Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija

 (7)
Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mano jaunėlė dukra Donata gimė 2006 m. vasario 2 d., būdama vos 29 savaičių, 1300 g ir 41 cm ūgio.

Antrasis nėštumas buvo sklandus, jaučiausi gerai, išėjau motinystės atostogų. Tą lemtingą dieną poliklinikoje man buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, echoskopija parodė, kad laukiuosi mergaitės. Tą pačią dieną (kaip jausdama!) susitvarkiau dokumentus savo darbovietėje ir „Sodroje" (tuo metu dar nebuvo galimybės pasiimti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą) ir lengviau atsikvėpiau – pagaliau galiu mėgautis atostogomis. Net negalėjau įsivaizduoti, kad ši idilė tęsis labai trumpai, ir viskas aukštyn kojomis apsivers jau ateinančią naktį...

Naktį prabudau ne nuo skausmo, pati nežinau kodėl, pasivaikščiojau kiek, vėl priguliau, o toliau viskas klostėsi kaip siaubo filme. Trumpai tariant – prasidėjo staigus ir gausus kraujavimas. Atrodė, kad greitosios laukėme visą amžių. Kadangi vyras namie turėjo likti su mūsų dvimete vyresnėle, į ligoninę mane išvežė vieną. Ten buvau apžiūrėta gydytojo, kuris iš pradžių nieko itin blogo nematė – placenta vietoje, širdelė plaka. Tačiau jis ne iš karto pastebėjo, kad greitosios pagalbos automobilyje man nutekėjo vandenys. Tada mane nukreipė tiesiai į gimdyklą. Gydytojai klausinėjo, kas ir kaip, gal pasitempiau, gal trauma kokia buvo, gal sunkiai kėliau. Tačiau nieko panašaus nebuvo... Paskui viskas vyko žaibiškai, man teko pasirašinėti popierių krūvas, pasirašyti dokumentus, patvirtinančius, kad sutinku operuotis. Vos spėjau paskambinti vyrui ir pasakyti, kad man darys operaciją. Į operacinę mane išvežė nenusakomu greičiu.

Pooperacinėje palatoje atsibudusi suvokiau, kad įvyko kažkas negrįžtamo... Sužinojau, kad po cezario pjūvio gimė labai neišnešiota mergaitė. Iš karto po gimimo pagal APGAR skalę naujagimė gavo vos 2 balus, jos būklė buvo ypač sunki, bet stabili.

Priešlaikinio gimdymo priežastis – ūmus placentos infarktas. Tai diagnozė, kurios iš anksto numatyti neįmanoma, ir šiuo atveju tik gydytojos profesionalumo dėka tiksliai nustatyta diagnozė ir žaibiškai atliktas cezario pjūvis išgelbėjo vaikelį. Net ir 10 minučių vėliau padaryta operacija galėjo nebeišgelbėti vaikelio, kadangi atsidalinus placentai kūdikis pradėjo dusti...

Savo mergytę pamačiau tik kitą dieną, ji buvo mažutė, silpnutė, pati nekvėpavo, kadangi nebespėjo subrandinti plaučiukų, maitinosi per zondą, po 1 mililitrą. Medikai nieko nežadėjo, mums reikėjo tik laukti, kol ji pati nuspręs užsikabinti už gyvenimo...

Nebuvome matę tokių vaikų, neįsivaizdavome, kad taip gali būti. Tačiau vidinis balsas šnibždėjo, kad viskas bus gerai, dukrytė, nors ir labai maža, bet stipri, ji labai nori ir turi gyventi. Jokių kitų minčių su vyru neturėjome...

Ačiū Dievui, ketvirtą parą po gimimo ji užsikabino už gyvenimo, 9 parą pradėjo pati kvėpuoti, o 13 parą mus iš reanimacijos perkėlė į Santariškių neišnešiotų naujagimių skyrių. Santariškėse dukrytė augo, stiprėjo, gydėsi, mokėsi valgyti ir kvėpuoti vienu metu. Dėl sunkios hipoksijos ji turėjo didžiules IV laipsnio kraujosruvas galvytėje. Čia buvo mūsų didžioji bėda ir nerimas. Laimei, per pirmuosius mėnesius, kol dar buvome ligoninėje, jos sumažėjo tiek, kad nebebuvo kalbos apie šuntavimą – tai prilygo dar vienam stebuklui!

Po dviejų mėnesių grįžome į namus, tuo metu Donata svėrė jau 2750g ir atrodė neįtikėtinai didelė. Esame be galo dėkingi Santariškių klinikų Neišnešiotų naujagimių skyriaus gydytojoms ir slaugutėms, jos buvo tvirta atrama šiuo sunkiu periodu.

Grįžus namo prasidėjo naujas etapas, nerimavau, ar gebėsiu pasirūpinti mažyle, ar ji nesirgs, kaip vystysis, kaip vyresnėlė priims sesę ir daug kitų klausimų. Donata turėjo specifinį mišrų raidos sutrikimą, darėme viską, kad ji greičiau sustiprėtų, pasivytų savo bendraamžius: lankėmės ankstyvosios korekcijos tarnyboje, Vaiko raidos centre, poliklinikoje. Kineziterapija bei kiti ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimai, manau, mums padėjo tai pasiekti. Būdama vienerių metų Donata svėrė 7 kg, o jos raida praktiškai pasivijo bendraamžius. Iš kraujosruvų susiformavo cista, užsitraukus momenėliui nebežinome, koks tolimesnis jos likimas, džiaugiamės, kad iki šiol nejaučia jokių negalavimų.

Raidos specialistai vis primindavo, kad nors mums viskas labai neblogai klostosi, bet kalba tikrai vėluos. Nepaisant to, Donata, sulaukusi dvejų metų jau kalbėjo pilnais sakiniais, o per savo trejų metų gimtadienį ištarė ir raidę „R" . Ir dabar visi stebisi, kokia čiauškutė ta mūsų Donata. Mergaitė užaugo guvi ir linksma, mokosi trečioje klasėje, pagal savo amžių yra pakankamai savarankiška ir labai užsiėmusi - jau ketvirtus metus lanko baseiną, labai mėgsta dainuoti, muzikos mokykloje mokosi chorinio dainavimo.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija
© Asmeninio albumo nuotr.

Ankstukų tėveliams noriu palinkėti stiprybės, stiprybės ir dar kartą stiprybės. Sunkiausia yra nežinoti, kas laukia jūsų mažylio, linkiu tvirto tikėjimo, kad viskas bus gerai. Tiesiog padėkime jiems užaugti !

Donatos mamos Lauros papasakotą istoriją pristato neišnešiotiems kūdikiams skirtas paramos projektas "Ankstukai". Daugiau informacijos apie projektą: www.ankstukai.lt, prie „Ankstukų" draugų būrio kviečiame jungtis ir socialiniame tinkle „Facebook": https://www.facebook.com/ankstukai?fref=ts.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (171)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.