Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.
Tatjanos Nikolajevos nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galiu pasidalinti savo žindymo pradžios sunkumais. Prisegu nuotrauką, į kurią pažvelgus ir kilo mintis šiais patyrimais pasidalinti.

Pamatęs šią mūsų nuotrauką, vyras pasakė, kad nieko tobulesnio nėra matęs. "Ir kiek vargo, skausmo teko patirti žindymo pradžioje", - pridūrė.

Tiesa, buvo labai daug išbandymų.

Pirmiausia, mano sūnus gimė didelis, tai turėjo įtakos jo didesniam norui pasisotinti. Dvi paras jis žindė ištisai, aš tik glausdavau jį nuo vienos krūties prie kitos. Neturėjau jėgų atsistoti iš lovos dėl didelio kiekio prarasto kraujo gimdymo metu, tačiau perkelti nuo vienos krūties prie kitos tikrai pajėgiau.

Nesudėjau bluosto tris paras (pirmoji para - kai prasidėjo gimdymo skatinimas, dvi paros - po gimdymo). Seselė antrą parą pasakė, kad neišmaitinsiu vaiko, teks duoti mišinuko. Pasakiau griežtą NE ir tiesiog glaudžiau jį prie savęs. Neišvengiau žaizdų ant spenelių, kraujo, nežmoniško ir neapsakomo skausmo, ašarų... Vyras sakė, kad nebekankinčiau savęs. Aš jam atsakiau, kad jei reiks, įsikąsiu į staktą dantimis, bet maitinsiu.

Praėjus dviems savaitėms po gimdymo, namuose nukraujavau ir praradau sąmonę. Krisdama susižeidžiau stuburą. Kai atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai, jie palaukė, kol pažindysiu savo kūdikį. Pasakiau, kad sūnus keliaus su manimi. Kadangi man buvo pažeistas stuburas, o ir dėl prarasto kraujo kiekio, negalėjau pati eiti ir apsirengti, tai sūnų nešė greitosios pagalbos darbuotojas, kuris po to šalia manęs sėdėjo, laikydamas sūnų ant kelių, priešais mane).

Nuvykus į ligoninę paaiškėjo, kad man buvo palikta placentos dalis, kurią reikėjo šalinti. Liepė kažkam atvykti ir paimti iš manęs kūdikį. Pasakiau, kad tai neįmanoma, nes sūnus valgo mamos pieną ir turi būti su manimi! Atvyko vyras. Jam leido pabūti palatoje su sūnumi, kol aš buvau operacinėje.

Viskas vyko labai greitai, operaciją darė su silpna narkoze, kadangi visi žinojo, kad aš maitinu. Išrašė antibiotikus, kurie yra suderinami su žindymu. Turėjau pasilikti dar per naktį stebėjimui ligoninėje, tačiau būtų neleidę likti sūnui kartu (ir tai nepaaiškinamo stebuklo dėka, man į palatą atvežė lovelę sūnui, nors jie labai rizikavo, nes tame skyriuje specialistai neturi kompetencijų kūdikio priežiūrai, ir leido dieną sūnui būti mano palatoje).

Pasakiau, jog atsisakau likti ir važiuoju namo. Buvau be jėgų, išsekusi, bet visiškai nesuvokiau situacijos sudėtingumo, nes tą akimirką ir amžinai, man svarbiausia buvo ir liks mano sūnaus - Rojaus interesai!

Birželio 26 dieną suėjo lygiai 6 mėnesiai, kai jį maitinu. Planuoju žindyti tol, kol pats atsisakys.

Žindymas iki šiol vyksta sėkmingai tik dėl to, jog aš niekada neturėjau net minties, kad aš nemaitinsiu savo sūnaus! Jaučiuosi dėkinga, laiminga ir visa esybe mylinti!

Naujienų prenumerata

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (179)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.