Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus

Pasiruošimas mokyklai - ilgas ir kūrybinis procesas, kurio metu tėvai turi padėti savo vaikui, o ne jam pamokslauti ir gąsdinti.
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus
© Shutterstock nuotr.

Tam, kad ikimokyklinukas būtų tinkamai parengtas mokyklai, reikia pradėti ruoštis iš anksto ir pamažu. Nepalikime to paskutinei vasarai, o darykime nuosekliai, iš lėto, atsižvelgdami į savo vaiko individualius polinkius, poreikius, fiziologinę brandą ir charakterio savybes. Sėkmingas pirmoko prisitaikymas mokykloje daugiausiai priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas namuose.

Konsultuoja Vilniaus „Ryto" progimnazijos psichologė Irena Lavrinovič ir pradinių klasių mokytoja Rita Ostrauskaitė.

Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime tris pagrindinius būsimo pirmoko pasirengimo mokyklai aspektus: pažintinį - psichologinį, psichosocialinį ir fiziologinį bei pateiksime patarimus tėveliams, kurie turėtų palengvinti būsimų mokinukų prisitaikymą prie naujos aplinkos ir tvarkos, padėti lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis atėjus į pirmą klasę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip iš piešinio suprasti vaiko savijautą?
Tėvai barasi prie vaikų: ko iš to pasimoko vaikas?

Pažintinis - psichologinis pasirengimas susideda iš intelektualinio vaiko išsivystymo (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas), kalbos išsivystymo (gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais), smulkiosios motorikos išsivystymo, emocinio pasirengimo (emocinis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.).

Nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principo „įdomu-neįdomu" pereinama prie mokymosi „įsidėmiu, nes reikia".

Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori, o nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principo „įdomu-neįdomu" pereinama prie mokymosi „įsidėmiu, nes reikia". Pereinamąjį laikotarpį palengvins ir turės teigiamos įtakos vaiko pažintiniam-psichologiniam pasirengimui šie patarimai tėveliams:

- Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais arba sukurti logišką pasakojimą pagal piešinį/piešinių seriją.

- Mokykite deklamuoti eilėraščius raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes.

- Skatinkite vaiko loginį mąstymą, pastebėti priežasties ir pasekmės ryšį, klausinėkite vaikų „kodėl?", tegul jie atsako „todėl, kad...".

- Prašykite atsakinėti pilnais ir prasmingais sakiniais (tai padės atsakinėjant žodžiu per pamoką ir rašant rašto darbus).

- Kelionių, išvykų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tarkite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais.

- Skaičiuokite (kiek vaikas mato pieštukų, puodelių, žaislų, mašinų ir t.t.), klauskite, kelintas daiktas yra eilėje ir pan.

- Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį, ilgį, svorį ir pan. (supažindinkite su sąvokomis „daugiau", „mažiau", „tiek pat", „lygiai", „aukštesnis", „žemesnis" ir t.t.).

- Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, viršus, apačia, vidurys ir pan.). Jam bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.

- Mokykite pažinti laiko sąvokas (šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis, antradienis, žiema, vasara ir t.t.)

- Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant jo vėlesniam laikui, atlikti užduotis, reikalaujančias ilgo susikaupimo. Vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam.

Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus
Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.
© Shutterstock nuotr.

- Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai, reikės greitai pasiruošti kitai).

- Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką, to reikės rašymui. Smulkiosios motorikos lavinimui padeda lipdymas, konstravimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atlikimas (tokie kaip apsirengimas, batų apsiavimas ir pan.).

- Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, paveikslėlius.

- Leiskite vaikui pasidžiaugti naująją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. 

- Susipažinkite ir supažindinkite vaiką su mokyklos aplinka ir mokytoja. Tada atėjęs į mokyklą rugsėjį, vaikas jausis saugiau, patirs mažiau streso.

- Supažindinkite vaiką su mokyklos tvarka.

- Mokykite vaiką prisistatyti, susipažinti, pasisveikinti.

- Pratinkite vaiką orientuotis tarp nepažįstamų žmonių, bet negąsdinkite nepažįstamais.

- Pratinkite vaiką ištverti minioje, triukšme. Klausinėkite ir išklausykite, kas jį neramina tokiose situacijose.

- Išlaikykite dienos režimą, pratinkite vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasikeitimas rudenį neturi sukelti vaikui streso.

- Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis - rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats. Aiškinkite vaikui, kad mokymosi procesas ilgas, pamokos trunka 35 minutes, mokykloje reikės išbūti pusdienį (esant reikalui, gali tekti eiti į pailgintos dienos grupę).

- Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą. Leiskite vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos (jį stebėkite ir vėliau aptarkite, kaip jam sekėsi).

Psichosocialinis pasirengimas mokyklai keičia vaiko socialinį vaidmenį viuomenėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Keičiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį. Šio aspekto lavinimui padės šie patarimai:

- Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį).

- Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu).

- Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs vertinimą, sugebėjimą pasakyti „ne", spręsti konfliktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti nežodiniai ženklai aplinkiniams gali būti nesuprantami.

- Mokykite vaiką kantrumo, nes kartais jo noras ne iš karto gali būti išpildytas.

- Žaidimo metu pratinkite vaiką laikytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio reikės atliekant bendrą veiklą mokykloje.

Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis - rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats.

- Pratinkite vaiką pasipasakoti apie dienos įvykius, atliktą veiklą.

- Negąsdinkite mokykla, mokytoja, nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas.

- Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.

- Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemomis, nesėkmėmis, jis visada sulauks jūsų pagalbos.

- Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fizinį išsivystymą, jo atitikimą biologiniam amžiui, sveikatos būklę) ir išduoda medicininę pažymą.

- Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyvenime - šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose. Jūsų teigiamas nusiteikimas ir noras bendradarbiauti su mokykla padės vaikui susikurti teigiamą požiūrį į mokymąsi ir palengvins jo adaptaciją naujoje aplinkoje ir kolektyve.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Inhaliacijos: ar jos išties padeda greičiau pasveikti?

Bėganti nosis ir įkyrus kosulys - tai vieni dažniausių peršalimo ligų požymių.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Kaip atskirti gripą nuo elementarios peršalimo ligos?

Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga ir nemažai vaikų. Kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

15 geriausių MOČIUTĖS receptų nuo peršalimo

Kaip padėti sau susirgus ir pajutus, jog puola virusai? verta prisiminti senuosius mūsų močiučių patarimus, kurie efektyviai padės sveikti jums arba jūsų vaikui.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?