Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?

 (1)
Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos.

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime didžiulę pasiūlą, kurioje sunku atsirinkti, kuris būrelis kokybiškas, adekvatus kainos atžvilgiu ir svarbiausia, kokia iš to nauda.

Dažnas tėvas mąsto ir vertina būrelio naudą per savąją prizmę tačiau, ar tai sutampa su vaiko troškimais? Ką daryti, atsiradus tokiam lūkesčių išsiskyrimui?

Atsakymas vienas – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Išsiaiškinti bei ieškoti kompromisų.

Pirmiausia, reikia jokiu būdu nedrausti lankyti būrelio, kurio vaikas pats nori, ir neversti lankyti, kurio nemėgsta. Priešingu atveju vaikas bus demotyvuotas ir jausis nelaimingas. Reikėtų sustoti bei pamąstyti kartu su vaiku, ar tas būrelis, kurį vaikas taip nori lankyti, tikrai jam patinka arba, kokios nenorėjimo lankyti jūsų pasiūlyto užsiėmimo priežastys. Dažnai ir tais, ir tais atvejais yra rimtų priežasčių, tokių kaip, klaidingas užsiėmimo įsivaizdavimas, paprasčiausias nežinojimas, konfliktų, adaptacijos baimė. Tad pirmiausia tėvams ir vaikams derėtų apsikeisti informacija, išsiaiškinti kokie tie būreliai ir kas juose vyksta.

Kitas dažnas atsisakymų arba didelio noro priežastis - užsiėmimų asocijavimas su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Gali būti, jog vaikas anksčiau yra patyręs sėkmę arba nesėkmę kurioje nors gyvenimo sferoje ir būtent tai gali nulemti jo pasirinkimus. Lygiai taip pat tėvelių patirtys lemia, kad jie verčia vaiką ( ar neleidžia) lankyti tam tikrų būrelių. Taigi, pirmiausia – kalbamės.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Jei nepavyksta vaiko atkalbėti ar įkalbėti, vertinga leisti vaikui išbandyti būrelį. Gana dažnai vaikai pakeičia nuomonę pabuvę keliuose užsiėmimuose ir supratę, kad nėra to, ko jie tikėjosi arba priešingai – nėra taip jau blogai, gal net įdomu. Labai svarbu vaikui leisti bandyti bei laimėti ar klysti, nesmerkiant vaiko. Tai yra vienas iš svarbiausiųjų gyvenimo mokyklos metodų – bandymo ir klaidų metodas.

Nesvarbu, kaip šis lūkesčių derinimas pakryptų, labai svarbu įsisąmoninti, jog tai, ką vaikas pasirinks lankyti yra jo sprendimas, kurį derėtų gerbti. Žinoma sprendimas turėtų būti argumentuotas. Jei jūsų nuomone vaiko argumentai ir lūkesčiai nerealūs, tai puiki proga vaikui leisti mokytis minėtuoju bandymų – klaidų metodu.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų?
© Vida Press

Svarbu ir mums, tėveliai, tyliai sau atsakyti į klausimą: „ar aš noriu, kad vaikas įgautų įvairių kompetencijų neformaliuoju būdu, nevaržomas klaidingų įsitikinimų, mano užgaidų? Ar galiu naudoti šį lūkesčių derinimo modelį, kuris jau dabar plėstų mano vaiko sprendimų priėmimo, argumentavimo, reflektavimo kompetencijas?"

VšĮ „Pilni namai" edukologė Greta Kacinauskaitė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.