Netaisyklinga laikysena: kaip padėti vaikui

Nepatogūs suolai, sunkios kuprinės, nuolat į kompiuterių ekranus įbestas žvilgsnis ir nepakankamas judėjimas. Tokia Lietuvos moksleivių kasdienybė. Specialistų teigimu daugelis moksleivių ir jų tėvų per mažai dėmesio skiria aktyviai vaikų veiklai ir taisyklingai laikysenai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

„Moksleiviai iš tiesų rizikuoja, kad dėl nepritaikytos darbo vietos, per sunkios kuprinės nešiojimo stuburas gali iškrypti. Tėvai turėtų pasverti vaiko kuprinę, kad ji neviršytų 10-15 proc. vaiko svorio ir nerekomenduojama jos nešioti ant vieno peties", – sako privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita" kineziterapeutė Svetlana Zaikova.

Anot jos, labai svarbu pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai sėdėtų mokykloje ir namuose prie stalo – jo pamokų ruošimo vieta turi būti ergonomiškai sureguliuota – tinkamai parinktas ir stalo, ir kėdės aukštis. Vaikams patariama pakankamai judėti, ilgiau sėdint daryti pertraukas, profilaktiškai rekomenduojama atlikti laikyseną gerinančius pratimus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip lavinti emocinį intelektą: paprasti, bet veiksmingi patarimai
Vilniuje steigiama mokykla, kurioje mokiniai galės patys spręsti, kiek ir ko mokytis

Retai pagalvojama apie tai, kad įtakos vaiko laikysenai gali turėti netgi regėjimas. Kai dėl prasto apšvietimo ar pervargimo moksleivio regėjimas nusilpsta, galva linksta į priekį, kad vaikas galėtų perskaityti tai, kas parašyta. Dėl to tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikui nėra sunku įskaityti tekstą ir jo regėjimą tikrinti kasmet.

Stiprinti taisyklingą laikyseną bei lavinti raumenis padeda ir plaukimas. „Plaukiant baseine dirba ir rankos, ir kojos, kūnas yra horizontalioje plokštumoje, nugara ištiesta. Plaukimas – tai simetrinė sporto šaka, plaukiant dirba ir kairė, ir dešinė kūno pusės. Tai labai svarbu augančiam vaikui, nes krūvis paskirstomas tolygiai visam kūnui. Vandenyje kūnas yra lengvesnis, nėra kontakto su kitais plaukikais, kaip, pavyzdžiui, futbole ar krepšinyje, todėl mažesnė tikimybė patirti traumą“, – paaiškino kineziterapeutė.

Daugelis tėvų siekia leisti vaikus į baseiną, kad šie turėtų užsiėmimą ir išmoktų saugiai elgtis vandenyje.

„Tai iš tiesų labai geras sportas bręstančiam organizmui. Tačiau ne visada pagalvojama, kad svarbu ne tik tiesiog išmokti vaikui judėti vandenyje, bet tai daryti taisyklingai, ir ypač ankstyvame amžiuje, nes susiformavę įgūdžiai turės įtakos ateityje. Pirmosios plaukimo pamokos turėtų vykti su gerai savo darbą išmanančiais treneriais, kurie turi išmokyti vaikus vandenyje atlikti taisyklingus judesius, teisingai kvėpuoti ir plaukti techniškai. Vėliau pakeisti šiuos įgūdžius gali būti sunku“, – sakė sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ „Plaukimo akademijos“ vyr. baseino instruktorius Kęstutis Steponavičius.

Kineziterapeutė S. Zaikova taip pat pataria mokytis plaukti su profesionaliais treneriais, nes kitu atveju susiformavę netaisyklingi įgūdžiai gali išprovokuoti ydingą laikyseną ir pakenkti sveikatai.

„Prieš užsiimant bet kokiu sportu rekomenduojama įvertinti vaiko laikyseną, ar ji yra simetriška. Galima pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaikui tinkamų sporto šakų, jeigu yra abejonių, kad tai gali turėti įtakos vaiko laikysenai ir sveikatai“, – sakė sveikatos specialistė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas nenori mokytis: psichologės patarimai pravers visų mokinių tėvams

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.