Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?

 (1)
Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos.

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime didžiulę pasiūlą, kurioje sunku atsirinkti, kuris būrelis kokybiškas, adekvatus kainos atžvilgiu ir svarbiausia, kokia iš to nauda.

Dažnas tėvas mąsto ir vertina būrelio naudą per savąją prizmę tačiau, ar tai sutampa su vaiko troškimais? Ką daryti, atsiradus tokiam lūkesčių išsiskyrimui?

Atsakymas vienas – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Išsiaiškinti bei ieškoti kompromisų.

Pirmiausia, reikia jokiu būdu nedrausti lankyti būrelio, kurio vaikas pats nori, ir neversti lankyti, kurio nemėgsta. Priešingu atveju vaikas bus demotyvuotas ir jausis nelaimingas. Reikėtų sustoti bei pamąstyti kartu su vaiku, ar tas būrelis, kurį vaikas taip nori lankyti, tikrai jam patinka arba, kokios nenorėjimo lankyti jūsų pasiūlyto užsiėmimo priežastys. Dažnai ir tais, ir tais atvejais yra rimtų priežasčių, tokių kaip, klaidingas užsiėmimo įsivaizdavimas, paprasčiausias nežinojimas, konfliktų, adaptacijos baimė. Tad pirmiausia tėvams ir vaikams derėtų apsikeisti informacija, išsiaiškinti kokie tie būreliai ir kas juose vyksta.

Kitas dažnas atsisakymų arba didelio noro priežastis - užsiėmimų asocijavimas su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Gali būti, jog vaikas anksčiau yra patyręs sėkmę arba nesėkmę kurioje nors gyvenimo sferoje ir būtent tai gali nulemti jo pasirinkimus. Lygiai taip pat tėvelių patirtys lemia, kad jie verčia vaiką ( ar neleidžia) lankyti tam tikrų būrelių. Taigi, pirmiausia – kalbamės.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Jei nepavyksta vaiko atkalbėti ar įkalbėti, vertinga leisti vaikui išbandyti būrelį. Gana dažnai vaikai pakeičia nuomonę pabuvę keliuose užsiėmimuose ir supratę, kad nėra to, ko jie tikėjosi arba priešingai – nėra taip jau blogai, gal net įdomu. Labai svarbu vaikui leisti bandyti bei laimėti ar klysti, nesmerkiant vaiko. Tai yra vienas iš svarbiausiųjų gyvenimo mokyklos metodų – bandymo ir klaidų metodas.

Nesvarbu, kaip šis lūkesčių derinimas pakryptų, labai svarbu įsisąmoninti, jog tai, ką vaikas pasirinks lankyti yra jo sprendimas, kurį derėtų gerbti. Žinoma sprendimas turėtų būti argumentuotas. Jei jūsų nuomone vaiko argumentai ir lūkesčiai nerealūs, tai puiki proga vaikui leisti mokytis minėtuoju bandymų – klaidų metodu.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Svarbu ir mums, tėveliai, tyliai sau atsakyti į klausimą: „ar aš noriu, kad vaikas įgautų įvairių kompetencijų neformaliuoju būdu, nevaržomas klaidingų įsitikinimų, mano užgaidų? Ar galiu naudoti šį lūkesčių derinimo modelį, kuris jau dabar plėstų mano vaiko sprendimų priėmimo, argumentavimo, reflektavimo kompetencijas?"

VšĮ „Pilni namai" edukologė Greta Kacinauskaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.