Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo?

 (1)
Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Motyvacijos trūkumas

Prisiminkite, su kokiu užsidegimu vaikai užsiima tuo, kas jiems patinka. Tačiau vos tik suaugusieji namų darbus paverčia varginančia pareiga, nuobodžiu ir monotonišku rūpesčiu, vaikas praranda susidomėjimą ir bet koks užsiėmimas tampa našta.

2. Temperamentas

Psichologiniai ypatumai ir individualūs asmenybės bruožai – tai įgimti dalykai. Mažas flegmatikas bus lėtas, nors iš šono atrodo, kad jis nieko nenori daryti. Ir neverta jo skubinti, mat jis dirbs savu tempu. Kartais tingiais laikomi ir mažieji cholerikai, kurie mėgsta žaisti, tačiau jiems žaislų tvarkymas – nuobodus užsiėmimas.

3. Nepasitikėjimas savo jėgomis

Kartais už tinginystės slepiasi nenoras išmokti kažką naujo, nesėkmės baimė. Jeigu vaikas nepasitiki savo jėgomis, gėdijasi, yra psichologiškai priklausomas nuo savo tėvų, jis dažnai baiminasi naujų pareigų ir užsiėmimų. Nes suaugusieji nenori imtis tų darbų, kuriuose jaučiasi nevykėliais. Tik save tokiais atvejais pateisina, o vaikui priklijuoja tinginio etiketę.

4. Pervargimas

Jeigu vaikų dienotvarkė labai įtempta (vaikų darželis/mokykla, baseinas, šokių būrelis ir t. t.), tinginys gali užvaldyti vien dėl elementaraus pervargimo.

Be to, tingumas gali atsirasti kaip atsakas į žaidimų ir judrios veiklos stygių, kai tėvai bando ugdyti vunderkindą. Tokiu atveju ikimokykliniais metais vaikas nuolat mokosi, o jo poreikis žaisti ir nuolat judėti yra nepatenkinamas. Atsiranda banalus psichologinis nuovargis, kuris pamažu virsta nenoru veikti.

5. Perdėta globa

Kartais patys suaugusieji išmoko vaikus tingėti, apribodami jų savarankiškumą dar vaikystėje. „Kodėl tu taip ilgai kuitiesi? Duok, padėsiu", – nuolat kartoja mamos ir močiutės, ir puola rinkti už vaiką žaislus, maitinti jį ir rengti. Žinoma, suaugę žmonės daro tai daug greičiau ir rūpestingiau, tačiau taip jie išugdo vaiko įprotį laukti, kol kiti už jį viską padarys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.