiui, mane šokiai labai pakeitė, ypač daug suteikė pasitikėjimo savimi. Kai kurie net stebėjosi, kaip čia iš tokio paprasto, niekuo neišsiskiriančio paauglio, tapau pasitikinčiu savimi, tvirtai tikslų siekiančiu vaikinu", – prisimena jau vasario 25 d. įvyksiančio šokių festivalio „Vilnius Street Battle" organizatorius, šokių studijos „Skillz" įkūrėjas-šokėjas Dmitrijus Fofonovas.

Papildoma veikla – atrama

Mėgstamas papildomas užsiėmimas gali padėti spręsti šiais laikais ypač opias socialines – nepasitikėjimo savimi, patyčių, užgauliojimų problemas. „Žmonės – socialios būtybės, mums ypač svarbu turėti draugų. Net jei kas ir pasijuokia, kai žinai, kad šalia turi tikrų draugų, tampi atsparesnis neigiamai aplinkai. Papildoma, užklasinė veikla – puiki vieta tų bendraminčių surasti", – įsitikinęs D. Fofonovas.

„Be to, dažnas atvejis, kad vaikai, ypač paaugliai, nenori išsipasakoti tėvams, užsigniaužia savyje, tuomet sėdėjimas prie kompiuterio tampa vos ne pagrindiniu laiko praleidimu. Ir šiuo atveju būtent papildoma mėgstama veikla gali labai padėti", – sako dr. L. Kalinauskienė.

„Kaip vaikai dažniausiai „tvarkosi" su patyčių problema? Vienas efektyviausių būdų, aišku, nekreipti dėmesio ir pačiam tik pasijuokti. Žinoma, retas kuris, net ir suaugęs, galėtų štai taip atsiriboti. Kiti gi – atkerta atgal. Bet blogiausia, kai vaikas užsigniaužia ir bando bėgti nuo viso to. Mes, treneriai, tokius vaikus tikrai pastebime. Ir šiuo atveju labai svarbus mokytojo darbas motyvuoti vaikus, padėti jam pamiršti problemas. Todėl labai stengiamės įteigti, kad šokis – šventė, nekonkurencinga kova, atsipalaidavimas, išsilaisvinimas", – pasakoja D. Fofonovas.

Dmitrijus Fofonovas
Dmitrijus Fofonovas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šokių studijos įkūrėjas prisimena vieną pavyzdį, kuris, kaip sako pats Dmitrijus, parodo, jog vaikui ypač reikšmingas yra žinojimas, kad jis turi į ką atsiremti, ir jeigu laisvalaikis padeda tą atrasti – kuriama dar didesnė vertė. „Kartą turėjau tokią mokinę, kuri iš karto atkreipė mano dėmesį – ji visuomet būdavo liūdna ir tyli. Po vienos treniruotės užkalbinau ją ir išgirdau žodžius, dėl kurių net šiurpas perėjo – mergaitė pasakė neturinti draugų. Pasakiau, žinai, aš būsiu tavo draugas. Ir, nepatikėsite, jai, o ir man, tai buvo be galo svarbu – mergaitė palaipsniui pradėjo drąsiau bendrauti, šypsotis. O svarbiausia, kad dabar, praėjus bene dešimčiai metų gavau iš jos laišką, kuriame ji pripažino, kad būtent tas pokalbis iš tiesų pakeitė ją ir ji už tai yra labai dėkinga", – pasakoja Dmitrijus.

Žinoma, labai svarbūs yra ir šeimos nariai, jų palaikymas. Tėvai, globėjai turi išgirsti vaiką, padėti spręsti problemas. Papildoma veikla – tik vienas būdų pagelbėti.

Kaip padėti vaikui atrasti?

Svarbiausia, anot psichologės, atrasti veiklą, kuri vaikui patiktų, jam sektųsi. Kas tai bebūtų – šokiai, piešimas, sportas ar bet koks kitas būrelis. Tiesa, mažas vaikas gali nežinoti, ko jis iš tiesų nori. Tokiu atveju, pataria psichologė, svarbu išmėginti vieną ar kitą veiklą, kartais galbūt pastūmėti, padrąsinti. Tačiau šioje vietoje labai svarbu, kad tėvai pajaustų ir išgirstų savo atžalą. Žinoma, jeigu vaikas skundžiasi, kenčia, tokia veikla nesuteiks naudos, tuomet reikia ieškoti kitokio užsiėmimo. Na, o jeigu vaikas tiesiog tingi – labai svarbu palaikyti ir paskatinti.

„Kartais paauglių paklausiu – ar gerai, kad kadaise tėvai, globėjai paragino juos imtis tam tikros papildomos veiklos. Ir, žinokite, dažnai pasako, kaip gerai, kad mane paskatino. Bet, žinoma, svarbiausia, balansas – jeigu vaikui tikrai nepatinka, skatinti neverta", – sako psichologė.

Jau yra aišku, kad vaikai, kurie užsiima papildoma veikla, patiria mažiau emocinių problemų ir probleminio elgesio.
dr. Lina KALINAUSKIENĖ

„Iš patirties galiu pasakyti, kad bent jau šokti vaikai dažniausiai ateina, nes nori patys. Neretai pradžioje jie būna nedrąsūs. O po to, žiūrėk, po kelių metų, jie neatpažįstamai pasikeičia. Gauna trenerių, tėvų, draugų pagyrų, kai kurie laimi varžybose – visa tai labai padeda augti ir tobulėti. Beje, mūsų studijoje yra ne vienas treneris, kuris kažkada vaikystėje nedrąsiai atėjo pas mus mokytis", – pasakoja D. Fofonovas.

Neretai užsiimti papildoma veikla gali paskatinti ir patys bendraamžiai, draugai. „Būna, kad vienam nedrąsu, todėl paima draugą. Beje, pasitaiko ir tokių atvejų, jog įvyksta kažkoks atvirkštinis procesas – tas, kuris norėjo, po kiek laiko visgi meta šokius, susidomi kita veikla, o tas, kuris buvo atvestas – šoka daug metų", – pastebi šokėjas.

Be to, kartais vaikams atrasti savo mėgstamą užsiėmimą gali trukdyti tam tikri įsišakniję, ne visuomet teisingi stereotipai. „Pavyzdžiui, Lietuvoje, o ir daugelyje Europos šalių berniukams šokiai neretai asocijuojasi su nerimta, fizinės ištvermės nereikalaujančia veikla. Visgi tai yra visiška stereotipinė netiesa", – sako šokėjas. Todėl skirstymas į „nemergaitiška" ar „neberniukiška" neturėtų būti argumentu, jeigu vaikas iš tiesų turi noro išmėginti.

Tačiau, kad ir kokia papildoma veikla bebūtų, ypač reikšminga, kad vaikas jaustų ir šeimos palaikymą. Tai leidžia dar drąsiau judėti į priekį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.