Ar galima statyti vaiką į kampą? Psichologės komentaras

 (10)
Mums parašiusi mama Ernesta skundžiasi vaiko elgesiu mokykloje. Nubaudus jį, elgesys pagerėja labai trumpam, tada vėl viska kartojasi iš pradžių. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ernesta klausia:

"Turiu sūnų, jam 7 metai, mokyklą lanko jau ketvirti metai. Turime tokią problemą, kad jis neklauso mokytojų, nedaro, ką jam liepia daryti, kalbina kitus vaikus, dažnai susimuša. Prašėm taip nedaryti, daug kalbėjom, aiškinom, bet jis sako „supratau" ir vėl tas pats.

Baudžiam, kai nusikalsta mokykloj: neleidžiam prie kompiuterio, prie televizoriaus ir pastatom į kampą. Tai padeda trumpai - pabūna pora dienų geras mokykloj (vadinasi, gali ir moka gražiai elgtis). Noriu paklausti, ką mums daryti ir ar gerai elgiamės, statydami vaiką į kampą?"

TAIP PAT SKAITYKITE:
9 blogi įpročiai, kurių turint vaikų reikia atsisakyti
Vaikas nesidomi žaislais, nori tik telefono arba kompiuterio

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Milda Čeikienė, www.adleris.lt.

Sveika, Ernesta,

Sutrikau skaitydama pirmą jūsų klausimo sakinį. Tikriausiai suklydote nurodydama sūnaus amžių, nes Lietuvoje vaikai pradeda mokyklą lankyti 7 metų. O jei Jūsų sūnui yra jau 11 metų, tai gali būti ir pirmieji ankstyvosios paauglystės ženklai, kai "patogus" vaikas pradeda darytis rakštimi, maištauti.

Kodėl svarbu amžius? Kiekvienas vaiko amžiaus etapas turi savo problemas, iššūkius. Ne mažiau yra svarbu žinoti, kiek laiko "tęsiasi" problema, kada ji prasidėjo, kas vyko tuo metu Jūsų ar Jūsų vaiko gyvenime?

Bet ir nežinant tikslaus Jūsų sūnaus amžiaus ir kiek laiko trunka jo "maištas", matau, kad esate sutrikusi, nebežinote ką daryti, kaip "pagerinti" tą savo vaiką. Išbandėte atrodo viską, bet niekas nepadeda.

Nežinau, kaip Jūs, bet kai aš baudžiu savo vaikus, jaučiuosi ne tik pasimetusi, bet ir kalta. Jaučiuosi "bloga" mama. Ar ir Jūs taip jaučiatės? Nors mes abi rūpinamės savo vaikais, juos labai mylime ir viską, ką darome, tai tik su tikslu, kad jis užaugtų pasitikintis savimi, drąsus, laimingas, sveikas, bendradarbiaujantis. Tikriausiai šį sąrašą Jūs galėtumėte ir toliau tęsti. Bėda ta, kad kartais mūsų auklėjimo metodai pasiekti šiam tikslui nėra tinkami.

Tai Jūs ir pati jau supratote - juk nebepadeda nei aiškinimas, nei kompiuterio draudimas, nei kitos bausmės. Panašiai jaučiasi daugelis tėvų, tik vieni atkakliai bando tuos pačius nesėkmingus metodus, o kiti ieško naujų būdų. Jūs viena iš pastarųjų, todėl ir labai norėjau Jums atsakyti į klausimą. Neslėpsiu, man gera kalbėtis su bendraminčiais, su motyvuotais tėvais, su mamomis, kurioms rūpi jų vaikai.

Paprasta būtų tiesiog duoti kelis paprastus patarimus, tačiau žinau, kad jie dažniausiai tinka tik tiems, kurie juos sugalvoja. Pvz. atsikelkite pusvalandžiu anksčiau, išvirkite vaikui kakavos ir ją gurkšnodami ramiai pasikalbėkite apie jo svajones. Aš atsakydama į klausimą noriu pasielgti kiek kitaip - parašyti apie metodą ir paaiškinti pavyzdžiu iš savo gyvenimo.

Jūs klausime rašote, kad kalbatės, prašote, bet ar tokių pokalbių metu lieka laiko išgirsti ką sako ir ko nori, apie ką galvoja Jūsų sūnus? Kad sūnus išgirstų Jūsų prašymus, pirma Jūs turite išmokti išklausyti jį ir suprasti, ko jis nori. Yra toks metodas – atliepiamas klausymasis. Jį naudoju, kai noriu sužinoti tikrąją priežastį vaiko netinkamo elgesio.

Kodėl jis mokykloje mušasi, nedaro, ko liepia, kalbina kitus vaikus? Ar namuose taip pat elgiasi? Pasiruoškite daug laiko, išjunkite telefonus ir atsisėdusi ramiai išklausykite vaiką. Tegul bent du kartus per savaitę pabus neplauti indai, pavalgysite ne tokią skanią vakarienę, nepažiūrėsite mėgstamos laidos. Neskubėkite priekaištauti, moralizuoti. Kol iš širdelės neišeis blogi jausmai, tol nebus vietos džiaugsmui ir norui bendradarbiauti.

Kad Jūsų sūnus moka gražiai elgtis aš net neabejoju. Visi mes norime būti mylimi, arba kaip A.Adleris, Individualios psichologijos pradininkas sakė, norime priklausyti kažkam.

Ką mes darome, jei vaikas elgiasi "gražiai"? Štai įsivaizduokite – parėjo sūnus namo, pasidėjo kuprinę į vietą, padarė namų darbus, susiplovė indus? "Nieko nedarysiu. Juk taip ir turi būti!", – tikriausiai sušuksite. Ir užsiimsite įprastais darbais, vakarienės gaminimu, skaitymu ar kt. 

O kas, jei grįžusi namo užkliūsite už purvinų, koridoriaus viduryje numestų batų, toliau peržengsite šlapią striukę, šaliką, kepurės ir pirštinių likučius, o vaiką rasite įsmeigusį akis į kompą ir griaužiantį n-tąjį saldainį? Štai ir gaus vaikas Jūsų "dėmesio". Ir tiek, kad net dviem dienoms užteks. Tada ir vėl pasitikrins ar jis reikalingas Jums.

Skamba baisiai, bet tuo aš tikiu. Vaikai renkasi neigiamą dėmesį, jei negauna teigiamo. Tad noriu Jus paraginti paieškoti akimirkų, kai didžiuojatės, džiaugiatės, tikite savo vaiku. Netgi iš pirmos žvilgsnio tokiose mažose smulkmenose kaip, kai jis palaukia, kol pabaigsite pokalbį su drauge, kai padeda panešti pirkinių krepšį, kai nueina laiku miegoti, kai...

Kaip supratote, tai nebus vienos dienos projektas. Ir stengtis yra verta, nes tai, ką pradėsite jau šiandien nebeatidėliodama, klupdama ir vėl stodamasi, sugrįš bendradarbiavimu, kitokiu pokalbiu ne tik su vaiku, bet ir su kitais žmonėmis.

Drąsos, kantrybės ir nuoseklumo Jums.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (17)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.