Ką vaikui reikia daryti kasdien, kad jis geriau mokytųsi? Netikėtas atsakymas

 (15)
Ką galime padaryti mes, tėvai, kad mūsų vaikas geriau mokytųsi mokykloje? Gal samdyti papildomus korepetitorius? Gal tobulinti mokymosi technikas? Atsakymas, kurį išgirsite šiame straipsnyje, gali būti netikėtas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tarptautinė ekspertų grupė, kurią sudaro 24 mokslininkai iš Kanados, JAV ir Europos, padarė išvadą, kad vaikų nereikia pernelyg apkrauti pamokomis, knygų skaitymu ar rašymu sąsiuviniuose. Visa tai neigiamai veikia jų besivystančias ir besiformuojančias smegenis.

„Vaikams ir jaunimui geriau mokytis padeda aktyvūs žaidimai gryname ore ir fizinis krūvis pamokų metu ir po pamokų", – rašo mokslininkai straipsnyje, kuris buvo paskelbtas sporto medicinos leidinyje „British Journal of Sports Medicine".

Be to, fiziniai pratimai ir sportas „palankiai veikia galvos smegenų struktūrą, jų funkcionavimą ir vystymąsi", rašo ekspertai savo išvadose.

Tokią išvadą specialistų iš įvairių šalių konsiliumas padarė po išsamios įvairių mokslinių ir medicininių tyrimų, kurie buvo atlikti siekiant išsiaiškinti, kaip 6–18 m. vaikus veikia fizinis aktyvumas, analizės. Kartu tyrėjai pamėgino išsiaiškinti, kas palankiausiai veikia vaiko smegenis – daug kūno kultūros pamokų mokyklose, įvairių sporto šakų būreliai ar aktyvūs žaidimai gryname ore.

Nors visa išvardyta aktyvi veikla atitraukia vaikus ir paauglius nuo mokslų ir namų darbų ruošos, vis dėlto nederėtų jos atsisakyti, teigia mokslininkai.

Ypač tyrėjai akcentuoja aktyvius vaidmenų žaidimus: slėpynes, gaudynes ir pan. Net jei vaikai aktyvius žaidimus žaidžia tik per vieną pertrauką kasdien, tai sustiprina vaikų smegenų funkcionavimą, žingeidumą ir produktyvumą.

Aktyvūs žaidimai gryname ore ne tik padeda vystytis smegenų funkcijoms, bet ir padeda vaikui geriau socializuotis. Kartu judėdami, vaikai ne tik „išvėdina" galvas, bet ir susidraugauja, išsikovoja statusą tarp bendraamžių, mokytojų ir kitų suaugusiųjų.

Jei vis dar manote, kad jei vaikai nėra verčiami mokytis ir „kalti", jų pažymiai suprastėja, specialistai jums nepritaria.

„Jei moksleivis vietoj pamokų ruošos užsiima aktyvia fizine veikla gryname ore, mokymosi rezultatai dėl to nepablogės", – rašo ekspertai.

Jie taip pat atkreipia vaikų mokymosi įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad mokyklų, licėjų ir kt. teritorijose turi būti vaikų žaidimų aikštelės, dviračių takai ir nedideli parkai, kur vaikai galėtų lakstyti, šokinėti, važinėtis dviračiais ir kitaip judėti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.