Vyrai, dalyvavę gimdyme: įspūdžiai ir nuomonės 7 skirtingi patyrimai

 (67)
Daugelis nėštukių dvejoja, gimdyti su vyru ar be jo, nes neįsivaizduoja, kaip patys vyrai ten jaučiasi.
Taigi, paprašėme gimdyme dalyvavusių vyrų pasidalinti savo patirtais įspūdžiais, kad sužinotume, ką jie išgyvena.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jonas (40), dviejų vaikų tėtis

Dėl dalyvavimo didelių abejonių nebuvo – viskas priklausė nuo žmonos noro. Tokią dieną, manau, būtų paprasčiausiai nesąžininga pakštelėti į žandą į gimdymo namus susiruošusiai žmonai ir sakyti: „Na, ką, mažule, sėkmės, parašyk sms kaip pagimdysi“. Buvo saldus ryto miegas, kai žmona pakuždėjo: „Jaučiu, kad tai bus šiandien“. 

Širdis pradėjo daužytis 180 smūgių per minutę ritmu, atrodė, kad vaikis gims čia pat, šią minutę, o man teks būti pribuvėja, nors teorija apie gimdymo eigą buvo išmokta atmintinai dar gerokai prieš didžiąją dieną. Taigi, žmonai teko mane šiek tiek apraminti, pasakyti, kad nereikia lėkti į gimdymo namus kaip akis išdegus. Žmona paskambino patyrusiai akušerei, su kuria buvo tartasi iš anksto dėl gimdymo priėmimo, išklausė nurodymus ir dar apyramiai snūstelėję porą valandų, susiruošėme į gimdymo namus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
SEL'as E.Dragūnas - atvirai apie tėvystę ir vaiko auklėjimą
Ko pasimokėme iš puponautų viruso?

Po pirmos apžiūros buvo prognozuojama, kad vaikis gims vakare, tada nuėję į palatą ėmėme laukti to momento. Tiesa sakant, tiksliai nenupasakosiu viso laukimo proceso, slinko valandos, išmėginau visas kavos aparato galimybes. Tas ir yra keisčiausia – stumti laiką palatoje/koridoriuose visiškai neįsivaizduojant, kaip ir kas bus.

Artėjant valandai X sąrėmiai tapo intensyvesni, ir įrėmęs petį, bandžiau bent jau mintimis solidarizuotis su žmona. Stebėti, kaip skausmus kenčia žmona iš tiesų yra didelis išmėginimas, tačiau tai vis dėlto ne danties skausmas, o naujo žmogaus atėjimas. Ir nors matydamas ją taip besikankinančią, vis siūliau jai atsisakyti užsibrėžto tikslo gimdyti natūraliu būdu ir pasinaudoti medikų siūlomu epidūru, žmona buvo tvirta kaip tie JAV prezidentai, iškalti uoloje. Numatyta X valanda atėjo ir praėjo, terminas buvo nukeltas valandai, dviem, trim... Ir galų gale atėjo tiesos momentas. Kaip tik tada iškišęs nosį į koridorių jame neišvydau nė gyvos dvasios ir gerokai sunerimau, bet akušerė puikiai valdė situaciją ir pasirodė kaip tik tada, kai jau buvau bepuoląs į paniką. Toliau viskas klostėsi lyg filme, t.y, esi šalia, tačiau dalyvauji/stebi kažkaip iš šalies, lyg per 15 colių skersmens kompiuterio monitorių.

„Stumk! Kvėpuok! Gerai! Dar Stumk!“. Dabar galvoju, kad gal žmonai ir porą mėlynių ant rankos būčiau palikęs, jei visą procesą būčiau laikęs ją už rankos. Bet sugebėjau išsijudinti, ir sukausi aplink stalą tai su vandeniu, tai su rankšluosčiu...

Nepasakysiu, kiek laiko truko ta paskutine gimdymo fazė, nes laikas buvo išgaravęs, sustojęs, ir tik kai gydytoja parodė kažkokį ateiviuką, toptelėjo mintis, kad čia gi mūsų sūnus! Perkirpau virkštelę, negalėdamas patikėti, kad štai, tapau tėvu, o šitas mažas rėksniukas būtent dabar pradeda savo naują gyvenimo etapą.

Praėjo pusketvirtų metų, ir mes vėl gimdymo namuose, tik šį karta, žinoma, daug kas pažįstama, pajausta. Tačiau vaiko atėjimas kiekvieną kartą būna nuspalvintas vis kitokiomis spalvomis, emocijomis.

Ar rekomenduočiau tai išgyventi kitiems vyrams? Vienareikšmiškai atsakyti negaliu, vis dėlto tai yra moters sprendimas. Tačiau jausmas toks, kad kyli į kosmosą. Ar jūs norite pakilti į kosmosą?

Rolandas (28), dviejų vaikų tėtis

Vyrui vaiko gimimas yra labai jaudinantis ir didelis įvykis gyvenime. Todėl gimdyme nusprendžiau dalyvauti savo noru, norėjau palaikyti savo moterį tokiu svarbiu metu. Bet jei jau pasiryžai dalyvauti, tai turi atsiduoti tam šimtu procentų. Ne veltui tarybiniais laikais vyrai laukdavo lauke, susibūrę prie suoliuko. Dalyvavimas gimdyme tikrai ne silpnų nervų vyrams.

Pirmą kartą nelabai žinojau, ką turėčiau daryti, kaip galiu padėti. Todėl paprasčiausiai bandžiau išlaikyti šaltą protą ir ramybę, dariau viską, ko paprašė žmona. Pasirodo tai ir buvo geriausia ką galėjau padaryti: būti šalia, nuraminti ir suteikti saugumo jausmą. Pats gimdymas nėra labai estetiškas vaizdas, bet kai pirmą kartą pamatai savo vaiką ant motinos rankų... Visa tai atperka tą jaudulį, kurį patiri iki tol.

Antrą kartą viskas yra paprasčiau. Žinai, ko tikėtis ir ką daryti, bet stebuklingas jaudulys niekur nedingsta. Širdis vis tiek šoka iš krūtinės, matant, kaip tavo moteris kankinasi, o tu gali tik stovėti šalia, laikyti už rankos ir suteikti jai ramybės jausmą. O pats tuo metu verdi iš vidaus ir negali nustovėti vienoje vietoje.

Tačiau gimdyme dalyvauti turėtų kiekvienas vyras, nes tai nepakartojama gyvenimo patirtis, dėl kurios tikrai nesigailiu. Ir tokia galimybė gyvenime dažnai nepasitaiko. Tik reikia tikrai stiprių nervų...

Marius (35), trijų vaikų tėtis

Na, man prieš dalyvaujant gimdyme iš pradžių atrodė šiek tiek nejauku, kad bus vaizdelių „įdomių“ ir t.t. Bet kai atėjo laikas, žmona pasakė „atrodo, kad jau prasideda“, tai visos dvejonės ne tai kad išgaravo, bet nebuvo net prisimintos.

Gal personalas suprato, kad man vaizdeliai ne prie širdies, o gal visada tvarka vienoda, bet viskas buvo super korektiška ir nieko ten nesimatė.
Pakruvinimai ir kiti dalykai buvo staigiai nurenkami, kad niekam nekristų į akis ir niekam nesidarytų silpna.

Kai pajuokavau, kad galiu nualpti, pasakė pasidėti pagalvę ir kristi ant jos, nes niekas manęs neprižiūrės, aš sutikau, nors apie alpimą net kalbos nebuvo.

Nemalonus jausmas, kai matai žmonelę begimdančią ir niekuo negali jai palengvinti kančių, tai žiurėjau į kompiuterį ir pranešinėjau sąrėmių pradžias.

Kai pamačiau gimusio vaiko galvytę, manyje gimė stiprus stiprus tėtis. Tada aš pagalvojau - „Labas mano vaike, tu atėjai pas mus ir gyvensi su mumis“. Tiems tėčiams, kurie nedalyvavo gimdyme, šis suvokimas ateina daug vėliau.

Saulius (29), vieno vaiko tėtis

Mitas, kad vyrai ten alpsta, krenta, o kai kurie neatsigauna jau niekada... Net negalėčiau įsivaizduoti savo mielosios gimdančios vienos. Kai jau patekom į tą sterilų kambariuką su visokiais ten „pričindalais“ primenančiais siaubo filmą „Košmaras Guobų gatvėje“, tai net nekilo tokia mintis savo švelnuko palikti. O to, ką pamačiau ir išgyvenau, nėra su kuo lyginti. Ir pagalbos mano reikėjo, o ir mūsų meilė ir taip buvusi vaaaaaaaaaaaaaa tokia ūgtelėjo iki vaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa... Tai tokia ta mano dalyvavimo gimdyme filosofiška patirtis, kuri atnešė daug džiaugsmo.

Paulius (26), vieno vaiko tėtis

Buvau, mačiau, kiek galėjau, tiek padėjau... Tikiuosi - ne be reikalo...
O šiaip nieko baisaus ten nemačiau... Aišku, gaila kenčiančios žmonos, bet stengiausi palaikyti morališkai... O tas jausmas, kai pamačiau gimstantį savo kūdikėlį – nepakartojamas! Dar niekada gyvenime nebuvau pajautęs tokios euforijos... Ir ašarų iš laimės dar niekada tiek nebuvo!

Kęstas (33), dviejų vaikų tėtis

Dalyvavau gimdyme ir, manau, kad kiekvienam vyrui tikrai būtina jame dalyvauti, tiksliau, pabūti kartu su moterimi, kai įvyksta didžiausias stebuklas – vaiko gimimas.

Aišku, psichologinė įtampa nereali, ypač per sąrėmius, kurie trunka, tarkim 5-6 valandas, kai niekuo negali padėti savo mylimam žmogui, tik gali glostyti galvą ir už rankos palaikyti. Pats gimdymas tikrai stebuklas, ir nieko ten tokio baisaus tikrai neprisižiūri. O kai viskas jau baigta ir tau duoda tavo vaiką į rankas... Tai yra nereali patirtis, kurią turėtų kiekvienas tėtis savo kailiu patirti.

O dėl tolimesnio seksualiniuo gyvenimo, tai moteris, pagimdžiusi man vaiką, tapo dar seksualesne.

Edvinas (38), vieno vaiko tėtis

Tiesą pasakius, galvojau, kad bus baisiau. Tačiau baisesnės man buvo ne žmonos menkos kančios (darėsi epidūrą), o visų procedūrų atlikimas. Man tiesiog visos procedūros – pradedant epidūru ir baigiant visais stūmimais atrodė per grubios. Man nesisieja tokios gležnos būtybės atėjimas tokiomis priemonėmis. Kentėjau, kol darė žmonai epidūrą, kol „krapštėsi“ tarpukojyje, o kai jau filmuojant išgirdau dukros verksmą – atsidusau. Pagaliau baigėsi tos nesąmonės – tu, vaike, čia ir niekas daugiau tavęs nelies.

Nejutau nei didelio džiaugsmo, nei graudulio – čia tikriausiai mano neandartalietiška prigimtis taip surėdė. Tiesiog viskas nuo užsimezgimo įvyko tarsi savaime. Kitaip sakant – kitaip juk ir negalėjo būti, ane? Na, čia jau mano pafilosofavimai.

P.S. Beje, buvau didžiai nusivylęs medicinos technologijų pažanga, nes iki pat gimimo per 3 echoskopijas nesugebėjo įžvelgti vaiko lyties. Technika labai pasenusi – ir čia, Vilniuje. Nesitikėjau to. Galvojau – na, aš dar praeitame amžiuje gimiau, bet šiais, mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių, planšečių laikais viskas bus „kiečiau“. Kur tau...
Sėkmės visiems drąsuoliams ir linkiu nenualpti!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aš - tėtis

Kaip kurstyti tarpusavio santykius, kad vyras ir žmona jaustųsi nuolat įsimylėję (1)

Koučingo specialistų lektorių Smiltės (39 m.) ir Rolando (52 m.) Juraičių šeimoje auga keturi vaikai – Marija Patricija (19 m.) Teodoras (9 m.), Leonardas (7 m.) ir Glorija Ana (5 m.). Pora ne tik pati stengiasi dėl savo santykių, bet ir dalijasi patarimais su kitais.

Visa tiesa apie seksą ir poros santykius po gimdymo: psichoterapeutas ir seksologas aptaria daugelį rūpimų klausimų

Po gimdymo negalima, o moteriai net ir nesinori mylėtis, pasikeitęs partnerės kūnas nejaudina vyro. Tai tik kelios didelės baimės, kuriomis vis dar tiki tėvais tapę vyras ir moteris.

Visame pasaulyje išgarsėjusi lietuvė fotografė pristato įspūdingą Tėvo dienai skirtą ciklą (2)

JAV gyvenanti lietuvių kilmės fotografė Giedrė Gomes, prieš kurį laiką publikavusi išskirtinių fotografijų ciklą, skirtą Motinos dienai, sugrįžta su įspūdingu projektu, skirtu tėčiams.

Kaip yra iš tiesų: ar vyrui vieta gimdyme? (11)

Ar vyrui dalyvauti gimdyme, yra abiejų partnerių sutarimas. Net jei vyriškoji pusė labai entuziastingai nusiteikusi ir nori dalyvauti, labai svarbu, ką apie tai mano moteris.

Paulius Skučas – atvirai, ką reiškia būti dukters tėčiu

Pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Tėčio dieną. Ta proga žurnalas TAVO VAIKAS pakalbino vieną žinomą ir labai mylintį tėtį.

Žinomi tėčiai – apie vaikus, laimę ir tėčio dienos tradicijas

Visi keturi kalbinti tėčiai prisipažino, kad viena geriausių dovanų tėčiams – apkabinimas.

Tėvystės atostogos: kaip yra dabar ir kas gali keistis

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, galimybė eiti 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogų vyrams yra bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 3 mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).

Veiksmingi patarimai, kaip tapus tėvais išsaugoti ypatingą ryšį tarp vyro ir moters

Ar esate patenkinti savo santuoka? O gal susilaukus vaikų prioritetų sąrašą teko pakoreguoti?

Simonas Urbonas – apie tėvystės atostogas atvirai

Šeimoje gimus vaikeliui įprasta, jog nuo darbų atsitraukia ir vaiko priežiūros atostogų eina mama. Tačiau tėvystės atostogos – vis dažnesnis reiškinys ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje!

Tapęs tėčiu garsus fotografas nepabūgo iššūkio: laimė matuojama visai kitais dalykais

„Lemiama pokyčių akimirka, manau, buvo tada, kai sūnui sukako 8 mėnesiai ir aš išėjau vaiko priežiūros atostogų. Likau namie su sūnumi ir supratau, kad man ta nauja rutina labai patinka", – sako garsus fotografas Marius Žičius.

Andrius Kaluginas: seksui išnaudokite laiką, kai vaikų nėra namie (8)

Psichoterapeutas Andrius Kaluginas įsitikinęs, kad „seksui geriausia išnaudoti tas akimirkas, kai mažųjų nėra namuose!“.

Andrius Kaluginas: kaip suderinti seksą, romantiką ir motinystę

Vyras ir moteris tapo tėčiu ir mama. Kas pasikeitė? Pasikeitė mintys, kūnas, elgesys, potraukis, noras, orgazmas... Viskas!

Atviras dainininko Justino Jaručio interviu apie tėvystę

Grupės „Freaks on Floor" lyderis dainininkas Justinas Jarutis (29 m.) su žmona Justina augina beveik metukų Adelę.

Penkių vaikų tėvas: „vaiko pinigai“ pamina elementarią pagarbą tėvams (2)

Iš dirbančių tėvų kišenės paėmus mokesčių lengvatą ir įdėjus į kitą, pavadintą „vaiko pinigais", labai garsiai šaukti, kaip mes padėjom šeimoms - įžūlu. Taip interviu naujienų agentūrai ELTA teigė penkių vaikų tėvas, komunikacijos dėstytojas, LRT tarybos narys Darius Chmieliauskas.

Radistas Rolandas Mackevičius: tas jausmas su niekuo nesulyginamas

Artėjant tarptautinei konferencijai „Sveika ir laiminga mama" savo įžvalgomis tėvystės klausimais sutiko pasidalinti visiems puikiai pažįstamas radistas Rolandas Mackevičius, dviejų vaikų tėtis.