Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?

 (3)
Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.

Per vieną darbo dieną suaugęs asmuo sukaupia daug informacijos, įspūdžių ir išgyvenimų, kuriuos sugeba atrinkti į reikšmingus ir svarbius, juos sudėlioti savo mintyse – malonius papasakoti, keliančius nerimą – „paslėpti".

Vaikas, išbuvęs visą dieną mokykloje, negeba taip sklandžiai ir aiškiai pateikti savo emocijų ir minčių. Jis painioja jausmus ir nuoskaudas, dažnai geba papasakoti tik paskutinių kelių valandų veiklų eigą. Todėl šiuo atveju labai svarbus tėvų vaidmuo – gebėjimas išklausyti, išgirsti, paklausti, nusileidžiant iki vaiko suvokimo lygmens.

Kaip vakarais iš vaikų išgirsti daugiau nei tik „man sekėsi gerai", pataria „Šiaurės licėjaus" priešmokyklinio ugdymo pedagogės Diana Meškelevičienė bei Jolanta Žilionytė.

Būkite lygūs pokalbio dalyviai

Kalbant su vaiku svarbu vertinti jį kaip pašnekovą. Vaikas turi suprasti, kad ši diskusija jums tokia pat svarbi, kaip ir bet kuris kitas pokalbis su suaugusiais asmenimis. Dialogo metu reikia atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kurie padės jums prisitaikyti ir rimtai priimti vaiko amžiui būdingą suvokimo lygį. Svarbu vengti situacijų, kai tėvai nežiūri į vaiką kaip į bendramintį, netyčiom pasijuokia iš vaikiškos situacijos ar kitaip jam nesuvokiamai pažemina vaiko vidinį ego.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?
Pedagogė J. Žilionytė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kalbant su vaiku visuomet turite palaikyti akių kontaktą ir būti vaiko akių lygyje. Šiuo atveju jūs esate klausytojas, ir vaikas, kalbėdamas monologą, jausis saugus, klausomas. Svarbu ir tai, kad pokalbio trukmė neturėtų būti ilgesnė nei vaiko amžius. Jeigu vaikui septyneri metai – pokalbis turi trukti septynias minutes. Ilgos diskusijos šeimoje vaikui bus neįdomios ir nenaudingos." – pastebi J. Žilionytė.

Nusiteikite ir skirkite pokalbiui laiko

Pokalbiui su vaiku reikia nusiteikimo. Paprastas paklausimas – „kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?", sulauks labai paprasto ir trumpo atsakymo – „gerai", juolab jeigu tuo pačiu metu dirbsite papildomus darbus ir neskirsite viso savo dėmesio išklausymui.

„Pokalbis su vaiku neturėtų vykti nei automobilyje, nei apsiperkant prekybos centre, nei aplinkoje, kurioje yra kitų pašalinių trukdžių. Čia jūs galite aptarti matomus objektus, pasikartoti skaičiavimo gebėjimus ar raides, pasiteirauti akivaizdžių, kasdienių aplinkos pasikeitimų, tačiau nereikėtų gilintis į jo emocijas, nuotaiką, išgyvenimus. Vaikui pradėjus pasakotis, būtinai išklausykite jį ir pasiūlykite pratęsti pokalbį, kai būsite dviese namuose. Vairuojant ar apsiperkant nepalaikote artimo kontakto su vaiku, negalite jo matyti, apkabinti, paguosti, nuraminti," – pataria D. Meškelevičienė.

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?
Pedagogė D. Meškelevičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Vaikui, kaip ir kiekvienam kitam žmogui, reikia paprasto, nuoširdaus išklausymo, tuomet jis atsiskleis ir noriai dalinsis su jumis savo išgyvenimais. Viena iš pagrindinių nuoširdaus pokalbio sudedamųjų dalių – empatija. Juk nuo mažens vaikus mokome suprasti savo ir kito jausmus, todėl to paties iš jūsų tikisi ir vaikas. Kalbant vaikas turi jaustis saugiai, nes jis atskleidžia kitam savo didžiausius išgyvenimus: meilę, netektis, pykčius, laimę, sėkmę. Nuo mažens jis turi žinoti (jei paprašys), kad jo paslaptys, pasakytos mamai, bus saugios nuo tėčio ar atvirkščiai. Taip vaikas išmoks suprasti, kad visi jausmai yra geri, kad galima pasitikėti artimais jam žmonėmis, kad kartais galima būti niūriam, supykusiam. Leiskite vaikui būti vaiku, tiesiog parodykite, kad girdite ir matote jo jausmus".

Emocinis nusiteikimas pokalbiui – tinkama pradžia geriems santykiams ateityje. Išgirdę iš vaiko kažką, kas galbūt jums bus nemalonu, nereaguokite iš karto (tyrimais įrodyta, kad pirmąsias šešias sekundes mūsų mąstymą valdo emocijos, todėl rekomenduojama suskaičiuoti iki dešimties), leiskite vaikui išsikalbėti, apgalvokite gautą informaciją, tik tuomet tęskite pokalbį. Kitu atveju, jei iškart sureaguosite ir supyksite, vaikas nustos jums pasakojęs savo išgyvenimus už namų ribų.

Patarimai tėvams, kaip užmegzti pokalbį su vaiku:

Rodykite pavyzdį: „Aš šiandien darbe jaučiausi..., o kaip jauteisi tu?" Tikslas - kad vaikas girdėtų, ką sakote jūs, ir suprastų, ką norite išgirsti iš jo. Jei klausiate apie jausmus, laukite atsakymo apie jausmus.)

Vaiko pasiekimus ir vertinimus, kuriuos gaunate iš pedagogo, aptarinėkite kartu su vaiku. Padiskutuokite kas pačiam vaikui buvo įdomu, kas sekėsi puikiai, o kur dar reikėtų pasitobulinti.

Neatlikite darbų už vaikus: šeimos projektines veiklas atlikite kartu. Atminkite, jog svarbu ne rezultatas, o procesas ir santykis su vaiku. Priimkite vaiko idėjas, leiskite jam pasireikšti. Kartu džiaukitės rezultatu.

Neneikite vaiko žodžių ar minčių - ieškokite spendimo būdų, paaiškinamų gyvenimo situacijų ir pavyzdžių kartu su vaiku. Vietoj griežto ir nepaaiškinto „ne", leiskite vaikui suprasti, kad ne visada gali būti taip, kaip jis pasakys.

Jei klausimai nepadeda vaikui išsipasakoti, nuolat priminkite jam, kad jis tai gali padaryti, kada tik norės. Išlaukite, pagirkite už pastangas. Pasidžiaukite kartu, kai vaikas kalba.

Papasakokite apie savo dieną darbe, kur buvote, ką sutikote, kas pavyko, kas nuliūdino. Baigę pokalbį padėkokite: „kaip gera, kad tu mane išklausei, taip gera, kai turiu su kuo pasikalbėti apie savo gyvenimą".

Jums tereikia kas vakarą skirti 7 – 10 minučių, kad galėtumėte išgirsti vienas kitą. Gerkite arbatą, vakarieniaukite kartu, lai tai tampa ritualu. Gerbkite vienas kitą, supraskite vienas kitą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.