Kokias šukuosenas mažiesiems siūlo plaukų stilistai?

 (1)
Sezoniškas išvaizdos atnaujinimas suaugusiems – įprastas procesas. Tačiau mažieji pokyčius mėgsta nemažiau nei jų tėvai: kodėl gi rudenį savo vaikui neišrinkus stilingos šukuosenos?
Kokias šukuosenas mažiesiems siūlo plaukų stilistai?

Dažnai tėvaliai neįsivaizduoja, kaip šiuolaikiškas šukuosenų madas būtų galima pritaikyti savo vaikams. Kokį kirpimą išrinkti, kad šis atrodytų stilingai, tvarkingai ir patiktų mažajam? Vaikų kirpimų mados kardinaliai nesikeičia – kinta tik atskiros detalės, atspalviai, ilgiai. Tačiau kirpyklėlės „Pukis“ plaukų stilistai rekomenduoja keletą 2013 / 2014 m. rudens – žiemos tendencijas atspindinčių kirpimų bei šukuosenų vaikams.

„Kare“ kirpimas ne tik mamai, bet ir dukrai

Šį sezoną karaliauja asimetriški kirpimai. Tai yra „bob“ bei „kare“, tačiau jie turėtų būti itin asimetriški. Taip pat atsiranda naujos šukuosenų detalės – spalvotos sruogos (idealiai tinka šviesiaplaukėms mergaitėms) bei įvairūs pynimai iš „žgutų“, skirti ilgaplaukėms mergaitėms.

Spalvotos sruogos - tai puikus būdas lengvai, greitai ir išskirtinai papuošti savo plaukus. Dažyti plaukus spalvotomis kreidelėmis yra nesudėtinga, todėl tai gali tapti linksmu žaidimu vaikams, puošiant vienas kitą. Tėveliams dėl to baimintis nevertėtų, nes kreidutės - lengvai nuplaunamos.

Šį sezoną ilgakasėms mergaitėms siūloma pasipuošti išskirtiniais pynimais iš „žgutų“. Tai yra susukti plaukai virvutėmis, kurias galima rišti aplink galvą, palikti kaip uodegą ar susukti į kuoduką. Tokia šukuosena tiks ir šventei, ir bus praktiška mokykloje.

Kaip sukurti stilių sūneliui?

Klasikos mėgėjams savo vaikučius rekomenduojama papuošti „prailgintu“ kirpimu. Šis kirpimas išskirtinis tuo, kad pakaušis kerpamas trumpai, o viršugalvis paliekamas ženkliai ilgesnis. Visi plaukai sušukuojami atgal. Toks kirpimas tiks kiekvienai progai.

Šukuoseną atnaujinti galima ir mažiesiems garbanotų plaukų savininkams. Šį sezoną garbanotus plaukus siūloma kirpti trumpai, paliekant ilgas viršugalvio garbanas („garbanota skiauterė“).

Trumpų plaukų mėgėjams siūlomas „ežiuko“ formos kirpimas. Norint išsiskirti iš minios, šį variantą siūloma paįvairinti stilingais ir originaliais plaukų raštais (skutinėjimais), kurie derės prie minėtos šukuosenos.

Tėveliams, kurie nori, kad jų vaikučiai būtų ne tik stilingi, bet ir tvarkingi, labiausiai tiks berniukiškas „bob“ kirpimas. Tai kirpimas, išlaikantis plaukų ilgį nuo 5 iki 15 cm (priklausomai nuo tėvelių pageidavimo), leidžiantis koreguoti veido formą bei suteikiantis įvaizdžiui harmonijos.

Fotografė – Rasa Ražanienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Kaip atskirti gripą nuo elementarios peršalimo ligos?

Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga ir nemažai vaikų. Kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.