Pirmi žodžiai po gimdymo: „Ir ką – tai viskas?!“ Gimdymo istorija

 (28)
Jei norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pradėsiu nuo to, kad kaip tik įsigijau automobilį. Nuvažiavau su draugę apdrausti jį „kasko", viską sutvarkiau ir ji manęs klausia - na, tai kokia dabar svajonė? Atsakiau, kad noriu leliuko. Po savaitės susitikau vaikystės draugę ir nutarėm atšvęsti, nuėjom į barą, bet išgėrus vyno, mane labai supykino, draugė dar pasišaipė: „Gal nėščia esi, tai kam geri?". Tada dar kartu nuėjom testo pirkt ir ryte - oplia, jis teigiamas. Nors ir netyčiukas, bet labai lauktas (bent jau mano, su jo tėveliu nebendrauju iki dabar).

Pradžia buvo ne kokia, pykino iki 4,5 mėnesio nuo ryto iki vakaro, pavalgius, nepavalgius, na, bet greit šios bėdos pasimiršo ir mėgavausi laukimu. Naršydama po internetą kartą radau, kad galima pasidaryti 3d/4d echoskopiją, nesusiturėjau ir užsirašiau vizitui. Kaip buvo miela pasimatyt su savo kleckučiu, matyti jo judesius, kaip judina rankytę...

Atėjus terminui gimdyti lapkričio 19 dieną, nejutau jokių gimdymo požymių, tad kitą dieną apsilankiau pas savo gydytoją, ji apžiūrėjusi mane, davė siuntimą į ligoninę dėl galimo pernešiojimo. Nuvykus į ligoninę mane apžiūrėjo gydytoja, dar mane apšaukė, ko čia atvažiavau, esą man dar ne laikas, o poliklinikos gydytoja nusimetė nuo savęs atsakomybę ir blogai paskaičiavo gimdymo datą. Tad liepė man važiuoti namo ir atvykti, kai prasidės gimdymas.

Na, ką, apsisukau su savo lagaminu ir namo. 23 dieną nutariau išsiaiškinti su vaiko tėvu, tad susitariau, kad pas jį atvažiuosiu vakarop, jau man ruošiantis pajutau nestiprų dilgčiojimą nugaroje, bet kadangi žinojau, kad čia tik pradžia, nuvažiavau, bekalbant vis juntu, kad skausmai stipresni, dažnesni ir apie 1h nakties žiūriu, kad jau kas 5 min., tad sėdau į mašiniuką ir nuvykau namo pasiimt daiktų. Parvažiavau, dar atsiguliau, pagalvojau, gal praeis, dabar net juokas ima.

Po valandos pažadinau mamą, išsikvietėm greitukę ir 3 nakties buvom ligoninėj. Kai nuvedė gimdyklon, ten gydytoja apžiūrėjo ir liepė pavaikščiot, kad greičiau atsidarinėtų kaklelis, sąrėmiai dažnėjo ir skausmas didėjo.

Atėjusi akušerė liepė atsigulti, uždėjo visus reikiamus prietaisus, po kiek laiko paklausė, ar nereikia nuskausminamųjų. Iš pradžių atsisakiau, bet po kiek laiko paprašiau, kad suleistų. Tada šiek tiek nusnaudžiau.

Atėjus rytui sugužėjo daktarai, apžiūrėjo, nuleido vandenis ir tada vėl paliko gulėti. Mama darė nugaros masažus, kurie šiek tiek mažino ir lengvino skausmus. Ir galų gale 10.37 išlindo mano taip lauktas sūnelis. Kai jis užgimė, aš paklausiau: „Ir ką - čia viskas?" Tai visi, kas ten buvo, taip pradėjo juoktis. „O ko tu dar nori?", - sakė.

Aš kažkaip visai kitaip viską įsivaizdavau, nes visai nesidomėjau, neskaičiau kitų gimdymo istorijų, sakiau, kad visos pagimdo, pagimdysiu ir aš.

Tikrai galiu pasakyt, kad nėra taip jau baisiai skausmingas procesas, kai pamatai savo klecką, visas patirtas skausmas išgaruoja.

Viktorija

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (26)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.

Po gimdymo ir Inga, ir sūnus pateko į reanimaciją (10)

„Pamatyti savo kūdikį tik trečią parą ir tik porą minučių – daugelis to nesupras taip, kaip aš nesuprantu, kas yra sąrėmis, ką reiškia glausti tik gimusį mažylį, jausti jį, myluoti“, - savo laišką pradeda ankstuko Patriko mama Inga.

31 nėštumo savaitę gimusio Dominyko mamos padrąsinimas visoms ankstukų šeimoms (1)

Kovo mėnesį laisvalaikio ir prekybos centre „Panorama" pristatoma „Ankstukų" fotografijų galerija.

Monikos išpažintis: niekam nelinkėčiau tokio nėštumo (28)

Visada galvojant apie vaikus, mintyse iškildavo nėštukės su pūpsinčiais pilvukais ir spindinčiomis iš džiaugsmo akimis. Tikrai, niekada neįsivaizdavau kitokio nėštumo, gal todėl ir teko labai nusivilti. Pradėkim nuo pradžių.

Jovitos gimdymo istorija: laimingas skaičius – 5 (1)

Mūsų dukrytės atėjimo į šį pasaulį istorija prasidėjo nuo begalinio noro susilaukti vaikelio. Man tuo metų buvo 27 metai, o vyrui - 30. Taigi, mėnuo po mėnesio vis dariausi testus, ir- nieko.