Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus

 (2)
Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žydra Mikalauskė, edukologė, vaikų užimtumo centro „Nežiniuko Akademija“ steigėja ir mokytoja.

Psichologų teigimu, papildomas vaikų lavinimas yra labai svarbus. Papildoma veikla suteikia galimybes atsiskleisti vaikų gabumams, leidžia pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias.

Popamokinė veikla yra neatsiejama asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą.

Pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys į vaikų ir paauglių užimtumo stygių bei iš to kylančias paauglių nusikalstamumo problemas. Popamokinė veikla atlieka prevencines funkcijas, tokias kaip: nusikalstamos veiklos, priklausomybių nuo narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo, rūkymo mažinimą.

Norint užkirsti kelią netinkamam vaiko elgesiui ateityje, skatinkite vaikus aktyviai lankyti įvairius būrelius. Tai ypač aktualu ankstyvajame amžiuje, kol vaikas turi aktyvų poreikį save pažinti, atrasti įvairius potyrius. Būreliai, papildoma veikla atlieka ir kitą funkciją – jie leidžia vaikui susipažinti su įvairiomis profesijomis. Kaip vaikui žinoti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, jei jis nėra išbandęs?

Apie ką svajoja vaikai?

Šešiametis Karolis: "Aš būsiu krepšininkas. Mano tėčiui labai patinka krepšinis, mes kartu žiūrim. Krepšininkai mėto kamuolį ir laimi varžybas. Jie labai aukšti ir stiprūs". Tačiau paaiškėjo, kad berniukas net nėra bandęs pats mesti kamuolio į krepšį. Kai paprašėme sporto mokytojos darželyje pamokyti jį krepšinio pradmenų, Karolis atsisakė būti krepšininku.

Visai kitokia situacija su devynmetę Auguste. Mergaitė lanko muzikos mokyklą, po pamokų vieną kartą per savaitę eina į šachmatų būrelį, du vakarus lanko šokių pamokas ir dar du kartus baseiną.

Kaip žinia, vien mokymasis muzikos mokykloje reikalauja daug pastangų, laiko ir darbo, o kur dar tokia gausybė būrelių... Kai paklausiau Augustės, kodėl ji lanko tiek būrelių, ji teigė pati to norinti: „Šachmatai padeda susikaupti ir labai smagu, kai laimiu prieš senelį. Šokiai yra muzika, o aš noriu savo gyvenimą sieti su muzika. Aš būsiu dainininkė, todėl reikia mokėti gražiai šokti. O baseinas reikalingas dėl taisyklingos laikysenos." Toks išsamus mergaitės pasakojimas tiesiog pribloškė.

Tėvai paaiškino, kad Augustės polinkį į muziką jie pastebėjo dar tada, kai mergytei buvo 2 metukai. Todėl leido ją į muzikinius užsiėmimus, o Augustė džiaugiasi tuo iki šiol. Tėvai teigė visą laiką leidę mergaitei rinktis, ko ji nori, ir ji visada nuspręsdavo taip, kaip iš tiesų jai geriausiai.

Tačiau šalia stovėjęs dvylikametis Benas liūdai klausėsi šios istorijos ir vėliau guodėsi, kad jo tėvai neleido į sporto būrelius. Vaikas labai norėjo žaisti futbolą: „Tai mano aistra, kai tik turiu laisvo laiko, žaidžiu futbolą su draugais. Tačiau to laiko mažai, nes turiu lankyti muzikos mokyklą. Groti pianinu man nepatinka, tačiau juo groja visa mūsų šeima, ir tėvai sakė, kad ir aš privalau mokėti. Mokydamasis groti užtrunku daug laiko, pavargstu. Man tai nepatinka".

Kaip matome, ne visi tėvai priima tinkamus sprendimus vaikų atžvilgiu. Papildoma veikla vaikams yra svarbi, ji padeda atrasti save, bet kaip atrasti save, jei tau neleidžia?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus
Tam, kad ugdytumėte visus vaiko gabumus nebūtina leisti į visus būrelius, kai kurias sritis galite lavinti ir namuose.
© Vida Press

Tėvų ir vaiko norai

Prieš renkant būrelį vaikui, svarbu atsižvelgti ne į savo, o į vaiko norus bei apskaičiuoti galimybes. Juk tam, kad vaikas atrastų savąjį aš nebūtina iš karto užrašyti į 5 būrelius. Galima pateikti vaikams sąrašą būrelių ir leisti rinkti, kurį pirmąjį jis norėtų išbandyti.

Taip pat nepamirškite, jog pirmieji sunkumai prasideda 2-3 mėnesį. Jei tuo metu vaikas atsisako toliau lankyti būrelį, išsiaiškinkite priežastis, neleiskite mesti pradėtos veiklos, jei tai daroma tik dėl to, kad pasunkėjo užduotys, nes taip vaikas neišsiugdys valios, o ir suprasti, ar tai tikrai ne jam, per tiek laiko neįmanoma.

Svarbu, kad norimą būrelį vaikas palankytų bent pusmetį, tada jau bus galima susidaryti tikrąją nuomonę apie tai, koks darbas lauktų pasirinkus šią „profesiją". Jei po pusmečio vaikui būrelis patiko, bet jis nori dar vieno, galite bandyti ir kitą būrelį. Tik įvertinkite tiek vaiko, tiek ir savo galimybes. Ar tikrai turėsite laiko visur vežioti? Ar vaikas turės laiko žaidimams, poilsiui, namų darbų ruošimui? Jei jūs neturėsite laiko, jausitės pavargę po darbo, pyksite ant vaiko, kad jis neskuba ar kažką daro ne taip, tai net ir pats įdomiausias būrelis gali tapti kančia.

Taip būna ir vaikams – kai jie jaučia nuovargį, nenori lankyti net ir to užsiėmimo, kuris jam teiktų džiaugsmo ir būtų naudingas ateityje. Tad rinkdamiesi būrelius, gerai pasvarstykite visus už ir prieš.

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus
Prieš renkant būrelį vaikui svarbu atsižvelgti ne į savo, o į vaiko norus.
© Vida Press

Kaip atpažinti vaiko gabumus

Reiktų žinoti, jog vaiko gabumai pradeda ryškėti 2-3 metais. Visi vaikai skirtingai reaguoja į tuos pačius dalykus. Jei duosite vaikams mašinėlę, vienas su ja važinės, kitas kalbėsis lyg su draugu, trečias apžiūrės ir įvertins jos stilių, o ketvirtas tiesiog išardys.

Kam gabus vaikas, nustatyti paprasta. Dažnai vienas vaikas turi kelis gabumus.Pvz., vaikas mėgsta muziką ir yra be galo pastabus bei judrus. Tai rodo potraukį į muziką, o pastabumas, noras sužinoti daugiau rodo jo polinkį tapti mokslininku, na, o judrumas būdingas sportininkams. Visai nesvarbu, kad tai visai skirtingos sritys, bet jūsų vaikas visa tai gali. Ir iki to amžiaus, kai jis pats pasirinks, kas jam labiausiai prie širdies, jūs turite lavinti viską. Gal leisti į būrelius, o gal papildomai padirbėti namuose.

Tam, kad ugdytumėte visus vaiko gabumus, nebūtina leisti į visus būrelius, kai kurias sritis galite lavinti ir namuose. Svarbu nenuvertinti vieno ar kito vaiko gabumo, arba norėti iš vaiko to, ko jūs pats siekėte vaikystėje. Gera yra bet kuri profesija ir bet koks pasirinkimas yra vykęs, jei tai darai turėdamas talentą.

Tėčiai dažnai yra linkę kritikuoti berniukus: „Tu per daug maivaisi, tai mergaitiška". O galbūt tai vaiko gabumai? Gal užaugęs jis galėtų tapti puikiu aktoriumi? O gal jo nekritikuojant, nežlugdant vaiko sugebėjimų jis taps garsiu komiku?

Tam, kad vaikui būtų lengviau pasirinkti profesiją, tėvai turi išspręsti keturis uždavinius:

  1. Išmokyti vaiką optimistiškai, su viltimi ir pasitikėjimu žvelgti į savo profesinę ateitį.

  2. Sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų besąlygiškai pasitikėti artimaisiais, jausti jų paramą. Vaiką reikia palaikyti nerodant savo nusivylimo, jei jam nepasisekė. Juk pasiseks kitą kartą.

  3. Padėti vaikui pamažu suvokti, jog už savo ateitį atsakingas jis pats. Jis pats turi priimti sprendimus, pasirinkti būrelius, žaidimus ir pan. Nereikalaukite iš vaiko, kuo jis turi tapti, nekiškite savo nuomonės. Nenusivilkite jo pasirinkimu, o leiskite jam išbandyti kuo daugiau. Kuo daugiau vaikas galės išbandyti, tuo tiksliau jis žinos, kuo nori tapti.

  4. Svarbiausia – suvaldykite save: nemenkinkite jokių profesijų atstovų, ypač vaikui girdint. Nes tokie pasakymai „Ai, tas menininkas..."., „ Na, žinai, jis tik statybininkas, o štai čia tai jau gydytojas" formuoja vaiko požiūrį į profesijas.

Priimdami bet kokį sprendimą, susijusį su vaiko papildoma veikla, ateitimi, norais ir gebėjimais, pagalvokite, šito norite jūs ar jūsų vaikas? Tai ne tik padės vaikui įsitvirtinti gyvenime, pasitikėti savimi ir jumis, bet ir sutvirtins jūsų tarpusavio santykius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

Psichologė pataria, kaip motyvuoti vaikus mokytis (1)

Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.

Rugsėjo 1-oji be streso - misija įmanoma

Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą ar darželį, tėvams dažnai kyla daugybė klausimų, o kartu su jais ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti mažuosius, o kartu ir patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų sklandus ir be streso.

Kiek miego reikia skirtingo amžiaus vaikams

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam organizmui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.

A. Landsbergienės patarimas, kokios klaidos nepadaryti besiruošiant į mokyklą

Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.