Šalia Vilniaus kuriasi mokykla, kokios Lietuva dar neturėjo

 (89)
Apie Žaliąją mokyklą Balio saloje esame girdėję iš lietuvių šeimų, leidžiančių į ją savo vaikus, pasakojimų. Tuo tarpu ar žinojote, jog visai netoli Vilniaus veikia ir lietuviškoji Žalioji mokykla? Kviečiame susipažinti su šios netradicinės mokyklos idėja.
© Egidijaus Kabošio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žalioji mokykla - alternatyva tradicinei miesto mokyklai

„Kaip gaila, kad mano laikais nebuvo tokios mokyklos, – sako mama, kurios sūnus antrus metus mokosi Žaliojoje mokykloje. – Paprastai į pirmą klasę visi ateina degančiomis akimis ir noru mokytis, tačiau jau ketvirtoje ar penktoje klasėje tas noras kažkur išgaruoja, motyvacija ir kūrybiškumas dingsta. Į šią mokyklą nori eiti visi, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Čia vaikai pamokas pradeda dviejų kilometru žygiu iki mokyklos, per pertraukas jie ne sulenda į telefonus ar planšetes, o bėga patikrinti, kiek nuo vakar paaugo grybas ar skaičiuoja rudens voratinklius. Čia nėra įprastų mokyklinių suolų, vaikai nelyginami su bendraamžiais ir mokosi savo tempu".

Skirgiškėse, 15 km nuo Vilniaus Žaliųjų ežerų kryptimi, besikuriančioje Žaliojoje mokykloje šiuo metu mokosi 85 vaikai, yra penkios klasės. Norinčiųjų vis daugėja, todėl šiais metais į pirmą klasę susirinko net 25 pirmokėliai. „Mokyklos idėja gimė, nes norėjome pasiūlyti miesto tėvų vaikams pabūti gamtoje. Ne per toli nuo miesto, kad joje galėtų mokytis miesto vaikai, – pasakoja mokytojas Egidijus Kabošis. – Tai ne valstybinė, ne privati, o bendruomeninė mokykla. Kiekviena mokyklos šeima dalyvauja mokyklos kūrime. Sąmoningai sakau, ne statyme, o kūrime. Vaikai dalyvauja taip pat. Jie mato, kad mokykla statoma savo jėgomis, kad tai procesas, ir tai leidžia jiems labiau pasitikėti savo jėgomis, suteikia drąsos kurti".

Šalia Vilniaus kuriasi mokykla, kokios Lietuva dar neturėjo
Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis
© DELFI / Karolina Pansevič

Egidijus Kabošis, Žaliosios mokyklos mokytojas, mano, kad niekas nežino, kokių žinių ir įgūdžių reikės dabartiniams vaikams, kai jie užaugs. „Pasaulis keičiasi labai greitai – dar visi galime prisiminti, kaip atsirado ir į kasdienybę įaugo internetas, kompiuteriai, socialiniai tinklai. Išmokome tuo naudotis. Manau, svarbiausia, ką gali išugdyti mokykla – tai vidinį vaiko žinojimą, kad jis gebės susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais. Ir mokės tą padaryti kūrybiškai", – įsitikinęs mokytojas.

Būdami gamtoje vaikai mokosi ne tik ją stebėti, bet ir suvokia, kad yra jos dalis, randa joje savo vietą.
Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus KABOŠIS

Mokykloje nėra įprasto tradicinei mokyklai direktoriaus, o visi sprendimai priimami kolegialiu valdymo metodu, tai reiškia, bendruomenės – tėvų ir mokytojų sutarimu. Žalioji mokykla gimė 2013 metais, įsikūrus jau 20 metų dirbančios Vilniaus Valdorfo mokyklos (šiais metais gavusios Gimnazijos statusą) filialui. 2015 metų vasarą filialas reorganizuotas į atskirą juridinį asmenį –Žaliąją mokyklą.

Ypatinga mokyklos vieta suteikia galimybę mokiniams kiekvieną dieną būti gamtoje ir skatina atsisakyti besaikio vartotojiškumo. „Miesto vaiko gyvenimas dažniausiai yra toks: tėvai priveža vaiką automobiliu iki mokyklos, jis visą dieną keliauja iš patalpos į patalpą... Mūsų mokyklos erdvė leidžia, kad vaikai galėtų būti gamtoje kiekvieną dieną savaime. Išnaudojame šį privalumą mokymo procese – bent vieną dieną per savaitę lauke vyksta visi dienos užsiėmimai. Būdami gamtoje vaikai mokosi ne tik ją stebėti, bet ir suvokia, kad yra jos dalis, randa joje savo vietą. Tarkim, patirti liūtį, kai aplink nėra stogo pasislėpti, ir rasti savo sprendimą nuo jo apsisaugoti vaikams yra labai stiprus potyris. O po tokios patirties dar stipresnis lieka gilus vidinis jausmas, kad turi jėgų įveikti įvairius gyvenime pasitaikančius sunkumus", – sako E. Kabošis.

Nuotraukų galerijoje - Žaliosios mokyklos mokinių kasdienybė

Pasak pašnekovo, kita mokyklos stiprybė – bendruomenė. „Tėvai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, kai kurios šeimos kraustosi gyventi arčiau mokyklos. To trūksta įprastinėse mokyklose, kuriose tėvai yra įpratę tarsi „priduoti“ vaiką pedagogams, ir patys nedalyvauja ugdyme. Tenka lankytis daugelyje mokyklų ir pastebiu tam tikrą sutrikimą, kaip mokyti vaikus šiandien, kokių įgūdžių, kokių profesijų jiems prireiks ateityje. Mes manome, kad reiks šių pamatinių dalykų: kūrybiškumo, drąsos veikti ir žmogiškumo", – sako Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis.

100 kilometrų į mokyklą - ne kliūtis

Miško klasės mokytoja Laima Žemaitienė Žaliojoje mokykloje dirba dvejus metus. Važinėti į ir iš darbo 50 kilometrų kasdien moteriai nėra kliūtis. Kai nori, gali viską – šiuos žodžius patvirtina kita šeima, kuri į Žaliąją mokyklą vaiką vežioja iš vieno Aukštaitijos miesto, nutolusio nuo mokyklos kone 100 kilometrų. Laima Žemaitienė: „Darbas Žaliojoje mokykloje yra kaip gyvenimo nuotykis. Gal tai susiję su tuo, kad mokykla yra atvira, gyva. Man patinka judesys esantis joje. Tas judesys yra tiek tiesioginis – rytiniai kasdieniai vaikų žygiai, pertraukos pievose, klasės žygiai. Tiek vidinis, skirtas mokytojui, nes mokykloje mokytojui suteikta laisvė, bet kartu ir didelė atsakomybė. Mūsų mokykloje mokytojai, kaip ir kitose Valdorfo mokyklose, turi mokymo programas, bet ugdymo turinys priklauso nuo mokytojų. Mokymo turinio derinimas prie mokinių gyvenimo iš mokytojo reikalauja kūrybiškumo ir tam tikro vidinio judesio. Manau to judesio neliktų, jei turėtume vadovėlius ir pratybas. Beliktų tik atlikinėti iš anksto paruoštas užduotis. Tai apribotų mokytojo kūrybiškumą ir tuo pačiu sunkiau atlieptų tai, kuo būtent mano klasės mokiniai gyvena šiandien. Juk kas, jei ne mokytojai, geriausiai žino, kuo gyvena jų klasė šiomis dienomis. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį pas mus vaikai ištaikę kiekvieną laisvą minutę lėkė grybauti, grybus vežė namo vakarienei. Tuo metu apie nieką kitą nebūtų įmanoma mokytis. Tuomet grybai skaičiuojami, apie juos rašome, skaitome, piešiame...

Vaikai, stebėdami statybas, girdėdami kalbas apie jas gauna žinutę, kad niekas neatsiranda be pastangų, viskas mūsų rankose. Ir tai susiję su vienu svarbiu principu, kokia mokykla yra šiandien (tiek išore, tiek vidumi) priklauso nuo mūsų, t.y., nuo manęs.
Žaliosios mokyklos mokytoja Laima ŽEMAITIENĖ

Ir dar vienas, tikriausiai ryškiausiai matomas mokyklos judesys yra susijęs su mokyklos statybomis. Vaikai, stebėdami statybas, girdėdami kalbas apie jas gauna žinutę, kad niekas neatsiranda be pastangų, viskas mūsų rankose. Ir tai susiję su vienu svarbiu principu, kokia mokykla yra šiandien (tiek išore, tiek vidumi) priklauso nuo mūsų, t.y., nuo manęs. Viskas orientuota į tai, o ką aš galiu padaryti. Tuomet nėra kada tik kritikuoti, nes jei matau, kad kažkas ne taip, aš galiu tai keisti. "

Mokytoja Laima sako, kad rytinis 2 kilometrų žygis nuo autobusų stotelės (Vilniuje gyvenantys vaikai į Žaliąją mokyklą atvažiuoja lydimi mokytojų visuomeniniu transportu) į mokyklą tinka visiems vaikams: „Čia jau prasideda mūsų pamokos, juk kiekvienas rytas būna vis kitoks. Vaikai stebi gamtą ir pradeda pastebėti net tokius niuansus, kad „oras šiandien drėgnesnis, negu vakar". Labai gerai toks žygis aktyvesniems vaikams – jie šiek tiek išsikrauna. Labai gerai lėtesniems - jie šiek tiek išsibudina. Vienas apeina balą ratu, kitas – visą dumblą išklampoja ir pusnis išmatuoja. Kam ko reikia".

Lūkesčius viršijo su kaupu

Šalia Vilniaus kuriasi mokykla, kokios Lietuva dar neturėjo
Verslininkė ir 3 vaikų mama Birutė Nastaravičiūtė
© DELFI / Karolina Pansevič

Vilnietė verslininkė Birutė Nastaravičiūtė augina 3 vaikus, iš kurių dvi mergaitės lanko Žaliąją mokyklą, o trečioji – netoli mokyklos įsikūrusį Žaliąjį darželį. „Kai manęs klausia, ar Žalioji mokykla pateisino mano lūkesčius, atsakau, kad daugiau, negu pateisino. Mano šeimoje daug pedagogų, buvau pripratusi prie klasikinės švietimo sistemos, o čia viskas kitaip. Iš pradžių buvo baisu, nes apie Valdorfo pedagogiką vis dar sklando mitų, bet kai pamačiau, kaip vaikai čia myli mokytojus, kaip juos gerbia, kokia mokykloje tvyro ramybė, tai yra nuostabu.

Viskas vyksta ramiai, neskubinant vaikų, vaikas nelyginamas su kitais klasės vaikais. Man buvo atradimas, kad kai vaikų nespaudi, jie patys kuo puikiausiai supranta, ko verti yra jie patys, o ko – kiti vaikai. Be to, vaikai mato visą mokyklos kūrimo procesą: kad reikia statyti mokyklą ir iš kažkur reikia gauti pinigų, kad reikia išvalyti langus. Jie supranta, kad vienas žmogus čia nieko nepadarys. Tikiu, kad žmogus tiek suvokia gyvenimo, kiek prie jo prisiliečia, o Žaliojoje mokykloje prisiliečia labai daug. Džiaugiuosi, kad vaikai auga tokioje aplinkoje, o aš esu bendruomenės dalis".

Dabartinė švietimo sistema, orientuota į žinių įsiminimą, ne suvokimą, privalo keistis. Galime ne tik kalbėti apie tai, kad vaikai mokyklose yra nelaimingi, kad abiturientai neatitinka rinkos reikalavimų, bet ir ieškoti būdų keisti situaciją.
verslininkė Birutė NASTARAVIČIŪTĖ

Birutė Nastaravičiūtė prisipažįsta, kad vertybės, kurias puoselėja Žalioji mokykla, turėjo įtakos ir jos verslui. Moters įkurta ekologiškos kosmetikos ir sveikatinimo priemonių gamintoja „You&Oil“
ėmėsi iniciatyvos prisidėti prie lietuviškos Žaliosios mokyklos statybų – lapkričio ir gruodžio mėnesiais nuo kiekvieno parduoto produkto po pusę euro bus skiriama naujo Žaliosios mokyklos pastato statybai. Iš viso mokyklos reikmėms norima surinkti dešimt tūkstančių eurų.

„Tikiu posakiu, kad kiekvienas esame savo likimo kalvis – nėra universalaus laimės recepto, visi turime patys atrasti, kas teikia džiaugsmą mums. Noriu, kad mūsų vaikai turėtų sąlygas to ieškoti, mokytis nuo mažens. Manau, dabartinė švietimo sistema, orientuota į žinių įsiminimą, ne suvokimą, privalo keistis. Galime ne tik kalbėti apie tai, kad vaikai mokyklose yra nelaimingi, kad abiturientai neatitinka rinkos reikalavimų, bet ir ieškoti būdų keisti situaciją. Norime padėti kuriantiems alternatyvius kelius – tokius, kaip Žalioji Valdorfo mokykla – ir prie šios iniciatyvos kviečiame prisijungti visus, kurie sutinka, kad dabartinę švietimo sistemą reikia keisti", – įsitikinusi B. Nastaravičiūtė.

Visi, perkantys bent vieną „You&Oil“ produktą prekybos centre „Gedimino 9“ Vilniuje, galės įdėti spalvingą plytą į jaunų „Crack Studio" įkūrėjų architektų suprojektuotą instaliaciją, taip simboliškai prisidėdami prie naujo Žaliosios mokyklos pastato. Jis turės iškilti iki 2016 metų rugsėjo – naujųjų mokslo metų pradžios. Šiuo metu pamokos vyksta pirmame mokyklos korpuse ir nuomojamose patalpose, kurios, atėjus naujiems pirmokams, bus per mažos.

Žalioji Valdorfo mokykla yra įsikūrusi Skirgiškėse, Vilniaus rajone. 2022 metais planuojama turėti dvylika vidurinės mokyklos klasių. Įsigytame žemės sklype mokyklos bendruomenės pastangomis pradėtas statyti pirmas patalpų komplekso pastatas. Mokykla siekia gyventi darnoje su gamta, skatina bendrystę, savirealizaciją, sąmoningą vartojimą ir ekologišką gyvenimo būdą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.