Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?

 (1)
Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos.

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime didžiulę pasiūlą, kurioje sunku atsirinkti, kuris būrelis kokybiškas, adekvatus kainos atžvilgiu ir svarbiausia, kokia iš to nauda.

Dažnas tėvas mąsto ir vertina būrelio naudą per savąją prizmę tačiau, ar tai sutampa su vaiko troškimais? Ką daryti, atsiradus tokiam lūkesčių išsiskyrimui?

Atsakymas vienas – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Išsiaiškinti bei ieškoti kompromisų.

Pirmiausia, reikia jokiu būdu nedrausti lankyti būrelio, kurio vaikas pats nori, ir neversti lankyti, kurio nemėgsta. Priešingu atveju vaikas bus demotyvuotas ir jausis nelaimingas. Reikėtų sustoti bei pamąstyti kartu su vaiku, ar tas būrelis, kurį vaikas taip nori lankyti, tikrai jam patinka arba, kokios nenorėjimo lankyti jūsų pasiūlyto užsiėmimo priežastys. Dažnai ir tais, ir tais atvejais yra rimtų priežasčių, tokių kaip, klaidingas užsiėmimo įsivaizdavimas, paprasčiausias nežinojimas, konfliktų, adaptacijos baimė. Tad pirmiausia tėvams ir vaikams derėtų apsikeisti informacija, išsiaiškinti kokie tie būreliai ir kas juose vyksta.

Kitas dažnas atsisakymų arba didelio noro priežastis - užsiėmimų asocijavimas su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Gali būti, jog vaikas anksčiau yra patyręs sėkmę arba nesėkmę kurioje nors gyvenimo sferoje ir būtent tai gali nulemti jo pasirinkimus. Lygiai taip pat tėvelių patirtys lemia, kad jie verčia vaiką ( ar neleidžia) lankyti tam tikrų būrelių. Taigi, pirmiausia – kalbamės.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Jei nepavyksta vaiko atkalbėti ar įkalbėti, vertinga leisti vaikui išbandyti būrelį. Gana dažnai vaikai pakeičia nuomonę pabuvę keliuose užsiėmimuose ir supratę, kad nėra to, ko jie tikėjosi arba priešingai – nėra taip jau blogai, gal net įdomu. Labai svarbu vaikui leisti bandyti bei laimėti ar klysti, nesmerkiant vaiko. Tai yra vienas iš svarbiausiųjų gyvenimo mokyklos metodų – bandymo ir klaidų metodas.

Nesvarbu, kaip šis lūkesčių derinimas pakryptų, labai svarbu įsisąmoninti, jog tai, ką vaikas pasirinks lankyti yra jo sprendimas, kurį derėtų gerbti. Žinoma sprendimas turėtų būti argumentuotas. Jei jūsų nuomone vaiko argumentai ir lūkesčiai nerealūs, tai puiki proga vaikui leisti mokytis minėtuoju bandymų – klaidų metodu.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Svarbu ir mums, tėveliai, tyliai sau atsakyti į klausimą: „ar aš noriu, kad vaikas įgautų įvairių kompetencijų neformaliuoju būdu, nevaržomas klaidingų įsitikinimų, mano užgaidų? Ar galiu naudoti šį lūkesčių derinimo modelį, kuris jau dabar plėstų mano vaiko sprendimų priėmimo, argumentavimo, reflektavimo kompetencijas?"

VšĮ „Pilni namai" edukologė Greta Kacinauskaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.